Czesławo Miłoszo asmeninė sekretorė: „Buvau tarsi jo pameistrė“

Interviu su Renata Gorczynska, Czesławo Miłoszo asmenine sekretore, paskelbė žurnalas „Metai“. Beje, R. Goczynska atvyko į Lietuvą. Lapkričio 15 d. 20 val. „Salione“ bus „Metų“ numerio pristatymas, kuriame, be kitų autorių, dalyvaus ir R. Gorczynska. Pateikiame „Metų“ interviu su R. Gorczynska ir maloniai kviečiame skaityti ir prenumeruoti „Metus“. Skaityti toliau: Czesławo Miłoszo asmeninė sekretorė: „Buvau tarsi jo pameistrė“

Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Einant į pabaigą Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems Lietuvių kalbos kultūros metams, įvairiomis progomis bus kalbama apie konkrečius atliktus darbus, išleistus leidinius, surengtas diskusijas, minėjimus, šventes, konferencijas – tai bus pateikta ir įvairiose ataskaitose. Tačiau vargu ar jose bus tai, kas man šiandien atrodo labai svarbu: valdžios ir žmonių požiūris į lietuvių kalbą ir jos priežiūrą. O juk, kaip mėgstama dabar sakyti, viskas priklauso nuo požiūrio.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Kaip Astrida Lindgren padėjo versti savo apysaką „Ronja plėšiko duktė“ į lietuvių kalbą

Švedų rašytojos Astridos Lindgren vardas žinomas turbūt visiems – ir skaitantiems knygas, ir neskaitantiems, bet žiūrintiems animacinius filmukus, teatrų spektaklius, vaidybinius filmus. Jos sukurti herojai Karlsonas, Pepė Ilgakojinė, Kalis Bliumkvistas seniai yra tapę savais. Jos knygos pasaulyje parduodamos milijoniniais tiražais, o kūriniai yra įtraukti į vaikų literatūros „Aukso fondą“.
Skaityti toliau: Kaip Astrida Lindgren padėjo versti savo apysaką „Ronja plėšiko duktė“ į lietuvių kalbą

Nauja mada – didmiesčių gyventojai nebeslepia savo gimtosios tarmės

Šiuolaikinių technologijų laikais gali atrodyti, jog kaip ir daug kas iš tolimos praeities atėję, taip ir tarmės nyksta. Visur įsivyrauja tarmių ypatybėmis nebepuošiama bendrinė kalba. Tačiau, pasirodo, ne. Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė prof. Danguolė Mikulėnienė drąsiai sako: „Tarmės nenyksta.“ Skaityti toliau: Nauja mada – didmiesčių gyventojai nebeslepia savo gimtosios tarmės

Valstybė, kuri per daug domėjosi poezija

Nuo tada, kai Martinas Lutheris parodė spausdinto žodžio jėgą, valdžios atstovai ėmė kontroliuoti leidėjus ir rašytojus. Laikui bėgant atrasta, kad draudimai gali būti apeiti, o knygas spausdinti galima svetur ir slapčia atgabenti į draudžiamą teritoriją. XX amžiuje spausdinto žodžio kontrolė kai kuriose valstybėse pasiekė apogėjų, viena jų – Sovietų Sąjunga. Totalitarinė valstybė kovojo ne tik ginklais ir kariais, bet ir biurokratiniu aparatu, sekusiu ir kontroliavusiu piliečius.
Skaityti toliau: Valstybė, kuri per daug domėjosi poezija

Stasys Tumėnas. Good-bye, lituanistik(c)a?

Susidaro įspūdis, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystės, tiksliau – vertybinės erozijos, neaiškumo, neapibrėžtumo laikais. Piliečiai sutrikę, nesusigaudo ar nepasirengę susivokti, kada juos pasiekia tiesa, kada ta tiesa tėra informacinio karo vaisius, skleidžiamas, tarkim, šių dienų Lietuvos istorinės tiesos falsifikuotojos, mūsų dienų barakudos lūpomis ir rašytiniais tekstais.
Skaityti toliau: Stasys Tumėnas. Good-bye, lituanistik(c)a?

Rūta Oginskaitė. Dešimtas žvilgsnis. Grūdus nuo pelų

Neseniai dienos šviesą išvydo Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“. Gib a kuk – žydiškas posakis, reiškiantis „Žvilgtelėk“. Jauki ir asmeniška teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės šeštoji knyga – tai dvylika žvilgsnių į Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, amatą ir kūrybą, tautos ir šeimos likimus.
Skaityti toliau: Rūta Oginskaitė. Dešimtas žvilgsnis. Grūdus nuo pelų

Išrinktas Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas

Penktadienį išrinktas jau trečius metus vykstančio Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas. Šių metų rašinio tema – „Poezija mano gyvenime“. Moksleiviai buvo kviečiami rašyti, kaip poezija yra juos paveikusi: gal svarbiu gyvenimo momentu perskaitė eilėraštį, kuris paskatino į situaciją pažvelgti kitaip, gal suvokė, kad būna akimirkų ar patirčių, kurių prozos kalba nepajėgi išreikšti, gal gyvenime patyrė kokį poetišką įvykį ar laikotarpį.
Skaityti toliau: Išrinktas Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas