Konferencijos „Kristijono Donelaičio reikšmės“ vaizdo įrašai

Tarptautinė  mokslinė  konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“ (Vilnius: Arsenalas, 2012-12-10). Vaizdo įrašai.
1 dalis.  Naglis Kardelis. „Lietuviškojo pasaulėvaizdžio atspindžiai Kristijono Donelaičio Metuose: filosofijos ir epinės poezijos jungtys“.

2 dalis.  Žavinta Sidabraitė. „Kristijono Donelaičio kūrybos lietuviškumas“.

3 dalis. Regimantas Tamošaitis. „Vargas ir perteklius Kristijono Donelaičio Metuose“.

4 dalis. Darius Petkūnas. „Lietuvos Liuteronų Bažnyčios inicijuotos diskusijos dėl Kristijono Donelaičio portreto 1964 m. spaudoje“.

Mindaugas Kvietkauskas. Pilietiškumo pradmenys: pilis ir poezija

Laisvas žmogus, kuriam rūpi jo bendruomenės reikalai, antikinėje Graikijoje buvo vadinamas polites, pilietis. Kiekvienas gali pastebėti labai artimą šios antikinės sąvokos ir lietuviško žodžio skambesį, ir tai joks atsitiktinumas. Ohajo universiteto profesorius, filosofas Algis Mickūnas neseniai savo 2011 m. knygoje Estetika paskelbtoje esė „Lietuviškai kalbant“ yra paraginęs iš naujo apmąstyti, kokios autentiškos filosofinės galimybės glūdi pačioje lietuvių kalboje, kokia žmogiškoji pasaulėvoka yra joje įsikūnijusi, ir taip atnaujinti savąjį tarptautinių, ypač angliškų, terminų prislopintą prigimtinį filosofinį mąstymą. Anot Mickūno, „lietuvių kalba perteikia integralią filosofiją, kurioje dalykai derinasi, atsveria kits kitą ir kurioje žmogus turi sampratą, savęs supratimą ir susipratimą.“ Tad pabandysiu pasvarstyti apie šiandien aktualiai iškylančius pilietiškumo ugdymo klausimus būtent tokia kryptimi, eidamas nebūtinai griežtu akademiniu, bet kiek laisvesniu, šiek tiek poetiniu taku.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Pilietiškumo pradmenys: pilis ir poezija

Povilas Kimutis. Apie klasikinės mokyklos pabaigą

Viešojoje erdvėje vis labiau įsigali atvirai idiotiškas kalbėjimas apie mokyklą. Vienam vaidenasi, kad klasikinių mokyklų, suprask, pastatų, greitai nebeliks, nes viską į savo rankas perims ,,YouTube“, kitas siūlo nevarginti vargšų mokinių kanoniniais tekstais ir pagaliau leisti visiems skaityti tai, ką jie nori ir supranta. Toks kalbėjimas idiotiškas ne tik naująja, bet ir senąja šio žodžio prasme (ἰδιώτης), reiškiančia atskirumą ir nesuinteresuotumą bendruoju politiniu gyvenimu.
Skaityti toliau: Povilas Kimutis. Apie klasikinės mokyklos pabaigą

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“

Maloniai kviečiame Jus į baigiamąjį Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių renginį, vyksiantį Vilniuje šių metų gruodžio 9–10 dienomis – į visuomenei skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją ir šventinį vakarą.
Donelaitis

Skaityti toliau: Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“

Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas

Lapkričio 19 dieną Lietuvos generalinio konsulato Gardine iniciatyva ant buvusios Berniukų gimnazijos pastato, kuriame 1912-1914 metais Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas, atidengta atminimo lenta didžiojo lietuvių kalbininko švietėjiškai veiklai Gardine įamžinti.
Skaityti toliau: Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas

VUB paroda „Baltistui ir leksikografui Jonui Kabelkai (1914–1986) – 100“

Derlingas Suvalkijos lygumų kraštas išaugino ne vieną Lietuvos kultūrai nusipelniusį šviesuolį, tarp kurių visada minimas ir buvęs Vilniaus universiteto Baltų filologijos (dabar – Baltistikos) katedros docentas Jonas Kabelka (1914-11-08–1986-12-26).
Skaityti toliau: VUB paroda „Baltistui ir leksikografui Jonui Kabelkai (1914–1986) – 100“

Aušra Martišiūtė-Linartienė. Karo miglas išsklaidžius, arba Laiškas kolegai Kęstučiui Urbai

Profesorė Aušra Martišiūtė – Linartienė rašo: Jūsų straipsnis spalio 17 d. „Literatūroje ir mene“ „Autoritarinė literatūros programa, arba Kaip nužudyti skaitytoją“ skamba lyg pranešimas iš karo lauko. <…> Norėčiau Jus ir straipsnio skaitytojus nuraminti: jokio karo nėra –­ lietuvių kultūroje tiesiog per maža žmonių, kad galėtume kariauti tokius karus. Šia kultūra gyvenantiems, ja besirūpinantiems reikia mėginti kalbėtis ir susikalbėti. “ Skaityti toliau: Aušra Martišiūtė-Linartienė. Karo miglas išsklaidžius, arba Laiškas kolegai Kęstučiui Urbai