Ar Jonas Jablonskis sukūrė bendrinę lietuvių kalbą?

XIX a. pabaigoje lietuvių tauta pirmiausia atgimė per lietuvių kalbą. Kuriant bendrinės kalbos pamatus, labai nusipelnė kalbininkas Jonas Jablonskis. „Žinių radijas“ pasiteiravo kalbininko Aldono Pupkio nuomonės. Jis tvirtina, kad Joną Jablonskį vadinti lietuvių kalbos tėvu galima vadinti su didelėmis išlygomis.
Skaityti toliau: Ar Jonas Jablonskis sukūrė bendrinę lietuvių kalbą?

Rita Trimonienė. Ne abėcėlės raidės buvo svarbiausios lietuvių kalbos išlikimui

Šiaulių universiteto istorikės prof. dr. Ritos Trimonienės nuomone, Lietuvoje, kaip ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje, kalbos vartojimo klausimas yra užaštrintas, nors valstybė, tauta ir kalba tarsi neatskiriamos. Lietuvoje iki šiol verda diskusijos dėl to, ar bus išstumta lietuvių kalba iš Lietuvos, jeigu leisime naudoti w, q, x raides, kurios, beje, yra lotyniškos, o ne lenkiškos.
Skaityti toliau: Rita Trimonienė. Ne abėcėlės raidės buvo svarbiausios lietuvių kalbos išlikimui

Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“

Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas.
Skaityti toliau: Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“

Rasa Baškienė. Atradusi laiko ženklus. Marija Gimbutienė

Lapkričio 3 d. Vilniuje, ant Vilniaus g. 28-ojo namo, buvo atidengta atminimo lenta. Šiame name prieš 100 metų gydytojas Danielius Alseika atidarė pirmąją lietuvišką polikliniką ir ligoninę, kurioje dirbo ir jo žmona, akių gydytoja Veronika Janulaitytė-Alseikienė. Aktyvūs lietuvybės puoselėtojai Danielius ir Veronika Alseikos buvo garsios mokslininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės, padėjusios pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, tėvai.
Skaityti toliau: Rasa Baškienė. Atradusi laiko ženklus. Marija Gimbutienė

Jolanta Zabarskaitė. Vydūnas ir kalba

Vydūnas – ypatingas mąstytojas, dramaturgas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, savo veikla ir gyvenimu teigęs moralinį imperatyvą puoselėti gyvą, pakylėtą žmogiškumą, tobulinti žmoniškumą  ir jo svarbiausią dedamąją – dvasingumą. Jo filosofiniuose apmąstymuose kalbai skiriama daug dėmesio. Vydūnui, antroposofinės krypties mąstytojui, rūpėjo viskas – nuo bendrųjų tautos bei kalbos dalykų, kalbos kultūrinės misijos iki jos įtakos žmogaus dvasinio tobulėjimo procesams ir lietuviškos rašybos klausimų.
Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Vydūnas ir kalba

Rita Urnėžiūtė. Kodėl reikėjo nuvažiuoti į Tytuvėnus?

Rugsėjo 29 d. Tytuvėnuose įvyko Lietuvių kalbos draugijos XVIII suvažiavimas. Išklausytos ir patvirtintos LKD veiklos ataskaitos. Su svečiais – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Donatu Smalinsku – kalbėtasi apie kalbos politikos aktualijas.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Kodėl reikėjo nuvažiuoti į Tytuvėnus?

Regina Samuolienė. Kodėl prastėja raštingumas? Kaip jį pagerinti?

Atsiliepdama į Zitos Alaunienės straipsnį apie valstybinės kalbos būklę mokykloje („Gimtoji kalba“, 2018 m. nr. 5), autorė svarsto, kaip reikėtų tobulinti baigiamąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kad jis parodytų mokyklą baigiančio jaunuolio raštingumo lygį.
Skaityti toliau: Regina Samuolienė. Kodėl prastėja raštingumas? Kaip jį pagerinti?