Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje

Šiemet minime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Straipsnyje neketiname pateikti šiam reikšmingam įvykiui skirtų mokslinių tyrinėjimų apžvalgos, gal tik priminsime, kad 1990 m. liepos 15 d. pirmą kartą Nepriklausomoje Lietuvoje buvo iškilmingai paminėtos Žalgirio mūšio 580-osios metinės. Ta proga Lietuvos istorijos draugija ir Lietuvos istorijos institutas bei Klaipėdos universitetas surengė tarptautinę konferenciją „Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai“, kurioje dalyvavo lietuvių, lenkų, vokiečių, švedų mokslininkai. Konferencijos medžiaga buvo publikuota (1).
Skaityti toliau: Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje

Antanas Balašaitis. Iš lietuvių kalbotyros terminų istorijos

Lietuvių kalbos gramatikos ir vadovėliai lietuviškai pradėti rašyti tik XIX a. pradžioje. Iki tol gramatikos buvo rašomos viduramžių mokslo kalba – lotynų. Pirmasis lietuviškų vadovėlių, kaip ir daugelio kitų liaudžiai skiriamų knygelių, autorius buvo Simonas Daukantas (1793–1864).
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Iš lietuvių kalbotyros terminų istorijos

Rita Miliūnaitė. Teksto spaudimas

Nagrinėjamas vartosenos reiškinys, kurį sąlygiškai galima pavadinti teksto spaudimu. Tai atvejai, kai vartosenoje didesnius ar mažesnius nukrypimus nuo neutraliosios normos išprovokuoja konkretaus teksto garsiniai, leksiniai ar gramatiniai ypatumai: pats tekstas sudaro sąlygas vienokiai, o ne kitokiai raiškai. Atskleidžiamos teksto spaudimo priežastys, reiškimosi būdai ir reiškinių, atsiradusių dėl teksto spaudimo, santykis su bendrinės kalbos normomis.

Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Teksto spaudimas

Rimvydas Šilbajoris. Radauskas – modernistas

Poeto biografija, kaip yra sakęs Borisas Pasternakas, – tai, kas atsitinka jo skaitytojams. Jei tikrai taip, tai Henrikas Radauskas, nors jam jau penkiasdešimt aštuoneri, priklauso jauniausiems lietuvių poetams, kadangi jį skaitydamas nuolat patiri nelauktų atradimų ir jais žaviesi. Radausko pirmoji knyga Fontanas išėjo 1935 metais, bet didžioji kūrybos dalis gimė išeivijoje: Strėlė danguje išleista 1950, Žiemos daina – 1955, vėliausias rinkinys, Žaibai ir vėjai, 1965 metais rinktinėje Eilėraščiai. Tačiau jo poezijos šiuolaikiškumas priklauso ne nuo publikacijų datų, o nuo pačios kūrybos prigimties.
Skaityti toliau: Rimvydas Šilbajoris. Radauskas – modernistas

Netektis. Poetas Jonas Strielkūnas

Lietuvos rašytojų sąjungą pasiekė skaudi žinia. Gegužės 9 d. mirė Nacionalinės premijos laureatas, poetas Jonas Strielkūnas.
J.S

J. Strielkūnas gimė 1939 m. Putauskuose, Vabalninko valsčiuje. 1957 m. baigė Vabalninko vidurinę mokyklą. 1957–1960 m. dirbo Vabalninko laikraščių redakcijose, 1967–1978 m. laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. „Išbuvau „Literatūroje ir mene“ daugiau negu trisdešimt metų. Kaip pradėjau nuo 1967 metų pavasario, taip paskui –­ iki pensijos. […] O „Litmenio“ grožinės literatūros skyriaus vedėjo pareigos buvo geros jau vien dėl to, kad bendraudavau su visais to meto rašytojais. Pažinojau visus nuo vyriausio iki jauniausio – nuo Antano Miškinio, Albino Žukausko iki to laiko pradedančiųjų – tarkime, Edmondo Kelmicko“, – viename interviu yra sakęs poetas. Eilėraščius spausdinti pradėjo 1958 m., daugelis jo eilėraščių tapo dainomis. Išleido 13 knygų, t arp kurių – „Raudoni šermukšniai“ (1966), „Vėjas rugiuos“ (1971), „Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), „Trečias brolis“ (1993), „Žirgo maudymas“ (1995), „Ligi dvyliktos“ (2003) ir kt. 1996 metais J. Strielkūnas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Poeto 70-mečio proga Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleidžia dviejų tomų J. Strielkūno poezijos rinktinę „Lyrika“, kuri pirmadienį, planuota, pristatoma Rašytojų klube. Velionis pašarvotas Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje Vilniuje, trečiadienį bus palaidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Viktorija Daujotytė. Pakartoti fleitą, prisiminti Radauską

