Kategorija: Straipsniai

 Jonas Jablonskis – viena iškiliausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautos asmenybių, gimusių prieš 160 metų zanavykų žemėje (Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio). Humanitaras, kalbininkas, mokytojas caro laikais valdžios buvo nepageidaujamas savo Tėvynėje, visuomet įtariamas ir sekamas, nors jokia politika neužsiimdavo. Gimnazijos mokytojas su visa šeima kraustėsi iš vienos vietos į kitą, naujoje vietoje apsistodamas vos po keletą metų, arčiau ar toliau nuo Lietuvos, bet širdimi ir darbais visada Lietuvoje. Čia praleisdavo ir visas vasaros atostogas: tikrino ir rinko žodžius iš gyvosios kalbos. Pasak Kazimiero Jokanto, surinkta medžiaga naudodavosi visus metus ne tik žodyno, bet ir savo rašomų darbų reikmėms.
Skaityti toliau: Vilija Sakalauskienė. Neįvertintas Jono Jablonskio kalbinis palikimas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske,  Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.
Skaityti toliau: Kontekstai| Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis

Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.
Skaityti toliau: Kontekstai| Rastas 1920 m. V. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

,,Gimiau 1960 metų rugpjūčio 4 dieną. Augau Vabalninko krašte. Yra tokia nuostabi vieta Žemėje: linksmi, gražūs ir kūrybiški žmonės, paslaptinga bekraštė giria, žiemą tarp miškų išsimėčiusiais laukais į kitus pasaulius voromis traukiantys šernai, vasarą kiemuose prieš saulę besišildantys žalčiai. Pirmasis mano pasaulis buvo iš miško, krūmais apaugusio liekno, senelių sodintų klevo ir liepos, labai raudonų saulėlydžių ir jausmo, kad esu to pasaulio dalis, tokia neatskiriama, jog, pabandęs iš jo visam laikui išvažiuoti, už trijų autobuso stotelių turėčiau mirti“, – rašė Gendrutis Morkūnas, kurio 60-metį minime, deja, be jo.
Skaityti toliau: Rašytojas Gendrutis Morkūnas, šventęs kosmose ir ne tik

Egzaminą šiemet laikė 16 970 kandidatų. Egzamino neišlaikė 1828 kandidatai, o šimtukus gavo 214 kandidatų.
„Analizuojant egzaminų rezultatų duomenis matyti, jog pastaruosius penkerius metus išlaikymo procentas vidutiniškai svyruoja tarp 89–91 proc. Galime konstatuoti, kad karantinas lemiamos reikšmės šiemet neturėjo“, – pranešime spaudai teigė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine – daugiausia šimtukų per penkerius metus

1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešonių kaime gimė žymus kalbininkas prof. Jonas Kazlauskas. Tėvai labai rūpinosi savo šeima ir iš paskutiniųjų stengėsi visus vaikus išleisti į mokslus. Jonukas kartu su broliais lankė Dzingeliškių pradinę mokyklą. Baigęs pradinę mokyklą, Jonas Kazlauskas įstojo į Nemaniūnų septynmetę (dabar Nemajūnai), baigęs ją, įstojo į Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Besimokydamas gimnazijoje garsėjo kaip geriausias gimnazijos matematikas, lietuvių kalbos mokėjimu taip pat lenkė daugumą gimnazistų. Besimokydamas gimnazijoje susidraugavo su Justinu Marcinkevičiumi. Šių dviejų jaunų gabių žmonių draugystę nutraukė tik tragiška Jono Kazlauko mirtis.
Skaityti toliau: Prieš 90 metų gimė profesorius Jonas Kazlauskas (1930 08 01–po 1970 10 08)

Humanitarinių mokslų daktarės, profesorės, Kalbos ir kultūros instituto Lingua Lituanica direktorės Irenos Kruopienės mokslinių tyrimų sritys – fonetika, fonologija (morfonologija), tartis, kirčiavimas, kalbos kultūra, lingvodidaktika. Dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos šviečiamosiose laidose lietuvių kalbos klausimais, veda tarties ir kirčiavimo seminarus žiniasklaidos darbuotojams, dėsto lietuvių kalbą užsieniečiams.
Skaityti toliau: Irena Kruopienė: kelti kalbos prestižą reikėtų pradėti nuo pagarbos sau

„Visiems save gerbiantiems Lietuvos piliečiams turėtų būti prestižo reikalas mokėti taisyklingai rašyti ir kalbėti viešojoje erdvėje. Juk neiname į miestą nenusiprausę, neišsivalę dantų, nesusitvarkę drabužių… Kalba yra tokia pati asmenybės, jos įvaizdžio dalis, kaip ir kitos geros manieros, geras skonis, kultūringas bendravimas su žmonėmis ir panašiai. Gaila, kad kai kurie žmonės to nesuvokia“, – teigia Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rima Bakšienė. Kviečiame paskaityti įkvepiantį interviu su mokslininke, kurį laikraščiui „Valsčius“ parengė žurnalistė Loreta Bataitienė.
Skaityti toliau: Per gimtąją tarmę, gautą iš tėvų, mes žvelgiame į pasaulį. Pokalbis su Rima Bakšiene

2020 m. liepos 2 d., Vilniaus universiteto Didysis kiemas
Mieli absolventai,
visai netrukus jūs išeisite iš šio kiemo diplomuotais filologais. Liksite jais, ką beveiktumėte peržengę šį slenkstį. Tokią dieną labiausiai dera kalbėti mums visiems bendra ir svarbiausia, galbūt vienintele svarbia, tegu ir rizikinga tema – apie filologiją. Pakalbėkime apie ją kaip filologai. Neklauskime, kaip klaustų istorikai, apie jos ištakas ir istorinės raidos peripetijas. Nemėginkime suprasti, kaip mėgintų sociologai, kodėl šiandien filologijos katedrą rasime anaiptol ne kiekviename pasaulio universitete ir ar tai reiškia, kad prisiekėme savo aukso amžių seniai atgyvenusiai, XIX a. disciplinai, kurios metodai, kaip kartais sakoma, sukurti studijuoti mirusias klasikines kalbas ir dirbti su tomis kalbomis parašytais tekstais. Darykime tai, ką daro filologai: įsižiūrėkime į žodį, paardykime jį, išskleiskime ir iškelkime į paviršių pamirštas, kasdienės vartosenos užtrintas jo prasmes. Paklauskime jo paties, ką jis įvardija, ir įsiklausykime, ką jis mums pasakys.
Skaityti toliau: Jūratė Levina. Lectio ultima absolventibus: apie kalbą ir jos mylėtojus