Povilas Kimutis. Apie klasikinės mokyklos pabaigą

Viešojoje erdvėje vis labiau įsigali atvirai idiotiškas kalbėjimas apie mokyklą. Vienam vaidenasi, kad klasikinių mokyklų, suprask, pastatų, greitai nebeliks, nes viską į savo rankas perims ,,YouTube“, kitas siūlo nevarginti vargšų mokinių kanoniniais tekstais ir pagaliau leisti visiems skaityti tai, ką jie nori ir supranta. Toks kalbėjimas idiotiškas ne tik naująja, bet ir senąja šio žodžio prasme (ἰδιώτης), reiškiančia atskirumą ir nesuinteresuotumą bendruoju politiniu gyvenimu.
Skaityti toliau: Povilas Kimutis. Apie klasikinės mokyklos pabaigą

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“

Maloniai kviečiame Jus į baigiamąjį Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių renginį, vyksiantį Vilniuje šių metų gruodžio 9–10 dienomis – į visuomenei skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją ir šventinį vakarą.
Donelaitis

Skaityti toliau: Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“

Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas

Lapkričio 19 dieną Lietuvos generalinio konsulato Gardine iniciatyva ant buvusios Berniukų gimnazijos pastato, kuriame 1912-1914 metais Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas, atidengta atminimo lenta didžiojo lietuvių kalbininko švietėjiškai veiklai Gardine įamžinti.
Skaityti toliau: Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas

VUB paroda „Baltistui ir leksikografui Jonui Kabelkai (1914–1986) – 100“

Derlingas Suvalkijos lygumų kraštas išaugino ne vieną Lietuvos kultūrai nusipelniusį šviesuolį, tarp kurių visada minimas ir buvęs Vilniaus universiteto Baltų filologijos (dabar – Baltistikos) katedros docentas Jonas Kabelka (1914-11-08–1986-12-26).
Skaityti toliau: VUB paroda „Baltistui ir leksikografui Jonui Kabelkai (1914–1986) – 100“

Aušra Martišiūtė-Linartienė. Karo miglas išsklaidžius, arba Laiškas kolegai Kęstučiui Urbai

Profesorė Aušra Martišiūtė – Linartienė rašo: Jūsų straipsnis spalio 17 d. „Literatūroje ir mene“ „Autoritarinė literatūros programa, arba Kaip nužudyti skaitytoją“ skamba lyg pranešimas iš karo lauko. <…> Norėčiau Jus ir straipsnio skaitytojus nuraminti: jokio karo nėra –­ lietuvių kultūroje tiesiog per maža žmonių, kad galėtume kariauti tokius karus. Šia kultūra gyvenantiems, ja besirūpinantiems reikia mėginti kalbėtis ir susikalbėti. “ Skaityti toliau: Aušra Martišiūtė-Linartienė. Karo miglas išsklaidžius, arba Laiškas kolegai Kęstučiui Urbai

Viktorija Daujotytė. In memoriam. „Kūnas – Lietuvoj, dvasia – kalboj“ (Romualdas Granauskas)

Romualdas Granauskas

1939.IV.18–2014.X.28

Iš Romualdo Granausko teksto „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“:

„Tą rytą, kai Daukantas išėjo į Vilnių ir basos jo kojos palietė vieškelio dulkes, visi Žemaitijos juodvarniai pakilo nuo medžių viršūnių. Kaip juodas debesis jie apsupo jam galvą, – kaip juodas ir tylus debesis, ir nė vienas neišdavė balso, o sparnais kuo tyliausiai sklendė per orą. Jų visko mačiusios akys labai nustebusios žiūrėjo žemyn, kur pilkame vieškelio fone judėjo maža žmogaus figūrėlė, – iš aukštybių žmogus toks mažas, o vieškelis toks ilgas, kad net iš čia, iš po debesies, jo galo ir pabaigos neįmanoma įžiūrėti, – kada tu nueisi, kaip tu nueisi, kur tu sustosi? Jie, išgyvenę Žemaitijoje žilus šimtmečius, nė vienas dar nebuvo matęs, kad toks jaunas žmogus taip toli pasiryžtų: į ateities miglas, į kasdienybės vargus, į gyvenimo skurdą, į gūdžiausią vienatvę, į sunkiausio darbo vergiją. Žemaitija maža, tačiau pėsčias nei per dieną, nei per dvi jos nepereisi, todėl net kelias dienas lydėjo juodvarnių pulkas Daukantą, nakvodamas tose vietose, kur ir jis nakvojo, gerdamas iš tų upių, kur ir jis gėrė. Neatstodamas sekė per didžiąsias Rietavo girias, o kai jis išėjo iš jų, sutūpė pakraščiuose priešais Lietuvą, priešais didžiąsias lygumas, nubėgančias Kauno pusėn, Vilniaus link, kur net jie, pajūrio paukščiai, niekada nėra buvę. Jau nebe žemaičių, jau lietuvių, jau kalnėnų kvapus iš ten nešė vėjas, o Daukantas palengva vis tolo vieškeliu, vis mažėdamas ir nykdamas. Ir tik tada, kai vos bebuvo matyti, pats juodžiausias iš juodvarnių vieną vienintelį kartą garsiai krunktelėjo: nors atsigręžk, žmogau, į gimtąją pusę, nusiimk kepurę ir nuleisk galvą, jeigu neužmiršai, kad mirsi. O Daukantas išgirdo, sustojo ir ne tik nuleido galvą, bet dar ir žemai nusilenkė. Ir vėl nuėjo tolyn, toks mažas ir nepalaužiamas. Bet juodvarniai dar neskrido atgal, nors neartimas kelias laukė jų pačių, tupėjo ir žiūrėjo į padebesius, kur, jų manymu, kažkas turėjo pasirodyti!..“
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. In memoriam. „Kūnas – Lietuvoj, dvasia – kalboj“ (Romualdas Granauskas)

Profesorės Eugenijos Ulčinaitės vieša paskaita „Senosios Lietuvos literatūros tekstai ir kontekstai“

Maloniai kviečiame į Profesorės Eugenijos Ulčinaitės viešą paskaitą

Senosios Lietuvos literatūros tekstai ir kontekstai“,

kuri vyks Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje spalio 27-ąją, pirmadienį, 17 valandą.

Prof.E.Ulčinaitė

 

 

 

 

 

Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra
ir Lituanistų sambūris

Skaityti toliau: Profesorės Eugenijos Ulčinaitės vieša paskaita „Senosios Lietuvos literatūros tekstai ir kontekstai“