Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 90

Sausio 4-ąją Lietuvos kalbininkui, akademikui Zigmui Zinkevičiui sukako 90 metų.

Nuoširdžiai sveikiname Jubiliatą ir siūlome pasiklausyti su juo pokalbio „Knygos – pagrindinis šaltinis, nukreipęs mane į kalbos istoriją“. Profesorių kalbina Ramunė Šaučiulytė.

Zigmas Zinkevičius: „Knygos – pagrindinis šaltinis, nukreipęs mane į kalbos istoriją“ (1/6)

Zigmas Zinkevičius: „Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“ (2/6)

„Lietuvių tautos kilmė“: kalbininkai ir archeologai pirmą kartą priėjo prie bendros nuomonės (3/6)

Zigmas Zinkevičius: „Dabar ugdomi ne Lietuvos patriotai, o Lietuvos piliečiai“ (4/6)

Zigmas Zinkevičius. Į priekį veda smalsumas (5/6)

Zigmas Zinkevičius: „Politinis reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis – paslėpta bomba“ (6/6)

 

Netektis. Profesorius Juozas Girdzijauskas

Skaudi netektis ištiko Lietuvos humanitarų bendruomenę mirė VU Filologijos fakulteto profesorius Juozapas Girdzijauskas, vienas žymiausių XX a. filologų, lietuvių literatūros istorikas, dėstęs literatūros mokslo įvadą, literatūros teoriją, estetinės minties istoriją, kursus, skirtus lietuvių poetikai ir eilėdarai, S. Daukanto, V. Mykolaičio-Putino kūrybai, ilgus metus skaitė unikaliais tyrimais paremtą XIX a. lietuvių literatūros kursą.
J.Girdzijauskas
Skaityti toliau: Netektis. Profesorius Juozas Girdzijauskas

Profesorei V.Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas

Gruodžio 29 d. profesorei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Viktorijai  Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą.
Apdovanojimas-01

 

 

Skaityti toliau: Profesorei V.Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas

Konferencijos „Kristijono Donelaičio reikšmės“ vaizdo įrašai

Tarptautinė  mokslinė  konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“ (Vilnius: Arsenalas, 2012-12-10). Vaizdo įrašai.
1 dalis.  Naglis Kardelis. „Lietuviškojo pasaulėvaizdžio atspindžiai Kristijono Donelaičio Metuose: filosofijos ir epinės poezijos jungtys“.

2 dalis.  Žavinta Sidabraitė. „Kristijono Donelaičio kūrybos lietuviškumas“.

3 dalis. Regimantas Tamošaitis. „Vargas ir perteklius Kristijono Donelaičio Metuose“.

4 dalis. Darius Petkūnas. „Lietuvos Liuteronų Bažnyčios inicijuotos diskusijos dėl Kristijono Donelaičio portreto 1964 m. spaudoje“.

Mindaugas Kvietkauskas. Pilietiškumo pradmenys: pilis ir poezija

Laisvas žmogus, kuriam rūpi jo bendruomenės reikalai, antikinėje Graikijoje buvo vadinamas polites, pilietis. Kiekvienas gali pastebėti labai artimą šios antikinės sąvokos ir lietuviško žodžio skambesį, ir tai joks atsitiktinumas. Ohajo universiteto profesorius, filosofas Algis Mickūnas neseniai savo 2011 m. knygoje Estetika paskelbtoje esė „Lietuviškai kalbant“ yra paraginęs iš naujo apmąstyti, kokios autentiškos filosofinės galimybės glūdi pačioje lietuvių kalboje, kokia žmogiškoji pasaulėvoka yra joje įsikūnijusi, ir taip atnaujinti savąjį tarptautinių, ypač angliškų, terminų prislopintą prigimtinį filosofinį mąstymą. Anot Mickūno, „lietuvių kalba perteikia integralią filosofiją, kurioje dalykai derinasi, atsveria kits kitą ir kurioje žmogus turi sampratą, savęs supratimą ir susipratimą.“ Tad pabandysiu pasvarstyti apie šiandien aktualiai iškylančius pilietiškumo ugdymo klausimus būtent tokia kryptimi, eidamas nebūtinai griežtu akademiniu, bet kiek laisvesniu, šiek tiek poetiniu taku.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Pilietiškumo pradmenys: pilis ir poezija