Lietuvių kalbos kultūros metai: susirūpinome savo kalbiniu įvaizdžiu

Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Per šiuos metus buvo siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos kaip paveldo svarbą visuomenei, į lietuvių kalbos autentiškumą, originalumą, unikalumą, norėta pagerinti lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius įvairiose įstaigose ir buvo skatinamas domėjimasis lietuvių kalba.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos kultūros metai: susirūpinome savo kalbiniu įvaizdžiu

Agnė Grinevičiūtė. Apie intelektualinę Tomo Venclovos ir jo bendraminčių puotą

Tai buvo rugsėjo 11-oji – poeto, publicisto, vertėjo, Jeilio universiteto (JAV) profesoriaus emerito, naujojo Vilniaus universiteto garbės daktaro Tomo Venclovos diena, kurią prieš 80 metų jis atėjo į šį pasaulį. Tai buvo tikra kūrybinė, intelektualinė puota, pavadinta „Apie laiką, viltį ir poeziją“. Dar būtų galima prirašyti – ir apie literatūrą bei… įdomius laikus.
Skaityti toliau: Agnė Grinevičiūtė. Apie intelektualinę Tomo Venclovos ir jo bendraminčių puotą

Garbinamas, bet nepažintas: kodėl būtent M.K.Čiurlionis laikomas lietuvių tautos genijumi?

Rugsėjo 22 d. sueina 142 metai nuo M.K.Čiurlionio gimimo dienos. Šia proga portalas 15min apie menininką kalbėjosi su žmogumi, kuriam M.K.Čiurlionio kūryba yra puikiai pažįstama – Vilniaus licėjaus muzikos ir meno istorijos mokytoju Ričardu Jankausku. Jis ne tik apie ją kasmet pasakoja mokiniams, bet ir kaip lektorius yra dažnai kviečiamas šnekėti apie M.K.Čiurlionį ir jo vietą istorijoje.
Skaityti toliau: Garbinamas, bet nepažintas: kodėl būtent M.K.Čiurlionis laikomas lietuvių tautos genijumi?

Lietuvos žydų genocido atminimo dienai paminėti

Rugsėjo 22 dieną visoje Lietuvoje yra skaitomi Holokausto metais nužudytų žydų vardai. Primename, kad šiemet Lietuvos žydų genocido atminimo diena sutampa su šabu, o per šabą kapinės nelankomos. Maloniai prašome gerbti žydų tautos tradicijas ir minint liūdnąją sukaktį į tai atsižvelgti.
Skaityti toliau: Lietuvos žydų genocido atminimo dienai paminėti

Dialogo žmogus – Leonidas Donskis

2016 metų rugsėjo 21 dieną baigėsi filosofo, publicisto, įtakingo intelektualo ir puikaus žmogaus Leonido Donskio žemiškoji kelionė. Nusprendėme iš gausaus jo intelektualinio palikimo atrinkti keletą įžvalgų. Leonidas visada buvo dialogo žmogus, ir viliamės, kad jo įžvalgų pasėtos intelektualinės sėklos ne tik sudygs, bet ir duos vaisių.
Skaityti toliau: Dialogo žmogus – Leonidas Donskis

Leonidas Donskis bičiulių ir bendraminčių prisiminimuose

Jau prabėgo metai be Leonido Donskio – žmogaus, kuris ne tik buvo girdimas balsas mūsų viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui ir moralinis autoritetas, pirmas suskubdavęs reaguoti į opiausias problemas. Dalinamės Leonido bičiulių ir bendraminčių prisiminimais, liudijančiais, kad Leonido mintis yra labai svarbi ir šiandien.
Skaityti toliau: Leonidas Donskis bičiulių ir bendraminčių prisiminimuose

Egidijus Aleksandravičius. Leonidija, arba Atvirumo visuomenės liudytojas

Praėjo metai, kai visus sukrėtė žinia, kad nebėra Leonido Donskio. Prisimename, skaitome, apmąstome. Siūlome svetainės lankytojams paskaityti L. Donskio bičiulio Egidijaus Aleksandravičiaus straipsnį. Šis tekstas buvo publikuotas žurnale IQ ir prof. Egidijaus Aleksandravičiaus knygoje „Viskas įmanoma“, kurią autorius skyrė Leonido Donskio atminimui. Knyga neseniai įvertinta Vaižganto premija.
Skaityti toliau: Egidijus Aleksandravičius. Leonidija, arba Atvirumo visuomenės liudytojas

Rimantas Kmita. Knygrišystė lietuviams svetima, nes knygos neva turi būti kuklios

Lietuvoje knygrišystės tradicija silpna, nes vyrauja požiūris, kad knygai prabanga nereikalinga. Lietuviai linkę rinktis kuklias ir asketiškas knygeles, LRT RADIJUI sako Vilniaus knygrišių gildijos narė, menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė. Anot jos, labiau nei lėšų trūkumas knygrišystės kultūrai vystytis trukdo požiūris ir gražių knygų neįvertinimas.
Skaityti toliau: Rimantas Kmita. Knygrišystė lietuviams svetima, nes knygos neva turi būti kuklios

Juozas Pabrėža apie lietuvių pavardžių įvairovę

Ar žinojote, kad Lietuvoje iki krikščionybės įvedimo žmonės turėjo tik vardus? Vėliau su krikštu šalia tautinio vardo lietuviai gavo ir kitų kalbų krikščioniškus vardus, iš kurių kilo pavardės. Pavardžių atsiradimo Lietuvoje pradžia yra tik XV a., o visiškai pavardės įsigali ir susiformuoja dar vėliau – XVI-XVII a. Kaip susigaudyti mūsų vardų ir pavardžių pasaulyje, kalbamės su Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininku Juozu Pabrėža.
Skaityti toliau: Juozas Pabrėža apie lietuvių pavardžių įvairovę