Nijolė Bulotaitė. Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija

Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Norėdama atkreipti dėmesį į vietovardžius, Vilniaus universiteto biblioteka pasikvietė VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentę dr. Filomeną Kavoliutę pasikalbėti apie vietovių ir vietų vardus, jų prasmes ir praradimus XX amžiaus antrojoje pusėje.
Docentė perskaitė pranešimą „Gražioji ir graudžioji mūsų vietovardžių istorija: pamąstymai apie vietovių ir vietų vardus, jų prasmes ir praradimus XX amžiaus antrojoje pusėje“. Tema sulaukė nemenko klausytojų susidomėjimo, sujaudino ir privertė kitaip pažvelgti į vietovardžių prasmę ir reikšmę.
Skaityti toliau: Nijolė Bulotaitė. Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija

Algirdas Šapoka. Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas

Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.
Skaityti toliau: Algirdas Šapoka. Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas

Algirdas Butkevičius. Keletas potėpių Eugenijaus Matuzevičiaus biografijai

Sklaidau solidžią poeto Eugenijaus Matuzevičiaus biografiją „Mes esam Šiaurės krašto…“. Tinkamai parinktas, talpus ir taiklus pavadinimas, atskleidžiantis glaudžius poeto ryšius su gimtąja žeme, jo gyvenimo ir kūrybos esmę. Knygos viršelį puošia dailininko Vaclovo Kosciuškos sukurtas poeto ekslibrisas – per šėlstančios jūros bangas drąsiai į erdves buriniu laiveliu skriejantis žmogus. Tai vienas mėgstamiausių E. Matuzevičiaus ekslibrisų. Jų būta ir daugiau. Knygos ženklų poetui yra sukūręs jo kraštietis, vėliau ir tos pačios Biržų gimnazijos auklėtinis, žymus grafikas Petras Rauduvė. V. Kosciuškos ekslibriso romantinė dvasia poetui labai artima, nes iki pat paskutinių gyvenimo akimirkų jam išliko brangi ir miela jūra, pajūrio pušynai, kopų smiltys. Kaip ir gimtojo Krinčino lygumų žemė, įkvėpusi parašyti žemininko vardą pelniusius eilėraščius.
Skaityti toliau: Algirdas Butkevičius. Keletas potėpių Eugenijaus Matuzevičiaus biografijai

Tarptautinę vaikų knygos dieną šiais metais skambės Lietuvos vardas

Pavasarį gražių švenčių netrūksta, bet, ko gero, ne visi žino, kad kiekvieną balandžio 2 d. – tuomet, kai gimė garsusis pasakininkas Hansas Christianas Andersenas, – visame pasaulyje švenčiama tarptautinė vaikų knygos diena, suvienijanti visus pasaulio vaikų literatūros skaitytojus. Ši diena minima nuo 1967 m. ir kasmet kviečia švęsti skaitymo malonumą, kurį kiekvienas mūsų turi teisę patirti nuo pat ankstyvos vaikystės. Šįkart ji bus minima itin garsiai, kadangi metai ypatingi – Lietuva tapo 2019 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėju.
Skaityti toliau: Tarptautinę vaikų knygos dieną šiais metais skambės Lietuvos vardas

Krescencijus Stoškus. Abejingumo ir neapykantos spąstuose

Lietuviai praranda motyvaciją būti lietuviais. Dalis emigruoja, o likę šalyje nebejaučia tos euforijos, kokia ore sklandė prieš 28-erius metus. Apie tai, kas lėmė tokius nuotaikų pasikeitimus, Vidmantas Misevičius diskutavo su filosofu, humanitarinių mokslų daktaru Krescencijumi Stoškumi.
Skaityti toliau: Krescencijus Stoškus. Abejingumo ir neapykantos spąstuose

Kalba su ir be savitųjų lietuviškų raidžių: kodėl internete vis dar „švepluojame“?

Nors interneto vardus, elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes (SMS) galima rašyti su lietuviškais rašmenimis, vis dar didelė dalis lietuvių internete „švepluoja“. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 000 registruotų .lt domenų tik apie 2000 arba vos 1 procentas tėra domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.
Skaityti toliau: Kalba su ir be savitųjų lietuviškų raidžių: kodėl internete vis dar „švepluojame“?