Konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai |Justė Dumčiūtė. Obelėle, žydėk!

2021 m. dvi visuomeninės organizacijos – Lietuvių kalbos draugija ir „Lituanistų sambūris“ – kartu su mokslo tiriamąja institucija – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu –pakvietė dalyvauti kūrybiniame konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“. 5–12 klasių mokiniai ir suaugusieji, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje, buvo kviečiami rašyti apie neatsiejamą mūsų tapatybės dalį – kalbą. Laukta rašytinių pasakojimų apie įvairią asmeninę patirtį, susijusią su lietuvių kalba, minčių apie savo santykį su kalba, jos vietą ir vertę kintančiame pasaulyje. Tekstai konkurso rengėjams siųsti nuo vasario 21-osios, Tarptautinės gimtosios kalbos dienos, iki gegužės 7-osios, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. Nugalėtojai paskelbti ir apdovanoti birželio 22-ąją Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Jiems įteikti organizatorių ir rėmėjų – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos – prizai.
Skaityti toliau: Konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai |Justė Dumčiūtė. Obelėle, žydėk!

Tinklalaidė „Kalba kalba“. Apie Vaižgantą su Aiste Kučinskiene

Pirmoji rudeniška laida skirta ne kam kitam, o pačiam mylimiausiam Lietuvos bočeliui Juozui Tumui Vaižgantui. Kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja Aiste Kučinskiene kalbėtasi apie Tumo biografiją, jo tekstų svarbą, „popieriškumą“, vaidmenį tarp kitų kunigų-intelektualų ir statusą mokyklinėje programoje.
Skaityti toliau: Tinklalaidė „Kalba kalba“. Apie Vaižgantą su Aiste Kučinskiene

Aldonas Pupkis: visą gyvenimą pragyvenus kalboje ir su kalba, rūpesčių niekada netrūksta

Praėjusiais metais Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija dr. Aldonui Pupkiui paskyrė Kalbos premiją už viso gyvenimo nuopelnus – reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos norminimą, visuomenės švietimą ir lietuvių kalbotyros istorijos tyrimus. Tai išties platūs veiklos barai, ko viename straipsnyje aptarti neįmanoma, tad šiame pokalbyje praskleisime nors nedidelę kalbininko veiklos dalį.
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis: visą gyvenimą pragyvenus kalboje ir su kalba, rūpesčių niekada netrūksta

Kokias mūsų tautos savybes ir gyvenimo būdą padeda atskleisti etnolingvistinis projektas „Duona. Motina. Žemė.“

„Tyrinėdami kalbą, tautą ir valstybę pastebėjome, kad sąvokos viena su kita yra nepaprastai glaudžiai susijusios, kad pajudinus vieną, pasipila kaip karoliukai kitos, be kurių pirmoji negalėtų būti suprantama“, – sako profesorė dr. Irena Smetonienė, apie neseniai įgyvendintą etnolingvistinį projektą „Duona. Motina. Žemė.“
Skaityti toliau: Kokias mūsų tautos savybes ir gyvenimo būdą padeda atskleisti etnolingvistinis projektas „Duona. Motina. Žemė.“

Algirdas Grigaravičius. Jonas Jablonskis lietuviškoje politikoje

Istorikas Eligijus Raila pagrindiniais šiuolaikinės lietuvybės ideologijos kūrėjais ir moderniojo lietuviškumo stulpais laiko Joną Basanavičių, Vincą Kudirką ir Joną Jablonskį. Šis aspektas bendrinės kalbos puoselėtojo gyvenimo ir veiklos tyrinėjimuose yra aptariamas prabėgomis. Pasirinkome dar siauresnę temą, kuri reikalautų daugiau laiko negu turėjome, tad turime tenkintis keletu J. Jablonskio dalyvavimo politikoje epizodų.
Skaityti toliau: Algirdas Grigaravičius. Jonas Jablonskis lietuviškoje politikoje

Simonas Bendžius. Tai, kas žavėjo J. R. R. Tolkieną: drakonai germanų mitologijoje

„Tą dieną VIEŠPATS savo kietu, galingu ir aštriu kalaviju nubaus Leviataną, tą pirmykštį slibiną, Leviataną, tą suktą slibiną. Jis sunaikins slibiną, kuris yra jūroje“ (Iz 27, 1).
Pasakojimų apie drakonus rasime įvairių tautų mitologijose visame pasaulyje. Milžiniškas, į gyvates panašias (ir neretai sparnuotas) būtybes jau senų seniausiai buvo aprašę šumerai, babiloniečiai, senovės graikai ir egiptiečiai, kinai, indai… Net ir actekai kitoje pasaulio pusėje, dabartinėje Meksikoje, tikėjo Kecalkoatliu – dievybe, kuri kartais vaizduojama kaip plunksnuota skraidanti gyvatė.
Skaityti toliau: Simonas Bendžius. Tai, kas žavėjo J. R. R. Tolkieną: drakonai germanų mitologijoje

Literatūros pamoka su rašytoju Ričardu Šileika

Poeto, prozininko ir nuogirdininko Ričardo Šileikos surežisuota literatūros pamoka neatsitiktinai nufilmuota Rašytojų sąjungos rūbinėje – autorius pasakoja apie gyvenime atliekamus vaidmenis ir literatūros svarbą, pasitelkdamas bei aptardamas Rimvydo Šilbajorio, Sigito Gedos ir Aido Marčėno citatas.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su rašytoju Ričardu Šileika

Laimonas Inis. „Sveiks, svieteli margs“ (knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ ištrauka)

Pastaruosius kelis dešimtmečius rašytojas Laimonas Inis atkakliai renka, tyrinėja Žemaitijos, Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos mitologiją, tautosaką, papročius, stengdamasis geriau pažinti jų savitą, nepakartojamą, gyvą istorinę atmintį, žiniuonių ir gamtos dvasią. Netrukus pasirodysiančioje jo knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai: Mažoji Lietuva, interpretacijos“ – pluoštas sakmių ir padavimų apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę, taip pat keliolika interpretacijų apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus. Įvairių kataklizmų krečiamas kraštas vis dėlto išsaugojo savo nepakartojamą dvasią, istorinę atmintį, kultūros tradicijas.
Skaityti toliau: Laimonas Inis. „Sveiks, svieteli margs“ (knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ ištrauka)