Netektis. Solistas Danielius Sadauskas

Lietuvos muzikų sąjunga informavo, kad eidamas 76-uosius metus mirė dainininkas Danielius Sadauskas.
„Danielius Sadauskas buvo naujo žanro – giedamosios lietuvių poezijos atlikėjas. Jis pažadino, atgaivino, privertė skambėti senuosius lietuvių literatūros tekstus – Martyno Mažvydo, trijų Antanų – Baranausko, Strazdo ir Vienažindžio, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Vydūno, Maironio, Donelaičio ir Vaičaičio, Silvestro Valiūno ir Rėzos kūrybą“, – pažymi Lietuvos muzikų sąjunga.
Skaityti toliau: Netektis. Solistas Danielius Sadauskas

Aras Lukšas. Antanas Venclova: nuo nuoskaudų iki nuopuolio

Šį mėnesį dažnai prisimenamas 1940-ųjų rugpjūtis, padėjęs galutinį tašką nepriklausomos Lietuvos egzistavimo istorijoje. Prisimenami ir tie 20 Liaudies seimo delegatų, vykusių į Maskvą prašyti, kad stalininė imperija aneksuotų okupuotą valstybę. Pusė iš jų buvo atviri Lietuvos priešai – buvę pogrindžio komunistai. Kitą dalį sudarė visuomenei žinomi inteligentai. Šiandien pakalbėkime apie vieną jų – rašytoją Antaną Venclovą. Skaityti toliau: Aras Lukšas. Antanas Venclova: nuo nuoskaudų iki nuopuolio

Nuo 2017 metų abiturientai galės rinktis brandos darbą

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino brandos darbo – naujo Lietuvoje mokinių kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo įrankio – programą. Numatoma, kad brandos darbą 12 klasės mokinys gali rinktis nuo 2017-2018 mokslo metų. Jis nebus privalomas, abiturientas taip pat laisvai galės pasirinkti temą iš bet kurio vidurinio ugdymo programos dalyko. Tikimasi, kad brandos darbo rezultatų įskaitymas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas bus numatytas tvirtinant įsakymą dėl Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 m. tvarkos.

Skaityti toliau: Nuo 2017 metų abiturientai galės rinktis brandos darbą

Su kompiuteriais jau galime šnekėtis ir lietuviškai

„Atverk rašyklę“, „Parodyk orus“, „Grįžk į pradžią“ – šias ir daugelį kitų komandų jau supranta mūsų kompiuteriai bei kiti išmanieji įrenginiai. Nuo šiol su jais galėsime kalbėtis lietuviškai. Tai – Vilniaus universiteto (VU) beveik įvykdyto projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“ (LIEPA) rezultatas. Per pustrečių metų sukurtos septynios paslaugos, naudingos įvairioms visuomenės grupėms: moksleiviams, suaugusiesiems, neįgaliesiems.
Skaityti toliau: Su kompiuteriais jau galime šnekėtis ir lietuviškai

Apie kompiuterinę rašysenos analizę ir kalbos įpročius

Raštingumas, UNESCO tvirtinimu, yra „gebėjimas suprasti, kurti, atpažinti, interpretuoti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis“. Kokias reikšmes raštingumas įgijo šiandien, informacinių technologijų amžiuje? Ką mūsų rašymo, susirašinėjimo ar kalbėjimo įpročiai pasako apie mus pačius?

Skaityti toliau: Apie kompiuterinę rašysenos analizę ir kalbos įpročius

Rita Miliūnaitė. Kur slypi lietuvių kalbos gyvybinės galios?

Lietuvių kalba turi tvirtas puoselėjimo, gryninimo tradicijas, o jos tvarkyba besirūpinančius kalbininkus įprasta įsivaizduoti kaip gynybininkus, kurie rūpinasi, kad lietuvių kalba išlaikytų savitumą, nebūtų be saiko teršiama svetimybėmis. Tačiau ar kalba gali gyvuoti tik nuolat gindamasi nuo išorės įtakų, o pati neatsinaujindama? Yra manančių, kad lietuvių kalba per daug senoviška ir nesugeba atliepti dabarties visuomenės poreikių, neturi tokių raiškos priemonių, kuriomis galėtų įvardyti naujus sparčiai kintančio pasaulio daiktus ir reiškinius. Kaip tik dėl to esą patogiau vartoti kitas, populiaresnes kalbas, ypač anglų kalbą, į savąją įterpiant ne tik atskirus pasiskolintus žodžius, bet ir ištisas frazes.

Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Kur slypi lietuvių kalbos gyvybinės galios?

Evalda Jakaitienė. Palydėtas į gimtąją Žemaitiją. In memoriam Vincas Urbutis

Atsisveikindama su Kolega, profesorė Evalda Jakaitienė rašo: „Vincas Urbutis buvo ir išliks didžiausias autoritetas dabartiniams ir ateities baltų kalbų žodžių kilmės ir darybos tyrėjams. Visą savo gyvenimą jis dirbo tyliai, nesiafišuodamas, nelaukdamas pagyrimų. Dirbo pačiam mokslui. Be jokios abejonės, profesorius buvo tikras ir didis mokslininkas.“

Skaityti toliau: Evalda Jakaitienė. Palydėtas į gimtąją Žemaitiją. In memoriam Vincas Urbutis