Dainius Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę?

Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams.

Skaityti toliau: Dainius Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę?

Kvietimas prisiminti poetą Marcelijų Martinaitį

2015 m. balandžio 2 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus švenčiamas poeto  Marcelijaus Martinaičio 79-asis  gimtadienis.

Dalyvaus Gediminas Storpirštis, Vytautas V. Landsbergis, Kornelijus Platelis, Virginijus Gasiliūnas

Maloniai kviečiame
Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra
Skaityti toliau: Kvietimas prisiminti poetą Marcelijų Martinaitį

Daiva Vaišnienė. Švari kalba – žmogiškos brandos požymis ir pilietinio sąmoningumo simbolis

2015 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje apdovanojant 8-ojo nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojus pasakyta Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės kalba: „Dabar mes gyvename laisvoje visuomenėje, galime pasirinkti ir skaitomas knygas, ir technologijas, ir mokymosi ar gyvenimo vietą, – reikia tik suvokti, kad valstybinės kalbos negalime pakeisti kokia madingesne ar patrauklesne, kad be mūsų lietuvių kalbos tradicijos niekas negalės tęsti ar išsaugoti…“
Skaityti toliau: Daiva Vaišnienė. Švari kalba – žmogiškos brandos požymis ir pilietinio sąmoningumo simbolis

Rimvydas Stankevičius. Lietuvybė – valstybės tikslas

Šalies Nepriklausomybės atgavimo 25-mečio išvakarėse, Lietuvai drauge minint ir aštuoniasdešimt penktąjį didžio lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus gimtadienį, po Alma Mater skliautais susirinko gausus būrys lituanistų, iš įvairių Lietuvos kampelių sugužėjusių į šventinį forumą lituanistikos, lietuvybės ir valstybės santykių aptarti.
Skaityti toliau: Rimvydas Stankevičius. Lietuvybė – valstybės tikslas

Liuda Petkevičiūtė, Vytautas Musteikis. Žodyną pavarčius

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų!
Skaityti toliau: Liuda Petkevičiūtė, Vytautas Musteikis. Žodyną pavarčius

Antanas Balašaitis. Tarmių atgimimas literatūroje

Kol nebuvo nusistovėjusios bendrinės kalbõs, mūsų rašytojai rašė savo tarme. Dionizas Poška, Motiejus Valančius, Simonas Daukantas – žemaitiškai, Antanas Baranauskas poemą Lietuvos gamtai „Anykščių šilelį“ sukūrė aukštaičių anykštėnų tarme. 1904 m. atgauta lietuviška spauda įtvirtino bendrinę kalbą. Ji įsigalėjo ir grožinėje kūryboje.
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Tarmių atgimimas literatūroje

Forumas „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“

Lituanistų Sambūris kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu,  Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos ir Lietuvių kalbos institutais 
kviečia į Lietuvos Respublikos atkūrimo 25-mečiui skirtą forumą
Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės

Skaityti toliau: Forumas „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“

Dalia Dilytė: „Balta ir juoda nėra taip sumišę“

2014-ieji, Donelaičio metai, praėjo, bet per juos sunokintu derliumi galėsime džiaugtis dar ilgai. Tai ir naujausi Donelaičio archyvų tyrimai, ir ketinama publikuoti įvykusių konferencijų medžiaga, ir išleistos knygos. Vienas iš tokių fundamentalių darbų − tai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės Dalios Dilytės monografija „Kristijono Donelaičio pasakėčios“.
Skaityti toliau: Dalia Dilytė: „Balta ir juoda nėra taip sumišę“

Lietuvių kalbos įdomybės

Socialinius tinklus apskriejo filmukas su taip vadinamais „atbulais žodžiais“ (tai žodžiai, kurie turi prasmę skaitant juos iš abiejų pusių). Visi supranta, kad užsienio kalbose, kuriose žodžiai nesibaigia galūne „–as“ ir įvairiais jos variantais, „atbulų žodžių“ galima pririnkti daug. Lietuvių kalba šiuo klausimu yra nuskriausta.
Rašytojas Šarūnas Kaišiadarskas nusprendė įrodyti, kad taip nėra. Savo trumpame filmuke jis atsispiria nuo visiems žinomos žodžių poros „alus-sula“ ir pateikia daug netikėtų atradimų. Pabandykite paskaityti iš kito galo žodį „ateik“. Įdomu? Daugiau tokių žodelių rasite žemiau esančiame filmuke.