Nida Poderienė. Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys

Nidos Poderienės, LR švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės, pranešimas „Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys“, skaitytas VI tarptautinėje konferencijoje „Kalbos, kultūra, globalizacija“.

Skaityti toliau: Nida Poderienė. Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys

Kęstutis Nastopka. „Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“

Šis aforizmas – ne Marčėno atradimas. Autorinės teisės turėtų priklausyti Šacherezadai. Legenda pasakoja, kad vienos salos karalius, keršydamas moterims dėl savo pirmosios žmonos neištikimybės, naujas žmonas nužudydavo po pirmosios nakties. Šacherezada suprato, kad išvengti pražūties ji gali tik kalbėdama. Kas naktį pasakodama karaliui vis naują pasaką ir nutraukdama ją įdomiausioje vietoje ji nugali mirtį (ir pagimdo karaliui tris sūnus).
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka. „Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“

Pokalbis su Jonu Mikelinsku. Kūdikio akys ir filosofo galva…

Rašytojas Nacionalinės premijos (ir kitų literatūros premijų) laureatas JONAS MIKELINSKAS šį pavasarį atšventė savo 90-metį. Daugelio romanų ir novelių rinkinių autorius pastaraisiais metais, regis, labiau reiškiasi kaip aštrios publicistinės plunksnos meistras. Tad, rašytojui maloniai sutikus atsakyti į „Literatūros ir meno“ klausimus, labiau šia – visuomenine-istorine linkme ir kreipėme pokalbį…
Skaityti toliau: Pokalbis su Jonu Mikelinsku. Kūdikio akys ir filosofo galva…

Irena Balčiūnienė. Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

Šiemet minime XX amžiaus literatūros legendos, didžiojo bitniko, vieno žymiausių „palūžusiosios“ (beat) ir „palaimintosios“ (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco, 90-ąsias gimimo metines.Leidykla „Baltos lankos“ yra išleidusi keturis J. Kerouaco romanus: „Dharmos valkatos“ (2007), „Pabusk. Budos gyvenimas“ (2008), „Kelyje. Originalus ritinys“ (2010), „Big Suras“ (2012).
Tačiau J. Kerouaco kelias į Lietuvą prasidėjo anksčiau, prieš keturiasdešimt metų.
Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

Beraščių karta: dėl klaidų jau tenka atmesti ir disertacijas

Mokytojai, kalbininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai vieningai tvirtina: mokinių raštingumas mažėja. Jau pasiektas lygis, kai pagal įvairius reitingus geriausiame Vilniaus universitete (VU) disertacijos atmetamos dėl galybės klaidų. Ieškodami kaltų, specialistai baksnoja į mokyklą – esą kalbos mokymui pakenkė prieš keletą metų priimtas sprendimas gimtosios kalbos mokyti pagal užsienio kalbos mokymo metodikas. Skaityti toliau: Beraščių karta: dėl klaidų jau tenka atmesti ir disertacijas

Regimantas Tamošaitis. Maironio metai. Kad klasikas nepasentų

Maironiui šiemet – 150 metų. Bet jis dar nepaseno. Jaunas ir šviesus žiūri jis į mus Vilniaus gatvėse iš puikių instaliacinių stendų. Tiesiog kaip vyriško grožio etalonas. Galvoju: šio amžiaus pramogų kultūroje galėtų būti įspūdingas charizmatinis aktorius. Kaip Harrisonas Fordas, Kevinas Costneris, Melas Gibsonas. Bet kam siekti taip toli, užtenka ir lietuviškojo grožio pavyzdžių. Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Laimonas Noreika. Tai klasikiniai tautinės kultūros ženklai, simboliai, emblemos, dešimtmečiais formavę mūsų estetinį skonį, elgseną, laikyseną. Gražūs vyrai, dievaži, labai vyriški, bet tokių dabar kaip ir nebelikę. Visi, bent kiek išvaizdūs ar gabūs, tarnauja pramogų verslui. Tačiau tam verslui – kaip mėsmalei – tinka viskas, net ir deformuoti pavidalai: viskas čia yra sumalama į vientisą masę ir sukišama į unifikuotus apvalkalus. Kaip tos puikiosios dešros prekybos centruose: gražesnės viena už kitą, tik nežinia, iš ko iškimštos.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Maironio metai. Kad klasikas nepasentų