Literatūros pėdsekys. Nemeikščių filosofinių simfonijų poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas, kuris prancūziškai išmoko ganydamas karves

Literatūrologė dr. Giedrė Šmitienė pasakodama apie vieną iškiliausių egzilio kūrėjų, egzistencinės filosofinės poezijos genijų Alfonsą Nyką-Niliūną pastebi, kad įvertinant laiką, kada gimė ir formavosi ši asmenybė, skaitant Niliūno tekstus šimtmečio proga, individualiame kūrėjo charakteryje, individualiame jo gyvenimo projekte, jo pasirinkimuose ir taktikose galima atpažinti besikuriančios, laisvos valstybės atmosferą. „Sunku konkrečiai įvardinti ir įrodyti, bet aš, manau, kad mes galėtume pradėti tirti kaip užauga karta kartu su šalimi,“ – sako dr. Giedrė Šmitienė.
Skaityti toliau: Literatūros pėdsekys. Nemeikščių filosofinių simfonijų poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas, kuris prancūziškai išmoko ganydamas karves

Virtuali paroda „Jėzuitai Lietuvoje“

2019-ieji paskelbti Jėzuitų misijos Lietuvoje 450-aisiais jubiliejiniais metais. Šia proga Lietuvos valstybės istorijos archyvas, bendradarbiaudamas su Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Vilniaus regioniniu valstybės archyvu, parengė parodą „Jėzuitai Lietuvoje“. Parodoje eksponuojami unikalūs dokumentai, atspindintys Jėzuitų ordino veiklą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, carinėje Rusijoje, Lietuvos Respublikoje ir lenkų užimtame Vilniuje, apimantys laikotarpį nuo 1578 m. iki 1940 m.
Skaityti toliau: Virtuali paroda „Jėzuitai Lietuvoje“

Simonui Daukantui atminti

Šiandien sukanka 155-eri metai nuo  tos dienos, kai amžinai akis užmerkė Simonas Daukantas (1793 10 28–1864 12 06) – pirmasis lietuvių profesionalus istorikas, parašęs pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba.
„Mes vis tolstame ir tolstame nuo Daukanto ir patys nežinom, kur tolstame, kurion pusėn, kuria kryptimi ir linkme. Tolstame, bet niekaip nenutolstame. Kaip nuo horizonto: niekada tiek nepriartėsi, kad ranka pasiektum, bet niekada taip toli nenutolsi, kad visai nematytum. Tiktai tirštos miglos, tiktai juoda tamsa gali atimti jį iš mūsų, tiktai visiška dvasios ir kūno aklybė.“
Romualdas Granauskas (1993)

Skaityti toliau: Simonui Daukantui atminti

Kuo I. Šeinius aktualus šiandien? Pokalbis apie lietuviškąjį G. Orwellą su istoriku A. Dambrausku

Neseniai knygynų lentynose pasirodė naujas lietuvių ir švedų rašytojo Igno Šeiniaus mokslinės fantastikos romano „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ leidimas. Ši fantastinė tarpukario satyra – tai ankstyva, pranašiška ir satyriška polemika su Hitlerio Vokietijoje gimstančia nacizmo ideologija. 1934 m. pasirodžiusį, tačiau šiandien vis dar mažai kam žinomą romaną perleido leidykla VAGA.
Skaityti toliau: Kuo I. Šeinius aktualus šiandien? Pokalbis apie lietuviškąjį G. Orwellą su istoriku A. Dambrausku

Aidas Marčėnas: „Nustebimas yra tas narkotikas, dėl kurio rašomi eilėraščiai“

Sekmadienio vakarą „Paviljono knygų savaitgalio“ metu Vilniuje naują poezijos knygą „Ir“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Aidas Marčėnas kalbėjo, kad jis terašo eilėraštukus. Pasak jo, kritikų darbas yra iš eilėraštukų padaryti eilėraščius. Jis nevengė kalbėti ir apie atitolimą nuo poezijos pasaulio. Poetą knygos pristatymo metu kalbino literatūrologė Jūratė Čerškutė. Skaityti toliau: Aidas Marčėnas: „Nustebimas yra tas narkotikas, dėl kurio rašomi eilėraščiai“

„Metuose“ – Vytauto Kubiliaus tekstai

Ilgą laiką „Metai“ buvo neįsivaizduojami be vieno iš profesionaliausių, atidžiausių literatūros žinovų – profesoriaus Vytauto Kubiliaus (1928–2004) straipsnių. Iki pat jo mirties žavėjęs produktyvumu, plačiu akiračiu, jis rašydavo žurnalui arba buvo daugelio redakcijos inicijuotų diskusijų dalyvis. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę jo tekstai taikliai vertino ir nutylėtą klasiką, primindavo klasikus (Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, Faustas Kirša, Juozapas albinas Herbačiauskas), įvesdindavo išeivijos vardus (Oskaras Milašius, Tomas Venclova), daugybė dėmesio iškilioms kultūros asmenybėms (Juozas Keliuotis), o recenzijoje gilindavo stilistinius pokyčius.
Skaityti toliau: „Metuose“ – Vytauto Kubiliaus tekstai

Vanda Ibianska. Mažai žinomi mūsų šviesuoliai. Antanas ir Jonas Juškos

Jei paklausime apie brolius Juškas išprususį ir patriotiškai nusiteikusį inteligentą, šis viena ausimi bus šį bei tą girdėjęs. Kuklesnio išsilavinimo beigi kitkuo besidomintys tautiečiai – vargu. Tuo tarpu Lietuva pagrįstai gali didžiuotis kunigu Antanu ir mokytoju Jonu Juškomis, tikrais savo tautos perlais, įnešusiais svarų indėlį į lietuvybės gaivinimą carinės okupacijos metais, surinkusiais ir išsaugojusiais ateities kartoms dainuojamosios tautosakos lobyną ir iki šiol skleidžiančiais šviesą žmonių atmintyje, iš lūpų į lūpas perduodamuose pasakojimuose.
Skaityti toliau: Vanda Ibianska. Mažai žinomi mūsų šviesuoliai. Antanas ir Jonas Juškos