Regimantas Tamošaitis. Lietuvos Homeras – Kristijonas Donelaitis

Šiemet minime 300-ąsias lietuvių literatūros tėvo Kristijono Donelaičio gimimo metines. Kiekvienas žinome, kad jo sukurta poema „Metai“ – garsiausias pasaulyje kada nors lietuvių kalba parašytas kūrinys, kiekvienas atmintinai galime padeklamuoti keletą pirmųjų poemos eilučių… Ar to pakanka, kad suprastume tikrąją K.Donelaičio vertę ir pajustume išties švenčiantys jo sukaktį, klausiame Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docento, humanitarinių mokslų daktaro Regimanto Tamošaičio.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Lietuvos Homeras – Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas

Virtualioje parodoje, pavadintoje „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“, pasakojama apie lietuvių literatūros klasiko gyvenimą, kūrybą ir rašytinio palikimo sklaidą, visa tai iliustruojant svarbesniais dokumentais, saugomais projekto vykdytojų institucijose: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Be jų, pasitelkti kai kurie dokumentai iš Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo (Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlynas); jų kopijos publikuojamos, gavus minėto archyvo leidimą. Kai kurie archyviniai dokumentai skelbiami pirmą kartą.
Skaityti toliau: Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas

Arnoldas Piročkinas. Nei pavytas, nei pralenktas

Pamąstymai prof. Jono Palionio 90-ojo gimtadienio proga
Jau kuris laikas, gal metai, o gal ir daugiau, knieti mintis ir kaupiasi ryžtas rašyti straipsnį, skirtą iškilaus mūsų kalbininko Jono Palionio nepaprastai 90 metų sukakčiai. Ir vis nepalieka abejonė, ar pavyks trumpu rašiniu deramai apibūdinti ir įvertinti jo, savo Mokytojo, nueitą kelią ir nuveiktus darbus. Tada ypač skaudžiai suvoki, jog tau trūksta Juozo Tumo-Vaižganto talento, leidusio jam ypač vaizdingai ir nuoširdžiai kalbėti apie savo amžininkus. Tačiau apgailestauk neapgailestavęs, o pasveikinti Jubiliatą ir priminti visuomenei bent kelis ryškiausius jo, mokslininko ir žmogaus, bruožus – būtina.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Nei pavytas, nei pralenktas

Apie Lietuvą ir pasaulį. Kalbasi Irena Veisaitė ir Kęstutis Nastopka

Kęstutis Nastopka (K.N.). Suvažiavimo organizatoriai pasiūlė man Santaroje-Šviesoje pakalbinti nuolatinę suvažiavimų Lietuvoje dalyvę Ireną Veisaitę. Irena pageidavo, kad tai būtų ne jos pokalbis, o dviejų galvų pokalbis (ankstesnė suvažiavimo sesija vadinosi „Be galvos“).

Irenai Veisaitė (I.V.) Mane su Kęstučiu sieja tai, ką Goethe vadino Wahlverwandtschaft – sielų giminyste. Mes dirbome kartu Pedagoginiame universitete, kartu kūrėme Atviros Lietuvos Fondą. Man atrodė prasmingiau ne duoti interviu, o pamastyti kartu apie mūsų praeitį. Juk išgyventa daug per tą audringą, tragišką XX amžių. Ir, kaip sakė Czeslowas Miloszas, „ Nesusitvarkęs su praeitim, nesukursi ir ateities“.
Skaityti toliau: Apie Lietuvą ir pasaulį. Kalbasi Irena Veisaitė ir Kęstutis Nastopka

Jonas Palionis. Keletas pastabų apie lietuvių tarmes ir joms skirtus metus

Baigėsi 2013-ieji metai, skirti mūsų gyvosios kalbos atšakoms, tarmėms, prisiminti. Per radiją, televiziją buvo šiek tiek tarmiškai pašnekama, padeklamuojama, padainuojama. Tai gražu ir prasminga, nes amžių būvyje susidariusios mūsų tarmės, patarmės, šnektos bei pašnektės dabar, kaip ir viskas, nepaprastai greit kinta, nyksta. Nenoriu būti pranašas, bet manau, kad lietuvių lūpose po kelių dešimtmečių retai kada suskambės tarmiškas žodis ar posakis.
Skaityti toliau: Jonas Palionis. Keletas pastabų apie lietuvių tarmes ir joms skirtus metus

Regimantas Tamošaitis. Atėnai Vyžlaukio valsčiuje

Gražūs ir prasmingi mūsų kultūrai buvo 2014-ieji, Kristijono Donelaičio metai. Kaip ir prieš tai buvę, skirti Maironiui. Didžiųjų klasikų minėjimai, konferencijos, publikacijos, vieši jų kūrybos skaitymai – visa tai iš pradžių atrodė kiek oficialu, formalu, bet kažkas per šiuos metus visuomenėje įvyko, buvo atkurta vertybių hierarchija, garbingi vardai buvo ištraukti iš apdulkėjusių bibliotekų lentynų ir grąžinti į jiems priklausiančias vietas. Tai, kas buvo palikta vien mokykloms, nustumta į tamsius akademinio protavimo tvenkinius, atėjo į mūsų gyvenimą kaip reali meno jėga ir priminė mums patiems ne tik mūsų nacionalinės literatūros ištakas, bet ir atgaivino bei atnaujino mūsų kalbinę savimonę, leido gyvai pajusti mūsų sąmonėje slypėjusią gimtosios kalbos atmintį.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Atėnai Vyžlaukio valsčiuje

Lituanistų konferencija „Kristijono Donelaičio kodas“. Vaizdo įrašai

I sesija:
Moderuoja dr. Nijolė Juchnevičienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė, dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius.

Pranešėjai:
Donelaitis — prie savo šaknų, habil. dr. Viktorija Daujotytė;
Mito reikšmė nacionalinėms kultūroms, dr. Naglis Kardelis;
Donelaitis XVIII a. Europos kultūroje, dr. Dalia Dilytė;
Valgymo ir maisto paradigma Donelaičio „Metuose“: reikšmės ir vertės, habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Skaityti toliau: Lituanistų konferencija „Kristijono Donelaičio kodas“. Vaizdo įrašai