Viktorija Daujotytė. In memoriam. „Kūnas – Lietuvoj, dvasia – kalboj“ (Romualdas Granauskas)

Romualdas Granauskas

1939.IV.18–2014.X.28

Iš Romualdo Granausko teksto „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“:

„Tą rytą, kai Daukantas išėjo į Vilnių ir basos jo kojos palietė vieškelio dulkes, visi Žemaitijos juodvarniai pakilo nuo medžių viršūnių. Kaip juodas debesis jie apsupo jam galvą, – kaip juodas ir tylus debesis, ir nė vienas neišdavė balso, o sparnais kuo tyliausiai sklendė per orą. Jų visko mačiusios akys labai nustebusios žiūrėjo žemyn, kur pilkame vieškelio fone judėjo maža žmogaus figūrėlė, – iš aukštybių žmogus toks mažas, o vieškelis toks ilgas, kad net iš čia, iš po debesies, jo galo ir pabaigos neįmanoma įžiūrėti, – kada tu nueisi, kaip tu nueisi, kur tu sustosi? Jie, išgyvenę Žemaitijoje žilus šimtmečius, nė vienas dar nebuvo matęs, kad toks jaunas žmogus taip toli pasiryžtų: į ateities miglas, į kasdienybės vargus, į gyvenimo skurdą, į gūdžiausią vienatvę, į sunkiausio darbo vergiją. Žemaitija maža, tačiau pėsčias nei per dieną, nei per dvi jos nepereisi, todėl net kelias dienas lydėjo juodvarnių pulkas Daukantą, nakvodamas tose vietose, kur ir jis nakvojo, gerdamas iš tų upių, kur ir jis gėrė. Neatstodamas sekė per didžiąsias Rietavo girias, o kai jis išėjo iš jų, sutūpė pakraščiuose priešais Lietuvą, priešais didžiąsias lygumas, nubėgančias Kauno pusėn, Vilniaus link, kur net jie, pajūrio paukščiai, niekada nėra buvę. Jau nebe žemaičių, jau lietuvių, jau kalnėnų kvapus iš ten nešė vėjas, o Daukantas palengva vis tolo vieškeliu, vis mažėdamas ir nykdamas. Ir tik tada, kai vos bebuvo matyti, pats juodžiausias iš juodvarnių vieną vienintelį kartą garsiai krunktelėjo: nors atsigręžk, žmogau, į gimtąją pusę, nusiimk kepurę ir nuleisk galvą, jeigu neužmiršai, kad mirsi. O Daukantas išgirdo, sustojo ir ne tik nuleido galvą, bet dar ir žemai nusilenkė. Ir vėl nuėjo tolyn, toks mažas ir nepalaužiamas. Bet juodvarniai dar neskrido atgal, nors neartimas kelias laukė jų pačių, tupėjo ir žiūrėjo į padebesius, kur, jų manymu, kažkas turėjo pasirodyti!..“
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. In memoriam. „Kūnas – Lietuvoj, dvasia – kalboj“ (Romualdas Granauskas)

Profesorės Eugenijos Ulčinaitės vieša paskaita „Senosios Lietuvos literatūros tekstai ir kontekstai“

Maloniai kviečiame į Profesorės Eugenijos Ulčinaitės viešą paskaitą

Senosios Lietuvos literatūros tekstai ir kontekstai“,

kuri vyks Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje spalio 27-ąją, pirmadienį, 17 valandą.

Prof.E.Ulčinaitė

 

 

 

 

 

Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra
ir Lituanistų sambūris

Skaityti toliau: Profesorės Eugenijos Ulčinaitės vieša paskaita „Senosios Lietuvos literatūros tekstai ir kontekstai“

Jūratė Sprindytė. In memoriam. Bitė išskrido ir nebegrįš (Bitė Vilimaitė)

Mažos novelės didi meistrė paliko mus spalio 11-ąją ir atgulė Karveliškių kapinėse po beržais šalia sūnaus Igno ir motinos. Bitė apysakoje „Rojaus obuoliukai“ rašė: „Mirtis ir gyvybė, juoda ir balta sesuo, visada seka žmogų.“ Juodoji sesuo prisigretina lemtingai ir tik vieną kartą.
Skaityti toliau: Jūratė Sprindytė. In memoriam. Bitė išskrido ir nebegrįš (Bitė Vilimaitė)

Netektis. Rašytoja Bitė Vilimaitė

Spalio 11 d., šeštadienį, eidama 72-uosius metus, Alytaus V. Kudirkos ligoninėje mirė lietuvių rašytoja, novelistė Bitė Vilimaitė.
B.Vilimaitė

Bitė Vilimaitė gimė 1943 m. vasario 16 d. Lazdijuose. 1960–1964 m. studijavo Vilniaus universitete. Dirbo žurnale „Kinas. Gyveno ir kūrė Vilniuje, paskutinius savo gyvenimo metus praleido Lazdijų rajono savivaldybės Šlavantų seniūnijos Avižienių kaime.
Nuo 1971 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Rašytoja išleido keliolika knygų, kuriose dominuoja novelės ir apsakymo žanras. 2003 m. apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija už savitą trumpos novelės modelį, talpinantį skaudžią tikrovę rinktinėje „Papartynų saulė“.
Rašytoja Bitė Vilimaitė pašarvota laidojimo namuose Vilniuje, Olandų g. Atsisveikinimas su velione pirmadienį, spalio 13 d., nuo 16 iki 21 val., antradienį, spalio 14 d., nuo 8  iki 14 val. Laidotuvės vyks Karveliškių kapinėse.

Šaltinis čia.

Diskusija su T. Venclova apie lituanistikos ir humanitarikos iššūkius

2014 m. spalio 10 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete viešės Jeilio (Yale) universiteto (JAV) profesorius Tomas Venclova. Profesorius dalyvaus Lituanistų sambūrio rengiamoje diskusijoje apie lituanistikai ir humanitarikai tenkančius dabarties iššūkius. Diskusija vyks 11 valandą Vinco Mickevičiaus Krėvės auditorijoje. Taip pat dalyvaus docentas Darius Kuolys ir dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Skaityti toliau: Diskusija su T. Venclova apie lituanistikos ir humanitarikos iššūkius

Dainora Pociūtė-Abukevičienė. K. Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata

Vilniaus universiteto prof. dr. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės pranešimas „Kristijono Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata: antikinės ir protestantiškosios natūrfilosofijos kontekstai“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Skaityti toliau: Dainora Pociūtė-Abukevičienė. K. Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata