Kategorija: Straipsniai

Kaip karantinas ir nuotolinis mokymas pakeitė lituanistų darbą, ko paskatino išmokti ir ką permąstyti? „Manau, kad ši situacija privertė mokytojus atidžiau, kritiškiau į viską pasižiūrėti. Išmokome taupyti laiką, nes viskam jo neužteko, susikonkretinti veiklą, atsirinkti būtiniausią medžiagą. Tikrai daugelis patobulino darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžius, manau, kad tai pravers ir ateityje. Dar aiškiau visi pamatė, koks beprasmis yra daugybės biurokratinių dokumentų rašymas, lentelių pildymas, apklausų vykdymas. Svarbiausia, kad būtų stiprinamas ugdymo turinys, o veiklos formas mokytojai susikurs, susiras patys,“ – „Gimtosios kalbos“ redakcijos surengtame pokalbyje teigė „Lituanistų sambūrio“ valdybos pirmininkas Kęstutis Bredelis.
Skaityti toliau: GK rašo| Lituanistai ir nuotolinis mokymas

Maironis – neišvengiamas kaip „Juoda orchidėja“ ir „Margarita“ per lietuviškas vestuves. Kaip smėlis batuose aplankius pajūrį. Kaip abėcėlė mokantis kalbos. Ironiška, bet nepaisant viso garsumo, Maironį skaityti, suartėti su jo eilėmis nėra lengva. Net priešingai.
Skaityti toliau: Tomas Taškauskas. Maironio ironija

Kaip Lietuvių kalbos institutas prisideda prie lietuvių kalbos išteklių gausinimo, plėtros ir sklaidos, pasakoja LKI Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė.
Skaityti toliau: Jurgita Jaroslavienė: Lietuvių kalbos institutas yra toji ypatingos nacionalinės svarbos institucija, reikšmingai prisidedanti prie kalbos puoselėjimo

2018 m. pabaigoje, artėjant Vietovardžių metams, Lietuvių kalbos draugija kartu su Valstybine kalbos inspekcija atliko tyrimą, kaip įvairiuose Lietuvos miestuose vadinami naujų statybų objektai – gyvenamųjų namų kvartalai, kompleksai, paskiri gyvenamieji namai. Daugiausia naujų statybų – Vilniuje. Kaip vadinami naujieji statiniai, kokie vardų sudarymo būdai vyrauja, kokių madų ir polinkių šioje srityje galima įžvelgti, kalbėjosi Aurika Usonienė ir Rita Urnėžiūtė.
Skaityti toliau: Vilnius stato, Vilnius kuria|Pokalbis su žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausiąja redaktore Rita Urnėžiūte

Jau kovo viduryje, vaikštinėjant po Paryžių, buvo justi jo stagnacijos ženklų: kaip galima daugiau kaip du milijonus gyventojų turinčiame mieste jaustis taip, tarytum vaikščiotum kone po vieną iš Lietuvos didmiesčių? Šis jausmas lydėjo per visą viešnagę ir kėlė vis daugiau klausimų. Šventė, kuri nesibaigia, virto mirusiu miestu – tokia paralelė, padiktuota Paryžiuje jau beveik tris dešimtmečius gyvenančio rašytojo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato VALDO PAPIEVIO, tiksliausiai apibūdina šio miesto ritmo kismą. Jį kalbino Agnė Grinevičiūtė.
Skaityti toliau: Valdas Papievis: „Atrodė, kad tramdomaisiais marškiniais apvilktas Paryžius niekada iš jų neišsiverš“

Vilniaus universiteto Rektoriaus priesaiką duodu ir pradedu darbą pasauliui, šaliai ir Universitetui sunkiu laiku. 441-ąjį Universiteto gimtadienį pasitinkame netikėto ir sudėtingo iššūkio, kuriam nebuvome pasiruošę, akivaizdoje. Man jis primena mano pirmąją sesiją 1991-ųjų sausį, kai semestras perėjo į kovą už nepriklausomybės išsaugojimą, o Universiteto dėstytojai ir studentai staiga pakeitė susitikimo vietą – iš auditorijų teko išeiti į viešas erdves. Kaip ir tąkart, taip ir dabar Universiteto bendruomenė iššūkį priėmė deramai, pakrikimą keičia kūrybiškumas, o solidarumas padės įveikti nesklandumus ir nerimą.
Skaityti toliau: Rimvydas Petrauskas. Oratio inauguralis. Vilniaus universiteto rektoriaus inauguracinė kalba

„Šiandien visa žmonija užsidėjo kaukes. Atvirais veidais liko tik visiški vargšai, negalintys, neturintys galimybių saugoti nei savęs, nei kitų. Koks bus žmonijos, žmogaus veidas, kai „korona“ leis nusiimti kaukes – nuogas ir atviras, ar vėl su keturiais grimo sluoksniais?“ – klausia Vanda Juknaitė.
Skaityti toliau: Vanda Juknaitė: „Pats didžiausias išbandymas žmogui yra išbandymas laisve“

Gegužės 31 d., Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse, apdovanojimų ceremonijos, vykusios Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, metu paskelbti geriausi 2019 m. vaikų literatūros kūrėjai. Ceremoniją buvo galima gyvai stebėti naujienų portale www.15min.lt.
Skaityti toliau: Paskelbti ir apdovanoti geriausių 2019 m. vaikų ir paauglių knygų kūrėjai

Czesławas Miłoszas yra iš tų iš kultūros asmenybių, kurių įžvalgoms, kūryba, gyvenimo istorija dėmesys nemenksta. Ir tai nestebina. Kaip pažymi Adamas Zagajewskis, Miłoszas „išgyveno devyniasdešimt trejus metus, dirbo beveik iki paskutinės akimirkos, įgyvendino savo ketinimus (nors tikrai ne visus, nes tai neįmanoma), parodė, kaip sakoma, visą savo talentą. Jo smilkinius vainikavo daug laurų vainikų, ir pats garbingiausias – Nobelio premijos laureato. Ir dar buvo toks nepaprastai darbštus, gabus ir inteligentiškas žmogus, kad, be eilėraščių tomų, paliko ir nemažai prozos knygų: nedaug romanų – šį žanrą ne itin vertino, – bet daugybę esė kolekcijų, o tarp jų tokių svarbių ir įtakingų knygų, kaip „Pavergtas protas“ ar – mažiau žinomą, bet kokią įkvepiančią – „Ulro žemę“. Taip pat nesikratė poezijos vertimo iš kitų kalbų – buvo tobulas, nepaprastas Shakespeare’o, Yeatso, Baudelaire’o, Šiaurės ir Pietų Amerikos poetų, biblinių psalmių ir posakių vertėjas. Bet pirmiausia buvo poetas – visada tai pabrėždavo, tai, beje, akivaizdu kiekvienam, kas pažino jo kūrybą – bet taip pat turėjo grynai intelektualinių, filosofinių ambicijų“.
Skaityti toliau: Visas „Metų“ Czesławas Miłoszas: poezija, tekstai, kontekstai

„Lietuvių kalba yra viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Briuselyje dirba būrelis kvalifikuotų specialistų, verčiančių kalbas ir dokumentus į lietuvių kalbą ir iš jos. Ir t. t., ir t. t.
Taigi Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga bendrine ir lietuvių kalba apskritai rūpinasi, vadinasi, sąlygos jai gyvuoti, būti prestižine Lietuvoje yra puikios, tebūna tai „aukso amžius“. Tai viena medalio pusė, kita – kaip visa tai atrodo „arčiau žemės“, perpučiamos globalizacijos vėjų ir skersvėjų“, – sako prof. Bonifacas Stundžia, kalbinamas „Mano krašto“ žurnalistės Kristinos Baltmiškės.
Skaityti toliau: Bonifacas Stundžia: gyva kalba nestovi vietoje