Kategorija: Straipsniai

Jonas Jablonskis – žymiausias lietuvių kalbos normintojas, redaktorius, bendrinės kalbos puoselėtojas ir dėstytojas. Vinco Kudirkos bendramokslis ir bendramintis J. Jablonskis, pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais (P. Kriaušaičio, Senio, Nenuoramos, Rygiškių Jono ir kt.), kalbininko kelią pradėjo laikraštyje „Varpas“. J. Jablonskis, kaip ir kiti ano meto lietuvybės puoselėtojai, buvo rusų caro žandarų persekiojamas, jam uždrausta gyventi ir dirbti Lietuvoje. Mieliau būtų gyvenęs ir dirbęs gimtinėje, tačiau gyvenimo aplinkybės nubloškė į Mintaują, Taliną, Pskovą…
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Kalbininkas Jonas Jablonskis (1860–1930)“

Kęstutį Navaką pirmąkart pamačiau per televizorių kokiais 1996-aisiais, greičiausiai laidoje „Ženklai“. Rodos, pristatinėjo knygas – pasakojo, kad į knygyną „Septynios vienatvės“ atėjusiai merginai norėjo įsiūlyti bent jau „Panelės Smilos sniego jausmą“. Knygų naujienas pristatinėjo labai elegantiškai, neįprastai; kalbėjo taupiai, ramiai, šmaikščiai. Dar būdama paauglė, nusipirkau „Pargriautą baroką“ ir mėgavausi kalbos skambesiu.
Skaityti toliau: Giedrė Kazlauskaitė. Navako lagaminai

Vasario 12 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei, Vilniaus universiteto bibliotekininkei Onai Šimaitei (1894–1970).
Skaityti toliau: Nijolė Bulotaitė. Vilniaus universiteto bibliotekininkė, gelbėjusi gyvybes

Šiandien minime pirmojo profesionalaus lietuvių kalbininko, garsaus pedagogo, visuomenininko ir tautiškumo idėjų puoselėtojo, vertėjo bei spaudos leidinių bendradarbio, Žemaitės ir kitų autorių kūrinių redaktoriaus Jono Jablonskio 90-ąsias atminimo metines. Sudėtingas jo gyvenimo kelias ir dideli darbai lietuvinant ir norminant gimtąją mūsų kalbą žymi svarbų etapą, liudijantį, kokiomis sąlygomis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje brendo visos mūsų inteligentijos tautinė savimonė.
Skaityti toliau: Jonas Jablonskis, didžiausiu Dievu pasirinkęs lietuvių kalbą…

Pastaruosius penkiolika metų drąsiai galima vadinti poetos Kęstučio Navako (1964–2020) kūrybos laiku. Apie šią išskirtinę asmenybę galima kalbėti iš įvairių kampų, mąstant apie jį kaip populiarų, žinomą kūrėją, knygų redaktorių, charizmatišką ir neatkartojamą kultūros žmogų, kolekcionierių, estetą. Šioje publikacijoje to padaryti nepavyktų, todėl paliekame galimybę skaityti tekstus – poeto redakcijai siųstą kūrybą, jo interviu ir susipažinti su tuo, kas apie jo įvairialypę kūrybą per visą šį laiką rašyta.
Skaityti toliau: Kalbantys Kęstučio Navako tekstai

„Nemanykite, kad mes visi tada, liaudiškai tariant, dėjome į kelnes. Teisybę sakyti visais laikais yra nepaprasta. Kartais teisybė net nuo paties savęs yra slepiama…“ – sako devyniasdešimtmetį švenčiantis poetas ir ilgametis žurnalo „Pergalė“ redaktorius ALGIMANTAS BALTAKIS. Jis pats ir jo karta į literatūrą įžengė, brendo, pasiekė savo kūrybos aukštumas sovietiniais metais, kai literatūrai – vienam ideologinių įrankių – buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandien mes vis dar mokomės apie tai kalbėti, priimti to meto žmonių pasirinkimus ir jų vaidmenį tuometinėje santvarkoje. Įvardyti baimės ir lojalumo, rizikos pasakyti daugiau kainą. Suprasti, kokią vietą kultūroje užima sovietmečio kūryba. Galiausiai, sąžiningai pažvelgti į savo pačių praeitį. Šis pokalbis – vienas iš tokių bandymų.
Skaityti toliau: Poetą Algimantą Baltakį kalbina Gediminas Kajėnas: „Savo misiją mes atlikome“

Vilniaus knygų mugėje vasario 21 dieną, maloniai diskutuojant dailės istorikei, menotyros mokslų daktarei, rašytojai KRISTINAI SABALIAUSKAITEI ir poetui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui TOMUI VENCLOVAI apie istorijos laiką, esantį tarsi už lango stiklo, kurio negali pramušti, bet vis tiek nori patekti istorijos vidun, pristatytas antrasis profesoriaus knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas. Priminsime, kad pirmajame pasakojimas pradedamas nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų, o baigiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimais. Antrajame tome prof. T. Venclova tęsia istorijos pasakojimą iki atkurtos Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo, 1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai.
Skaityti toliau: Kristina Sabaliauskaitė: Tomo Venclovos „Istorija“ žavi humoro jausmu, kurį laikau išminties ženklu

Į lietuvių kultūros istoriją, literatūrą sugrįžta vos devyniolika metų šiuo pasauliu galėjusi pasidžiaugti talentinga Lietuvos žydų poetė Matilda Olkinaitė. Jofių ir jos šeimą – tėvus ir dvi sesutes – 1941 metų liepą dykynėje, kurią Panemunėlio gyventojai iki šiol vadina Sachara, sušaudė lietuvių baltaraiščių būrys. Devynis kūnus negilioje duobėje atrado kaimelio gyventojai, tik kitą dieną išdrįsę prisiartinti prie vietos, kur aidėjo šūviai ir klyksmai.
Skaityti toliau: Matilda Olkinaitė – poezijos talentas, kurio nepajėgė nutildyti lietuvio baltaraiščio kulka

Vilniaus knygų mugėje penktadienį paskelbtos geriausios Metų knygos suaugusiems bei vaikams. Konkursui atrinktos tik tos, kurios išleistos nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos 2019 metų rugpjūčio 31 dienos. Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai balsavo internetu ir paštu.
Skaityti toliau: Geriausios Metų knygos jau išrinktos ir paskelbtos Vilniaus knygų mugėje