Gyvename kartodami, pakartodami. Kartotės principas ir mitinis, ir kūrybinis, ir kasdienis. Pastebėdami pa(si)kartojimus, imame suvokti dėsnius, įsijungiame į jų ritmus. Laukiame to, kas turėtų pasikartoti. Prisimename. Prisimindami pakartojame tai, kas yra buvę. Kartojimu atnaujiname ir atsinaujiname. Kartais atrodo, kad žymių tautos žmonių sukaktys, minėjimai tėra vien formalumas, jau ir įgrisęs, nusibodęs. Bet ne, minėjimai yra ritualai, o jie nėra beprasmiai, sutvirtina, įtvirtina. Lyg ir nejučiom, bet nubyra, kas jau nebegyvybinga, atsinaujina, kas gyva. Fleita – dabar poezijoje gal dažniausiai minimas instrumentas, aukšto registro, mįslingas. Fleitos melodija. Fleitos motyvo svarba „Hamlete“.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Pakartoti fleitą, prisiminti Radauską

Kviečiame į respublikinį seminarą – kūrybinę laboratoriją, skirtą Henriko Radausko 100-osioms gimimo metinėms

Gegužės 15 d. 10 val. Vilniaus šv. Kristoforo vidurinėje mokykloje asociacija „Lituanistų sambūris“, Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla, Vilniaus Salomėjos Nėries, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, Vilniaus licėjus, Vilniaus tarptautinė mokykla, Ugdymo plėtotės centras, Mokyklų tobulinimo centras rengia respublikinį seminarą – kūrybinę laboratoriją „Henrikas Radauskas – „neprijaukinamas kaip katės“, skirtą Henriko Radausko 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Į seminarą – kūrybinę laboratoriją kviečiami mokytojai su vienu ar dviem 11-12 kl. mokiniais. Bus surengtos teatro pratybos, atviros pamokos, paskaitos. Norinčius dalyvauti mokytojus ir mokinius kviečiame registruotis el.p. rastine@kristoforo.vilnius.lm.lt iki gegužės 12 dienos 20 val.
Skaityti toliau: Kviečiame į respublikinį seminarą – kūrybinę laboratoriją, skirtą Henriko Radausko 100-osioms gimimo metinėms

Asociacija „Lituanistų sambūris“ jau turi savo skiriamąjį ženklą

Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos auklėtinis Povilas Makauskas sukūrė asociacijos „Lituanistų sambūris“, savo veiklą pradėjusios 2009 metų rudenį, logotipą.

Lituanistų sambūris

Nuoširdžiausiai dėkojame autoriui ir linkime kūrybos polėkio, svajonių nerimo, įkvėpimo. Skaityti toliau: Asociacija „Lituanistų sambūris“ jau turi savo skiriamąjį ženklą

Netektis. Rašytojas Juozas Aputis

Vasario 28 d. sekmadienį būdamas 73 metų mirė žymus Lietuvos rašytojas Juozas Aputis.
juozas-aputis

Su J.Apučio vardu yra siejamas novelės atgimimas 7-8 dešimtmetyje. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė J.Apučio novelėse buvo nauja ir skaitytojui labai įdomi ieškojimo kryptis.
Skaityti toliau: Netektis. Rašytojas Juozas Aputis