Antanui Saliui – 110

Antanas Salys gimė Kretingos rajone (1902 m. liepos 21 d. Reketėje – 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV), Reketėje, lankė Salantų pradinę mokyklą. Privačiai pasiruošęs 1918 m. įstojo į Telšių gimnaziją. Jau būdamas Telšių gimnazijoje šeštos klasės mokinys Salys tvirtai nusprendė ateityje studijuoti lietuvių kalbą. Tokį jo apsisprendimą nulėmė lietuvių kalbos mokytojas Matas Untulis, kuris savo mokiniams aiškino, kad „ne viskas, kas knygose parašyta, yra taisyklinga ir gera; kad reikia žiūrėti gyvosios žmonių kalbos – kaip žmonės šneka“. 1923- 25 m. jis studijavo Kauno universitete, o 1925-29 m. Leipcigo, 1929 m. Hamburgo universitetuose. Po studijų dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1941-44 m. buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius. Su kitais kalbininkais įkūrė ir redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir ten dėstė Tiubingeno bei Pensilvanijos universitetuose slavistikos ir baltistikos dalykus.
Skaityti toliau: Antanui Saliui – 110

Nida Poderienė. Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys

Nidos Poderienės, LR švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės, pranešimas „Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys“, skaitytas VI tarptautinėje konferencijoje „Kalbos, kultūra, globalizacija“.

Skaityti toliau: Nida Poderienė. Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys

Kęstutis Nastopka. „Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“

Šis aforizmas – ne Marčėno atradimas. Autorinės teisės turėtų priklausyti Šacherezadai. Legenda pasakoja, kad vienos salos karalius, keršydamas moterims dėl savo pirmosios žmonos neištikimybės, naujas žmonas nužudydavo po pirmosios nakties. Šacherezada suprato, kad išvengti pražūties ji gali tik kalbėdama. Kas naktį pasakodama karaliui vis naują pasaką ir nutraukdama ją įdomiausioje vietoje ji nugali mirtį (ir pagimdo karaliui tris sūnus).
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka. „Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“

Pokalbis su Jonu Mikelinsku. Kūdikio akys ir filosofo galva…

Rašytojas Nacionalinės premijos (ir kitų literatūros premijų) laureatas JONAS MIKELINSKAS šį pavasarį atšventė savo 90-metį. Daugelio romanų ir novelių rinkinių autorius pastaraisiais metais, regis, labiau reiškiasi kaip aštrios publicistinės plunksnos meistras. Tad, rašytojui maloniai sutikus atsakyti į „Literatūros ir meno“ klausimus, labiau šia – visuomenine-istorine linkme ir kreipėme pokalbį…
Skaityti toliau: Pokalbis su Jonu Mikelinsku. Kūdikio akys ir filosofo galva…

Irena Balčiūnienė. Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

Šiemet minime XX amžiaus literatūros legendos, didžiojo bitniko, vieno žymiausių „palūžusiosios“ (beat) ir „palaimintosios“ (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco, 90-ąsias gimimo metines.Leidykla „Baltos lankos“ yra išleidusi keturis J. Kerouaco romanus: „Dharmos valkatos“ (2007), „Pabusk. Budos gyvenimas“ (2008), „Kelyje. Originalus ritinys“ (2010), „Big Suras“ (2012).
Tačiau J. Kerouaco kelias į Lietuvą prasidėjo anksčiau, prieš keturiasdešimt metų.
Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

Beraščių karta: dėl klaidų jau tenka atmesti ir disertacijas

Mokytojai, kalbininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai vieningai tvirtina: mokinių raštingumas mažėja. Jau pasiektas lygis, kai pagal įvairius reitingus geriausiame Vilniaus universitete (VU) disertacijos atmetamos dėl galybės klaidų. Ieškodami kaltų, specialistai baksnoja į mokyklą – esą kalbos mokymui pakenkė prieš keletą metų priimtas sprendimas gimtosios kalbos mokyti pagal užsienio kalbos mokymo metodikas. Skaityti toliau: Beraščių karta: dėl klaidų jau tenka atmesti ir disertacijas