Daugiau negu romantikas. Prano Bagdo ir Jurgio Blekaičio atsiminimai apie Antaną Škėmą

„Norėčiau, kad mane prisimintų kaip slinktį lietuvių literatūroje“, – Vytautui Aleksandrui Jonynui yra prasitaręs Antanas Škėma, reaguodamas į bičiulio komplimentus ir netiesioginį klausimą, ką pats A. Škėma manąs apie save kaip rašytoją.
Skaityti toliau: Daugiau negu romantikas. Prano Bagdo ir Jurgio Blekaičio atsiminimai apie Antaną Škėmą

Antanui Škėmai – 110

Antanas Škėma (1910 11 29–1961 08 11) – vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozinin­kų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką – vertybių griūties, žmogaus vidinio suskili­mo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus. Šiai krizinei patirčiai jis rado ir tinkamą meninę kalbą – suaižytą, daugiasluoksnę,  ataustą metaforomis ir simbolinėmis nuorodomis.
Skaityti toliau: Antanui Škėmai – 110

Išėjo 11-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

„Gimtosios kalbos“ lapkričio mėn. numeryje rašoma apie kalbos vartotojų kūrybingumą koronaviruso pandemijos akivaizdoje, įvairiais aspektais žvelgiama į pykčio kalbos apraiškas, prisimenama ryški mūsų kultūros asmenybė – rašytoja ir pedagogė Bronė Buivydaitė, pasakojama apie 30-mečio sulaukusią Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedrą.
Skaityti toliau: Išėjo 11-asis „Gimtosios kalbos“ (2020) numeris

Archeologė Rimutė Rimantienė – Liudviko Rėzos premijos laureatė

Dvyliktoji Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija skirta archeologei Rimutei Rimantienei. Tokį sprendimą priėmė Neringos savivaldybės taryba.
Premija mokslininkei, kuri neseniai minėjo 100-ąjį gimtadienį, skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką mokslinę tiriamąją ir kultūros puoselėjimo veiklą, pranešė savivaldybė.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Skaityti toliau: Archeologė Rimutė Rimantienė – Liudviko Rėzos premijos laureatė

Pokalbis apie knygą „XX a. Vakarų poetai“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko pokalbis apie 1969 m. leidyklos „Vaga“ išleistą verstinės poezijos rinktinę „XX a. Vakarų poetai“. Ši knyga, pasak poeto, vertėjo Antano A. Jonyno, visai poetų kartai padarė milžinišką įtaką. Praėjus kiek daugiau nei 50 metų nuo knygos pasirodymo ir minint simbolinę jos sukaktį, rinktinės reikšmę lietuvių poezijos formavimuisi aptarė poetai, vertėjai, Nacionalinės premijos laureatai Tomas Venclova ir Antanas A. Jonynas. Pokalbį moderavo literatūros tyrinėtojas, Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas. Pokalbio dalyviai taip pat svarstė, su kokiais sunkumais susidurta siekiant knygą apginti nuo sovietinio režimo cenzorių, kokių tekstų knygoje pasigesta, kokių iššūkių kilo rengiant užsienio autorių vertimus ir kurie autoriai bei tekstai paliko didžiausią įspūdį, formavo pasaulėvoką.
Skaityti toliau: Pokalbis apie knygą „XX a. Vakarų poetai“

Trumposios prozos festivalis „Imbiero vakarai-2020“ keliauja į internetą

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, nuo 2004-ųjų kas antri metai organizuojanti „imbierinės“ prozos festivalius, šiemet susidūrė su rimtu iššūkiu. Kultūros raiškos priemonės itin susiaurintos visoje Lietuvoje, tad teko pralįsti pro karantino rakto skylutę ir ne kartą vis iš naujo permąstyti, kaip pateikti literatūros mėgėjams naujausius, specialiai festivaliui sukurtus ir pačių autorių su jauduliu skaitomus trumposios prozos kūrinius. Viskam aplinkui pamažu virtualėjant, visa laimė, kad festivalio dalyviai yra iš kūno ir kraujo – jie kuria kūrinius ir nekantrauja su jais supažindinti visus smalsaujančius. Skaityti toliau: Trumposios prozos festivalis „Imbiero vakarai-2020“ keliauja į internetą

Pamiršta litvakų istorija. Literatūrologė Irena Veisaitė

„Senatvė – tai paskutinis gyvenimo etapas, kai jau tikrai žinai, kad neturi didelių perspektyvų, kai žinai, kad ateina pabaiga, bet ir tada reikia išmokti gyventi, nepasiduoti ir iki paskutiniųjų daryti tai, ką dar gali. Kas būtų naudinga“, – sako literatūrologė, teatrologė, ilgametė Atviros Lietuvos fondo pirmininkė Irena Veisaitė, apmąstydama savo ilgo gyvenimo tėkmę, pilną karų ir okupacijų pervartų, kraštutinių patirčių nuo žmogaus žiaurumo iki kilnumo. Pilną ir stebuklų.
Skaityti toliau: Pamiršta litvakų istorija. Literatūrologė Irena Veisaitė