Literatūrologas Kęstutis Urba: „Vaikams ir paaugliams skirta literatūra yra didelis menas, tai jaučia ir suaugęs skaitytojas. (…) Tikra literatūra, nesvarbu, ji skirta vaikams ar ne vaikams, neveda į neviltį ir turbūt todėl mes kabinamės į ją.“
Skaityti toliau: Kęstutis Urba: jei perskaitęs knygą vaikas ima verkti – džiaukitės
Kategorija: Straipsniai
Irenos Smetonienės knyga „Kalbos normos praktika“ elektroniniu pdf formatu.
Vilniaus universiteto leidykla kviečia susipažinti su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorės dr. Irenos Smetonienės knyga „Kalbos normos praktika“.
Skaityti toliau: Irenos Smetonienės knyga „Kalbos normos praktika“ elektroniniu pdf formatu.
Mitai apie švietimą: kam įsiminti, jei visuomet gali „pasigūglinti“?
Mokėti „gūglinti“, žinoma, yra svarbus gebėjimas, bet tik tada, kai vaikas jau žino nemažai informacijos, galima pasikliauti savarankiška paieška internete. Šis gebėjimas priklauso nuo informacijos, kurią žmogus jau žino. Jeigu norime, kad vaikai gebėtų sklandžiai ir efektyviai ieškoti informacijos internete, turime užtikrinti, kad jie gautų kuo daugiau žinių prieš atlikdami šį veiksmą. Visiškai toks pats mechanizmas galioja ir kitiems itin svarbiems gebėjimams: kūrybiškumui, analizei, problemų sprendimui, netgi raštingumui.
Skaityti toliau: Mitai apie švietimą: kam įsiminti, jei visuomet gali „pasigūglinti“?
Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams
2019-ieji yra ir Vietovardžių metai. Verta pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai Daiva Červokienė kalbasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliūte, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.
Skaityti toliau: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams
Asta Skujytė-Razmienė. Juozas Tumas-Vaižgantas – lietuvių kultūros „spiritus movens“
Spalio 10–11 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksta mokslinė konferencija „Juozas Tumas-Vaižgantas – lietuvių kultūros spiritus movens“, organizuojama Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Maironio lietuvių literatūros muziejaus. Pokalbis apie J. Tumo-Vaižganto kūrybą ir asmenį su literatūrologėmis AISTE KUČINSKIENE ir JURGITA ŽANA RAŠKEVIČIŪTE, tiriančiomis jo laiškus.
Skaityti toliau: Asta Skujytė-Razmienė. Juozas Tumas-Vaižgantas – lietuvių kultūros „spiritus movens“
Nacionaliniai lietuvių bruožai pagal Gintarą Beresnevičių
„Tai žmonės, mylintys, neapkenčiantys, klastaujantys ir gudraujantys, žmonės, patiriantys tas pačias aistras, rodantys tas pačias dorybes ir aistras kaip ir mes. Tik viskas – nepalyginti intensyviau“, – knygoje „Lietuvių religija ir mitologija“ teigia religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius aprašydamas ir rekonstruodamas viduramžių lietuvių mentalitetą, kurio pėdsakai gyvi ir šiandien.
Skaityti toliau: Nacionaliniai lietuvių bruožai pagal Gintarą Beresnevičių
Marius Burokas. Atminimo ženklai ir rašytojai
Neseniai buvau pakviestas į radijo diskusiją, kokių atminimo ženklų ar paminklų dar reikėtų lietuvių rašytojams. Temą, žinoma, išprovokavo nesibaigianti istorija su Petro Cvirkos paminklu. Tai paskatino susimąstyti, kaip Lietuvoje (ir ypač Vilniuje) įamžinamas autorių atminimas, koks jis?
Skaityti toliau: Marius Burokas. Atminimo ženklai ir rašytojai
Nobelio literatūros premija atiteko Olgai Tokarczuk ir Peteriui Handkei
Švedijos akademija paskelbė 2018 metų ir 2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatus – prestižinis prizas atiteko lenkų rašytojai Olgai Tokarczuk ir austrų rašytojui Peteriui Handkei.
Skaityti toliau: Nobelio literatūros premija atiteko Olgai Tokarczuk ir Peteriui Handkei
Aušra Židžiūnienė.Atrastas, neatrastas ir ieškomas Vaižgantas: šiandieninės klasės duris pravėrus…
„Mūsų kartai Vaižgantas buvo tarsi Dievas, visur kabojo jo paveikslai, mes daugiausia mėgome skaityti Vaižgantą. Aš persirašydavau ištisus puslapius iš jo knygų. Man Vaižganto žodžiai buvo kaip duona – kvapnūs ir skalsūs. Žavėjo jo didelis noras ieškoti deimančiukų žmonėse, kūryboje ir gyvenime. Be Vaižganto jaunystėje gal nebūčiau pamatęs ir supratęs Lietuvos grožio, jos žmonių dvasios. Jis mokėjo surasti, kas žmones jungia, o ne skiria, nes pačios svarbiausios vertybės – žmogiškosios“, – taip apie Juozą Tumą-Vaižgantą kalbėjo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
Profesoriaus Gintauto Akelaičio 70-mečiui
„Būsiu, kur reikės ir kada reikės“, – sako profesorius Gintautas Akelaitis, ir kolegos neabejoja, kad žodis bus ištesėtas. Sintaksės, administracinės kalbos, kalbos kultūros specialisto Gintauto Akelaičio jubiliejaus, kuris minimas šį rudenį, proga – kolegių Vidos Žilinskienės ir Ritos Urnėžiūtės žvilgsnis į sukaktuvininko darbus, pedagoginę ir visuomeninę veiklą.
Skaityti toliau: Profesoriaus Gintauto Akelaičio 70-mečiui