Liucija Citavičiūtė. Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos

Dr. Liucijos Citavičiūtės (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuva) pranešimas „Liudviko Rėzos „byla“ arba trys Kristijono Donelaičio poemos laidos“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Regina Koženiauskienė. Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams

Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pranešimas „Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai garsiesiems kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

 

Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…

Šių metų rugpjūtį sukako 80 metų, kai gimė literatūros tyrinėtoja, kritikė, Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė
Elena Nijolė Bukelienė (1934–2006).Elena-Nijolė-Bukelienė
Pažymint šią datą, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB)  parengta virtuali paroda „Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…“, kurioje atspindėti svarbiausi profesorės biografijos momentai, kūrybinė veikla, pateikta bibliografija, kultūros atstovų įžvalgos apie
E. Bukelienę ir jos kūrybą, gausi fotografijų ir rankraščių galerija.
Skaityti toliau: Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…

Apie lotyniškos knygos klestėjimą LDK laikais

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo pat spaudos atsiradimo pradžios knygos buvo leidžiamos įvairiomis kalbomis. Ypatingą vietą Lietuvos raštijoje, knygos kultūros raidoje užėmė lotyniškoji spausdinta knyga. XIV–XVIII a. laikotarpiais lotynų kalba parašyta įvairiausių žanrų kūryba. Jai priskiriami ir kitose šalyse Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose lotynų kalba išleisti kūriniai. Vieni jų autoriai – lietuviai, kiti – kitataučiai, tačiau vienaip ar kitaip susiję su Lietuva. Lotyniškoji Lietuvos literatūra atsirado XIV a., plečiantis LDK politiniams ir kultūriniams ryšiams su Vidurio ir Vakarų Europos šalimis.

Regimantas Tamošaitis. Lietuvos Homeras – Kristijonas Donelaitis

Šiemet minime 300-ąsias lietuvių literatūros tėvo Kristijono Donelaičio gimimo metines. Kiekvienas žinome, kad jo sukurta poema „Metai“ – garsiausias pasaulyje kada nors lietuvių kalba parašytas kūrinys, kiekvienas atmintinai galime padeklamuoti keletą pirmųjų poemos eilučių… Ar to pakanka, kad suprastume tikrąją K.Donelaičio vertę ir pajustume išties švenčiantys jo sukaktį, klausiame Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docento, humanitarinių mokslų daktaro Regimanto Tamošaičio.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Lietuvos Homeras – Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas

Virtualioje parodoje, pavadintoje „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“, pasakojama apie lietuvių literatūros klasiko gyvenimą, kūrybą ir rašytinio palikimo sklaidą, visa tai iliustruojant svarbesniais dokumentais, saugomais projekto vykdytojų institucijose: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Be jų, pasitelkti kai kurie dokumentai iš Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo (Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlynas); jų kopijos publikuojamos, gavus minėto archyvo leidimą. Kai kurie archyviniai dokumentai skelbiami pirmą kartą.
Skaityti toliau: Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas