Kategorija: Straipsniai

Jolita Linkevičiūtė. „Tai labai paprasta…“ (Algirdas Julius Greimas)

Semiotikos mokslo pasaulyje gyvuoja mitas apie du Greimus: esą vienas Greimas domėjosi vien tekstais ir sakė, kad „be teksto nėra išganymo“, o kitas Greimas gyvenimo pabaigoje atkreipė dėmesį į patį gyvenimą, ėmėsi nagrinėti juslinį žmogaus santykį su daiktais. Erico Landowskio interpretacija yra kitokia, anot jo, nėra dviejų Greimų, yra vienas, bet susidvejinęs ar daugybiškas Greimas, ir šis dvejopumas skiriasi samprotavimo prielaidomis ir būdais.
Skaityti toliau: Jolita Linkevičiūtė. „Tai labai paprasta…“ (Algirdas Julius Greimas)

Lietuvių mokslininkas „Katekizme“ atrado dar vieną Martyno Mažvydo mįslę

Senosios lietuvių literatūros tyrinėtojas Mintautas Čiurinskas užminė „Da Vinčio kodui“ prilygstančią mįslę: ar galėjo pirmosios knygos autorius Martynas Mažvydas pagrasinti tuomečiam Lietuvos valdovui Žygimantui Augustui? Tokią detektyvinę šaradą mokslininkas perskaitė „Katekizmo“ titulinio lapo kitoje pusėje lotynų kalba parašytame ketureilyje.

Skaityti toliau: Lietuvių mokslininkas „Katekizme“ atrado dar vieną Martyno Mažvydo mįslę

Apeliacinės komisijos vertintoja: Naujokės vertintojos dienoraštis, arba Apie kelias brandos egzaminų legendas

Mokykloje nedirbu, su abitūros egzaminais daug reikalų turėti anksčiau neteko, tad pakviesta būti konsultante valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino apeliacinėje komisijoje susijaudinusi skubu į savo pirmąją akistatą su tais (tikriausiai, tomis) „bukapročiais“ iš NEC, kurie smukdo, žlugdo abiturientus, o įvertinę vaikus neigiamais balais džiūgauja išlieję pagiežą ir užmaskavę savo pačių nepilnavertiškumo kompleksą.
Skaityti toliau: Apeliacinės komisijos vertintoja: Naujokės vertintojos dienoraštis, arba Apie kelias brandos egzaminų legendas

Pranas Kniūkšta. Inžinerinė kalbos nepriežiūros ideologija

Keisti dalykai dedasi – 2017 metai paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais ir tuo pat metu pasirodė knyga, kurios autoriai skelbia, kad „tokios kalbos priežiūros, kuri Lietuvoje kultivuojama <…>, nebereikia“. Taigi nebereikia ir kalbos ugdymo, kurio neatskiriama dalis yra ir kalbos kultūra.
Skaityti toliau: Pranas Kniūkšta. Inžinerinė kalbos nepriežiūros ideologija

Czesławo Miłoszo sekretorė Agnieszka Kosińska: dirbau su mūsų laikų Mickiewicziumi

Rosita Garškaitė kalbino Czesławo Miłoszo sekretorę: „Agnieszkos Kosińskos (Agnieškos Kosinskos) laukiu amerikiečių knygyne-kavinėje Krokuvoje, visai netoli senamiesčio. Vos susipažinus užsimenu, kad neseniai lankiausi Šeteniuose, imame kalbėti apie tai, ar upės turi sielą.“
Skaityti toliau: Czesławo Miłoszo sekretorė Agnieszka Kosińska: dirbau su mūsų laikų Mickiewicziumi

Kęstutis Kasparavičius: „Rimtumas dažniausiai yra kenksmingas dalykas“

Vaikų mylimam rašytojui ir dailininkui Kęstučiui Kasparavičiui per gyvenimą buvo užduota be galo daug klausimų. Ir visi jie dažniausiai būdavo panašūs. Todėl šiandien su rašytoju kalbamės apie ne visai rimtus dalykus. Juk ir jo istorijos kartais tokios – rimtai nerimtos…
Skaityti toliau: Kęstutis Kasparavičius: „Rimtumas dažniausiai yra kenksmingas dalykas“

Rašytoja Kristina Gudonytė: paauglystė vis dar yra mumyse

Jau keletą metų netyla diskusijos apie paauglių literatūrą ir jos būklę Lietuvoje. Viešai skųstasi, kad paauglių literatūrai mūsų šalyje nėra skiriama pakankamai dėmesio, o geri autoriai retai renkasi rašyti knygas būtent jiems. Šiuo metu vis dažniau pasidžiaugiama, kad paaugliška literatūra Lietuvoje atsigavo ir kasmet išleidžiama vis daugiau knygų būtent šiai amžiaus grupei, tačiau temų diskusijoms nemąžta. Ar Lietuvos jaunuoliams knygos vis dar yra įdomios ir svarbios? Ką apskritai reiškia rašyti šiai amžiaus grupei?Apie tai – pokalbis su populiarių knygų paaugliams autore, Vaikų literatūros premijos ir Metų knygos paaugliams laureate Kristina Gudonyte.
 Skaityti toliau: Rašytoja Kristina Gudonytė: paauglystė vis dar yra mumyse