Šiomis dienomis prisiliečiau prie istorijos, kuri man asmeniškai ilgą laiką buvo nutylėta. Nors apie ją jau kalbama, rašoma, ji pripažįstama, tačiau man buvo tartum kita, kitų istorija. Viename pirmųjų savo dienoraščio sakinių tuomet keturiolikmetis Icchokas Rudaševskis užrašė: „Dar niekada gyvenimas nebuvo toks saulėtas, linksmas ir nerūpestingas kaip 1941-ųjų vasarą“. Tačiau po nepilnų dviejų metų Vilniaus geto vaikis dienoraštyje palieka paskutinį sakinį: „Kiekvieną akimirką mums gali nutikti blogiausia…“ Tarp šių dviejų sakinių išsitenka ištisa istorija, kuri septynis dešimtmečius buvo paslėpta, neįdomi, nereikalinga.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Nepatogus Vilniaus geto vaikio liudijimas
Kategorija: Straipsniai
LRT laida „Lietuva mūsų lūpose“ apie senuosius „Arbatvakarius“ ir nūdienos aktualijas
LRT laida „Lietuva mūsų lūpose“ apie pirmuosius „Arbatvakarius“, apie humanitarinių mokslų reformas ir ne tik. Pokalbiai Vileišių rūmuose. Kviečiame pasižiūrėti – įdomu, naudinga, aktualu.
Ved. kalbininkas Antanas Smetona
Skaityti toliau: LRT laida „Lietuva mūsų lūpose“ apie senuosius „Arbatvakarius“ ir nūdienos aktualijas
Liutauras Degėsys. Negaliu be tavęs gyventi
Žinios taurina, ugdo, įkvepia, guodžia ir ramina žmones. Sužinojęs daugiau, jautiesi didesnis, svarbesnis, įdomesnis ir stipresnis. Žinantis sugeba visko daugiau: žinoti, ko kiti nežino, aplenkti kitus auksiniame prote ir protų mūšyje. Aišku, nemalonu, kai supranti, kad visko niekados nesužinosi.
Skaityti toliau: Liutauras Degėsys. Negaliu be tavęs gyventi
Skaityti toliau: Liutauras Degėsys. Negaliu be tavęs gyventi
Gediminas Mikelaitis. Nepoeto Kazio Bradūno nauja knyga
Neseniai Vilniuje išleista Kazio Bradūno straipsnių ir rašinių rinktinė „Kazys Bradūnas. Kertinė paraštė: kritikos ir kultūrinės publicistikos rinktinė“ (sudarė Gediminas Mikelaitis, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 326 p.) atskleidžia mažai žinomą jo literatūros, dailės, kultūros kritiką, jo, kaip redaktoriaus, darbus.
Skaityti toliau: Gediminas Mikelaitis. Nepoeto Kazio Bradūno nauja knyga
Rosita Garškaitė. Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno populiarumo paslaptis
Jau daugiau nei šešiasdešimt metų „Žiedų valdovas“ – viena skaitomiausių knygų pasaulyje. Kataliko, Oksfordo profesoriaus, Pirmojo pasaulinio karo veterano sukurtas mitas mėgstamas pačių įvairiausių pažiūrų žmonių, nepaisant ilgų aprašymų ir gausybės išgalvotų vardų bei vietovardžių. Kokia J. R. R. Tolkieno kūrybos paslaptis?
Net kelias jų atskleidė rašytojas, literatūrologas, Londono universiteto dėstytojas ADAMAS ROBERTSAS, tyrinėjantis Tolkieno kūrybą ir jo įkvėptas pats parašęs jau 17 fantastikos knygų. Su juo kalbėjomės dvidešimt devintajame Lietuvos fantastų festivalyje „Lituanicon“. Svečias jo metu skaitė pranešimą apie etiką Terry Pratchetto kūryboje.
Skaityti toliau: Rosita Garškaitė. Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno populiarumo paslaptis
Dalia Staponkutė. Amūro strėlės – kultūros intelektui
„Kai įsitikinau, kiek mažai žmonių skaito Homero „Iliadą“, man nebeliūdna, kad mane menkai skaitys.“ Šie žaismingai ironiški viduramžių herojaus Zenono žodžiai iš romano „Filosofinis akmuo“, parašyto belgų autorės Marguerite Yourcenar ir išversto į lietuvių kalbą Violetos Tauragienės, šiandien atlieptų daugelio Lietuvos intelektualų saviironiją.
Skaityti toliau: Dalia Staponkutė. Amūro strėlės – kultūros intelektui
Ką siūlo skaityti mažiesiems leidykla „Egmont Lietuva“
„Gimtosios kalbos“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė aptarė leidyklos „Egmont Lietuva“ 2017 m. išléistas knygas tris knygas: Didžiulė pasakų knyga apie Ledo šalį. Iš anglų k. vertė K. Vilkončienė. Vilnius: Egmont Lietuva, 2017, 264 p.; Ledo šalis. Šiaurės pašvaistės magija. Iš anglų k. vertė Žana Kairienė. Vilnius: Egmont Lietuva, 2017, 48 p.; Maša ir Lokys. Vilnius: Egmont Lietuva, 2017, 318 p.
Autorei maloniai leidus, siūlome perskaityti recenziją, spausdintą š. m. „Gimtosios kalbos“ balandžio numeryje.
Skaityti toliau: Ką siūlo skaityti mažiesiems leidykla „Egmont Lietuva“
Kalbos politika: karas vyksta ar karo nėra?
Kovo 8 d. Vilniuje, Signatarų namuose, Lietuvių kalbos institutas surengė konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos: lietuvių kalbos ateities perspektyvos“.
Pirmosios dalies tema buvo „Kalbos ideologija ir praktiniai kalbos laisvės suvaržymai versle, žiniasklaidoje ir gyvenime“, antrosios – „Kalbos politika ir teisinis reguliavimas – ateities perspektyvos“.
„Gimtosios kalbos“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė maloniai leido skelbti straipsnį, kuriame aptariama minėta konferencija.
Skaityti toliau: Kalbos politika: karas vyksta ar karo nėra?
Viktorija Daujotytė. Kas savaime suprantama
Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, jog biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga ataskaita yra svarbesni už straipsnį ar knygą.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Kas savaime suprantama
Irena Petraitienė. Su Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygele“ šiandien
Sukanka 150 metų, kai 1868-aisiais, praėjus ketveriems metams nuo lietuviškos spaudos draudimo, Tilžėje buvo išleistas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus Kaune parašytas pirmas Lietuvoje vaikams skirtas kūrinys „Vaikų knygelė“, iki XX a. pradžios kartų kartoms buvusi gyvenimo pažinimo „elementoriumi“. Bibliografams žinoma trylika Lietuvos ir užsienio bibliotekose esančių 1868 m. leistų „Vaikų knygelės“ egzempliorių. Nors apsakymų siužetai iš XIX a. gyvenimo, bet vertybių kėlimas, minties tikslumas aktualus ir XXI a. skaitytojui.
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. Su Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygele“ šiandien