Grigorijaus Kanovičiaus romanas įvertintas Jungtinėje Karalystėje

Lietuvos rašytojų sąjungos nario Grigorijaus Kanovičiaus romanas “Šėtono apžavai” sulaukė svarbaus pasaulinio įvertinimo. Jungtinėje Karalystėje išleista knyga įtraukta į 2020 EBRD (European Bank for Reconstruction and Development) Literatūros premijos finalinį trejetuką. Romaną “Šėtono apžavai” (Devilspel) Jungtinėje Karalystėje išleido leidykla Noir Press, vertė Yisrael Elliot Cohen.
Skaityti toliau: Grigorijaus Kanovičiaus romanas įvertintas Jungtinėje Karalystėje

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena (kreipimasis). Peter Svetina. Žodžių alkis

Krūmai mano gimtinėje sužaliuoja balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje – ir tada bemat juose pasirodo drugių kokonai. Panašūs į cukraus vatos gumulėlius, ilgainiui jie virsta vikšrais, graužiančiais lapą po lapo. Ir graužia jie tol, kol iš krūmų telieka, regis, vieni stagarai. Drugiams užaugus ir išskridus, krūmai kaip niekur nieko auga toliau. Kitąmet jie sužaliuoja iš naujo. Ir vėlei vėl.
Skaityti toliau: Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena (kreipimasis). Peter Svetina. Žodžių alkis

Giedrė Čepaitienė. Lietuvių kalbos ugdymas mokykloje

2020 m. vasario 7 d. Vilniuje, Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, vyko antrieji jungtiniai Lietuvių kalbos draugijos skaitymai „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“, skirti Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui. Skaitymus surengė Lietuvių kalbos draugija kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba, „Lituanistų sambūriu“ ir Valstybine lietuvių kalbos komisija. Antroje renginio dalyje, skirtoje mokyklinės klausimams, pranešimą skaitė Šiaulių universiteto profesorė Giedrė Čepaitienė. Pagal šį pranešimą parengtas straipsnis išspausdintas „Gimtosios kalbos“ kovo mėn. numeryje.
Skaityti toliau: Giedrė Čepaitienė. Lietuvių kalbos ugdymas mokykloje

Viktorija Daujotytė. Ar šiame pasaulyje yra vietos humanistikai?

„Humanistinės studijos natūraliai vyksta pagal kultūros, o ne rinkos logiką. Kur silpsta humanistika, stiprėja barbarybė“, – teigė profesorius Aleksandras Fiutas, iš vienos Mindaugo Kvietkausko esė. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje politikai bei verslininkai nuolatos kalba apie valstybės būtinybę finansuoti tas technines, tiksliųjų mokslų specialybes, kurios, visų pirma, būtinos mūsų ateičiai. Šia prasme pragmatizmas ima viršų daugelyje mūsų gyvenimo sričių, o žmogaus gyvenimas sutalpinamas į labai konkretų funkcionalumą, efektyvumą bei naudos siekį. Tokiu būdu humanitariniai bei socialiniai mokslai lieka nuošaly kaip neefektyvūs, neturintys perspektyvų.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Ar šiame pasaulyje yra vietos humanistikai?

Kęstutis Nastopka: „Semiotika nepasiūlys, kuo užpildyti vertybinę tuštumą“

Nors Kęstučiui Nastopkai kovo 18 d. suėjo 80 metų, jo energijos galėtų pavydėti ir dvigubai jaunesnis: paupyje ieškodami vietos atsisėsti laipiojome po kalnelius ir tempu nėmaž nenusileidome aplink zujantiems dviratininkams bei šunų vedžiotojams.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: „Semiotika nepasiūlys, kuo užpildyti vertybinę tuštumą“

Algirdas Monkevičius: užsienyje mokslo metai jau užbaigti, vaikai perkelti į aukštesnes klases, tą svarstome ir mes

„Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – LRT RADIJUI sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Skaityti toliau: Algirdas Monkevičius: užsienyje mokslo metai jau užbaigti, vaikai perkelti į aukštesnes klases, tą svarstome ir mes

Aušra Čebatoriūtė. Kun. Alfonsas Lipniūnas. Gyventi ne sau

Kovo 28-ąją minime 75-ąsias šventumo ir laisvės šauklio, Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno mirties metines.
Kun. A. Lipniūnas dažno amžininko atsiminimuose apibūdinamas keista prieštara: didžios iškalbos dovanos neturėjęs, bet savo ugningu, padrąsinančiu žodžiu paskui save patraukdavęs tūkstančius. Vaclovas Kleiza, 1955 m. kovo 17 d. Draugo numeryje spausdintuose prisiminimuose rašo, kad kun. A. Lipniūnas lyg šv. Jonas Krikštytojas patraukdavo klausytojų minias į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią: „Tos minios niekas negalėdavo sulaikyti.
Skaityti toliau: Aušra Čebatoriūtė. Kun. Alfonsas Lipniūnas. Gyventi ne sau

„Žmonės ir žvėrys Dievų miške“: lietuvių inteligentų lageryje laukė žmogėdriška tvarka

Kartu su kitais lietuvių tautos atstovais, kurių didžiąją dalį sudarė inteligentai, kunigas Stasys Yla tapo nacių vykdomos politikos Lietuvoje įkaitu. Pačiame tikriausiame pragare patirtais išgyvenimais jis pasidalino gyvendamas emigracijoje. Pirmą kartą knyga „Žmonės ir žvėrys“ pasirodė 1951 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), o Lietuvoje perleista tik ištrūkus iš kitos totalitarinės imperijos – SSRS – gniaužtų.
Skaityti toliau: „Žmonės ir žvėrys Dievų miške“: lietuvių inteligentų lageryje laukė žmogėdriška tvarka

Švietimo ekspertė: temų, kurios turėjo būti dėstomos kovą ir balandį, brandos egzaminuose gali ir nebūti

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotojos Astos Ranonytės teigimu, atsisakyti valstybinių brandos egzaminų kol kas neketinama, tačiau temų, kurios dvyliktokams turėjo būti dėstomos kovo ir balandžio mėnesiais, egzaminuose gali ir nebūti.
Skaityti toliau: Švietimo ekspertė: temų, kurios turėjo būti dėstomos kovą ir balandį, brandos egzaminuose gali ir nebūti