Dalia Dilytė: „Balta ir juoda nėra taip sumišę“

2014-ieji, Donelaičio metai, praėjo, bet per juos sunokintu derliumi galėsime džiaugtis dar ilgai. Tai ir naujausi Donelaičio archyvų tyrimai, ir ketinama publikuoti įvykusių konferencijų medžiaga, ir išleistos knygos. Vienas iš tokių fundamentalių darbų − tai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės Dalios Dilytės monografija „Kristijono Donelaičio pasakėčios“.
Skaityti toliau: Dalia Dilytė: „Balta ir juoda nėra taip sumišę“

Lietuvių kalbos įdomybės

Socialinius tinklus apskriejo filmukas su taip vadinamais „atbulais žodžiais“ (tai žodžiai, kurie turi prasmę skaitant juos iš abiejų pusių). Visi supranta, kad užsienio kalbose, kuriose žodžiai nesibaigia galūne „–as“ ir įvairiais jos variantais, „atbulų žodžių“ galima pririnkti daug. Lietuvių kalba šiuo klausimu yra nuskriausta.
Rašytojas Šarūnas Kaišiadarskas nusprendė įrodyti, kad taip nėra. Savo trumpame filmuke jis atsispiria nuo visiems žinomos žodžių poros „alus-sula“ ir pateikia daug netikėtų atradimų. Pabandykite paskaityti iš kito galo žodį „ateik“. Įdomu? Daugiau tokių žodelių rasite žemiau esančiame filmuke.

Bronislovas Genzelis. Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas

Kalba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros   reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas. Kai gimtosios kalbos, viešojo gyvenimo ir valstybinės kalbos vartojimas nėra adekvatus, žmogus priverstas tapti dvikalbiu, trikalbiu ar keturkalbiu. Tada į gimtąją kalbą skverbiasi svetimybės, gimtoji kalba virsta namų židinio kalba (ji nevartojama žmonių susibūrimo vietose, įstaigose, kulto reikaluose). Lietuvos istorijos analizė patvirtiną šią teorinę prielaidą. Kita vertus viešojo gyvenimo ir valstybines kalbas negalima painioti su ryšių kalbomis, kurių visai kitokios funkcijos.
Skaityti toliau: Bronislovas Genzelis. Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas

Netektis. Rašytojas Jonas Mikelinskas

Sausio 25-osios naktį Vilniuje, eidamas 93-iuosius metus, mirė rašytojas, pedagogas, publicistas, 2002 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Mikelinskas, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.
Autorius įvairiomis premijomis apdovanotas už šiuos kūrinius – romanus„Kur lygūs laukai“ (I d. – 1981 m.), „Juodųjų eglių šalis“ (1989 m.), prozos rinkinį „Nepalaidotos dienos“ (1986 m.)
Skaityti toliau: Netektis. Rašytojas Jonas Mikelinskas

LRT laida „Brydė“. Alfonsas Nyka-Niliūnas

Laida apie įžymų išeivijoje gyvenantį lietuvių poetą Alfonsą Nyką – Niliūną (Alfonsas Čipkus). Eilėraščius iš įvairių laikotarpių poezijos knygų skaito aktorius Petras Venclovas. Alfonso Niliūno asmenybę, poeziją plačiai aptarinėja poeto bičiulis prof. Vytautas Kavolis. Scenarijaus autorė A. Kalinauskienė, operatoriai: G. Zalieckas, R. Galvydis, Z. Staponas, Č. Šukaitis.