Viktorija Daujotytė. Talentinga provincijos tango šokėja, muškietininkė

Spalio paskutinę dieną savo 80-metį būtų minėjusi poetė Elena Mezginaitė.
„Elena Mezginaitė turėjo prigimtinę poetinę struktūrą: gamtos jutimą, dainos, muzikos jausmą (nemažai dainų, dainuojamų tekstų), stiprią sąmonės reakciją, rizikos trauką. Į savo galimybių zenitą iškilusi rinkiniu „Šaltas ginklas“, ji liko poeziją maitinančioj terpėj, palaikančioje tikėjimą, kad poezija būtina, kad be jos kaip be oro. Maitinančioji terpė – be jos neišdygsta nei grybai, nei beržai. Nesusidaro į kūrybą ar į kultūros veiklą nukreipiamų bendrijų. Iš maitinančios terpės Elenos Mezginaitės poezija leido ūglius, gražius, išbūnančius tarp kitų, bet neišsiskiriančius, neįgyjančius būtinojo vienkartiškumo“, – apie poetę yra rašiusi prof. Viktorija Daujotytė.

Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Talentinga provincijos tango šokėja, muškietininkė

Literatūros pamoka su literatūrologe Donata Mitaite

Šioje literatūros pamokoje literatūrologė Donata Mitaitė nagrinėja Vilniaus temą Tomo Venclovos poezijoje. Pristatydama eilėraščių kontekstus, kritikė atskleidžia esmingą šio poeto ryšį su Lietuvos sostine, kurią autorius prisimena galvodamas apie „sielos kaina perkamą deguonį“ ir „mirtį arba dangų“.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su literatūrologe Donata Mitaite

Renata Šerelytė: nemyliu žmonijos, myliu žmones

Renata Šerelytė – rašytoja, aprėpianti gausybę žanrų ir formų (novelės, esė, eilėraščiai, pasakos, detektyvai, istorinės apysakos ir romanai etc.), puikiai pažįstama Lietuvoje. Jos skaitytojai – vaikai, paaugliai, suaugusieji. Nors esame kolegės, niekada artimiau nebendravome, gal tik susitikusios Rašytojų sąjungos suvažiavimuose, renginiuose. Bet augant mano vaikams nutiko įdomus dalykas. Nupirkau jiems Renatos knygą „Krakatukų pievelė“ (2007), kurią skaitydavau balsu kone kasdien, pamėgdžiodama visus personažus, net ir švepląją musę Buntę. Mažieji kvatodavo, laukdavo kiekvieno skyriaus tęsinio – jiems buvo įdomi istorija, žavėjo veikėjų charakteriai, gundė vis nauji įvykiai. Tad vėliau įsigijome visas serija virtusias knygas apie Birbindoną bei Krakatukų pievelės gyventojus, kad su pasimėgavimu skaitytume lietuvių literatūrą, dar nelabai nutolusią nuo pasakos, bet jau artimą geriausiems pasaulio nuotykiniams kūriniams.
Skaityti toliau: Renata Šerelytė: nemyliu žmonijos, myliu žmones

Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas

Vienuolis, pedagogas ir botanikas, vaistažolininkas – štai tokia įvairiapusė buvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, gyvenusio XIX amžiuje, veikla. Dabar jis apibūdinamas ir kaip įžvalgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, didis savo krašto istorijos gerbėjas, minias uždegantis oratorius ir dvasininkas, kuris savo gyvenimą ir talentą buvo paskyręs tarnauti žmonėms. Gal ir nieko keisto, kad jo vardas šiandien geriau prisimenamas Žemaitijoje, o ne visoje Lietuvoje – čia jis buvo laikomas net šventuoju.
Skaityti toliau: Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas

Kalbos klubas. Kodėl poetus palieka kalba?

Tęsiame pokalbius apie skaitmeninėje epochoje vykstančius giluminius kalbos pokyčius. Taip jau nutiko, kad linijinę, analoginę kalbos raišką, kai žodžiai (literatūroje, publicistikoje, per žinias ir t. t.) eina vieni paskui kitus ir jų junglumas kuria aukščiausią komunikacijos pakopą – prasmę, pakeitė skaitmeninis, trijų dimensijų kalbos raiškos būdas. Analoginėje epochoje prasmė nebuvo pagaminta iš anksto, dabar, kai jos raiška tapo skaitmeninė, virtualybėje nuolat atsiranda paruoštų kalbos pluoštų, kuriuos galime naudoti „copy-paste“ būdu. Jie jau turi per semantiką sugeneruotą prasmę. Gal todėl poetai pradeda jausti, kad juos „palieka kalba“? O kas lieka vietoj senosios analoginės kalbos?
Skaityti toliau: Kalbos klubas. Kodėl poetus palieka kalba?

Aistė Petrauskienė: „Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimas – tarsi liudijimas apie vertybes, kurios neturi laiko ir sienų“

Partizaninis karas yra susijęs su religija. Tarpukario visuomenei Bažnyčia buvo šventas dalykas ir šventas reikalas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė ir mokslų daktarė Aistė Petrauskienė.
Skaityti toliau: Aistė Petrauskienė: „Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimas – tarsi liudijimas apie vertybes, kurios neturi laiko ir sienų“

Prarajoje tarp dviejų pasaulių. Nobelio literatūros premijos laureatas Abdulrazakas Gurnah

Kiekvienas rašytojas visą gyvenimą apdirba tą vieną gana nedidelį žemės lopinėlį, tiesiog kaskart žvelgdamas į jį iš kitos pusės. Tai vyksta ne specialiai – tiesiog mus visą gyvenimą jaudina tie patys dalykai. Net jeigu norisi imtis kitų temų, vis tiek autoriui iškyla tie patys reikšmingi klausimai. Jie atspindi rašytojo mąstymo būdą, o retsykiais jį netgi formuoja. (Abdulrazakas Gurnah, iš šiuolaikinių rašytojų interviu rinktinės „Rašant skirtinguose pasauliuose“ (Writing Across Worlds, 2004 m.)
Skaityti toliau: Prarajoje tarp dviejų pasaulių. Nobelio literatūros premijos laureatas Abdulrazakas Gurnah

Literatūros pamoka su rašytoju Mindaugu Kvietkausku

Poetas, literatūrologas, vertėjas Mindaugas Kvietkauskas literatūros pamoką skiria prakalbinti miesto ir kūrėjo atminčiai. Šiedvi susipina tam, kad padėtų atpažinti pašaukimą, įvertinti žodžio tarpininkavimo galią ir atvertų buvimo stebuklą. Skaitydamas savo sukurtus eilėraščius ir ištrauką iš esė rinkinio „Miesto fuga“, autorius keliauja amžiais, skirtingais gyvenimo etapais ir netgi randa atsakymą, kodėl ant Šv. Jonų bažnyčios atbrailos esantys angelai turi neįprastus sparnus.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su rašytoju Mindaugu Kvietkausku

Regina Kvašytė: žodžio korektiškumas priklauso nuo įvairių aplinkybių

„Jokios Kalbos politikos gairės, jų įgyvendinimo planai, strategijos nei iki 2030-ųjų, nei iki 2050-ųjų metų lietuvių kalbai gyvuoti nepadės, jei nebus vertybinio požiūrio į gimtąją kalbą“, – taip dr. Stasys Tumėnas palydi Reginos Kvašytės, Džiuljetos Maskuliūnienės, Kazimiero Župerkos parengtą knygą „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“.  Kalbamės su viena iš knygos autorių dr. Regina Kvašytė.
Skaityti toliau: Regina Kvašytė: žodžio korektiškumas priklauso nuo įvairių aplinkybių