Kategorija: Straipsniai

Artėjant jubiliejinei dešimtajai konferencijai „Gimtoji kalba mokykloje“
(ji rengiama kovo 10 dieną) kviečiame paskaityti pernai vykusios konferencijos pranešimų rinkinio apžvalgą.
Skaityti toliau: Džiuljeta Maskoliūnienė. Gimtoji kalba mokykloje IX

Pirmaisiais „Pirmo sakinio“ metais laidos kūrėjai Sigitą Parulskį citavo turbūt dažniausiai. 49-iose ankstesnėse laidose, kalbėdami įvairiomis literatūros temomis, jį vis paminėdavo ir laidos pašnekovai.
Skaityti toliau: Pirmas sakinys. Sigitas Parulskis. Rašytojas, kuris rašo

„Gimtosios kalbos“ 2021 m. vasario numeryje rašoma apie pastoviųjų žodžių junginių vertimo problemas, valstybės pavadinimų „Baltarusija“ ir „Gudija“ kilmę ir vartojimo kontekstus, domimasi posakio „sviestas sviestuotas“ kilme ir sąsajomis su tradicinių posakių apie sviestą semantika.
Skaityti toliau: Išėjo 2-asis „Gimtosios kalbos“ (2021) numeris

Apie Lietuvių kalbos draugijos Vilniaus skyrių ir Lietuvių kalbos dienų renginius žurnalistė Karolina Baltmiškė kalbasi su skyriaus pirmininke Vilma Leonavičiene.
Skaityti toliau: Vilma Leonavičienė: per kalbą ir kalbas kuriame savo tapatybę

Be dienoraščių, jei jiems pavyksta pasiekti skaitytoją, nežinotume apie žmones, kurių gyvenimą nutraukė nedėkingas likimas. Viena iš tokių – talento nestokojusi jauna poetė Matilda Olkinaitė.
Apie ją LRT laida „Daiktų istorijos“
Skaityti toliau: Tragiška Matildos Olkinaitės lemtis: jaunos poetės išgyvenimai išliko dienoraštyje

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliografai parengė elektroninį leidinį „Mintys apie Vilnių“, kuriame rasite daugiau kaip 300 skirtingų istorijos laikotarpių Lietuvos ir kitų šalių įvairių profesijų žmonių minčių.
Skaityti toliau: Naujame leidinyje – daugiau kaip 300 minčių apie Vilnių

Vasario 26 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinę kasmetinę diskusiją apie praėjusiųjų 2020 m. lietuvių autorių knygas. Ją, kaip visuomet, vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktukas.
Skaityti toliau: Išrinktas kūrybiškiausių 2020 m. lietuvių autorių knygų dvyliktukas

„Jei pirmąsyk iškeliaujant į Indiją kas nors būtų pasakęs, kad fotografuosiu „Coca-Colos“ ženklus ir reklamą pačiose įvairiausiose šios margos šalies vietose, būčiau pasukiojęs pirštą prie smilkinio“, – teigia poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius. Jam, ornitologui ir gamtosaugininkui, Sąjūdžio laikų žaliųjų judėjimo dalyviui, „Poezijos pavasario“ (2019 m.) ir Zigmo Gėlės premijos (1987 m.) laureatui, iškrito korta pradėti naują LRT.lt ciklą „Menininkai kalbasi“ – klausimų ir atsakymų estafetę.
Skaityti toliau: Alis Balbierius: ko gero, ateinančios kartos gyvens apokaliptiniame pasaulyje

Czesławas Miłoszas. Poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas. Vienas didžiųjų lenkų poetų, Nobelio premijos (1980 m.) ir daugelio kitų prestižinių apdovanojimų laureatas. Jo veikalai išversti kone į dvidešimtį kalbų. Daugelio JAV ir Lenkijos universitetų garbės daktaras, Lietuvos ir Krokuvos garbės pilietis. Gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, Lietuvoje, mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d. Krokuvoje, Lenkijoje.
Skaityti toliau: Jurgita Jačėnaitė. Sąlytis su istorija poezijai būtinas. Apie Cz. Miłoszo opus magnum – „Poetinį traktatą“

Šiemet minime 220-ąsias Žemaičių vyskupo M. Valančiaus (1801–1875) gimimo metines. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, tvirtai suvokiame, kad M. Valančiaus kūryba yra mūsų literatūros klasika, drauge ne mažiau svarbi ir vyskupo asmenybė, įgalinanti apmąstyti nūdieną, uždegti gerų darbų dagtį.
Skaityti toliau: Robertas Šlioževičius. Motiejaus Valančiaus darbai: ko iš Žemaičių vyskupo galime pasimokyti šiandien?