Mindaugas Kvietkauskas. Requiem „Literatų svetainei“

Romoje, už kelių žingsnių nuo Ispaniškųjų laiptų – Baroko architektūros šedevro, via dei Condotti gatvėje veikia garsi literatūrinė kavinė – Caffè Greco. Ji čia – jau pustrečio amžiaus, nuo 1760-ųjų. Joje yra lankęsis Johannas Wolfgangas Goethe, Stendhalis, Georgas Gordonas Byronas, Adomas Mickevičius, Henrikas Ibsenas, Hansas Christianas Andersenas… Devintajame XX a. dešimtmetyje lankėsi ir Česlovas Milošas, vėliau parašęs eilėraštį „Caffè Greco“, kuriame įamžintas kavinėje vykęs pokalbis.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Requiem „Literatų svetainei“

Naglis Kardelis. Filosofas nepasiduoda įvykių tėkmei

Pokalbyje, kur filosofą Naglį Kardelį kalbina Virginijus Gustas, išgirsite apie N. Kardelio intelektualinės biografijos pradžią, Platono studijas, Arvydo Šliogerio įtaką, metafiziką ir metafizinio mąstymo prielaidas lietuvių filosofijoje, įvairius humanistikos klausimus, filosofijos kilmę, kino ir vizualumo įsigalėjimą.
Skaityti toliau: Naglis Kardelis. Filosofas nepasiduoda įvykių tėkmei

Arūnas Sverdiolas: „Mūsų kultūroje trūksta filosofinio matmens“

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius dr. Arūnas Sverdiolas mūsų visuomenėje pasigenda filosofinio diskurso, gelmės matmens. Tai mokslininkas laiko vienu iš viešosios sąmonės lėkštumo ženklų. Žiniasklaidos vaidmuo čia anaiptol ne antraplanis. Su mokslininku leidžiamės filosofiniais serpantinais ir ieškome šio reiškinio priežasčių.

Kalboje, pasakytoje atsiimant Lietuvos mokslo premiją, teigėte, kad filosofas mūsų viešojoje sąmonėje yra mįslinga figūra, šiek tiek panaši į ekstrasenso, astrologo, o galbūt ir šarlatano, kuris dumia akis. Ar ir Jūs taip jaučiatės?

Skaityti toliau: Arūnas Sverdiolas: „Mūsų kultūroje trūksta filosofinio matmens“

Mindaugas Kvietkauskas. Lituanistinio švietimo kryptys: kaip peržengti globalizacijos ir tautiškumo konfliktą?

2013-aisiais minėjome Meilės Lukšienės, tautinės mokyklos ideologės, 100-ąsias metines. Jos atminimui pagerbti, idėjoms prisiminti buvo skirta ir šiemet balandžio 25 d. Seime įvykusi konferencija „Negausių tautų likimai ir švietimas globaliame pasaulyje“. Jos metu nekart prisimintas lietuvių tautai tekęs išbandymas – keturis dešimtmečius trukęs rašto lotyniškais rašmenimis draudimas, carinės valdžios paskelbtas neklusniai imperijos provincijai. 1904 m. susigrąžintą galimybę rašyti sava kalba ir savais rašmenimis kasmet gegužės 7 d. švenčiame kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Siūlome straipsnį, parengtą pagal konferencijoje skaitytą pranešimą.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Lituanistinio švietimo kryptys: kaip peržengti globalizacijos ir tautiškumo konfliktą?

Aras Lukšas. Petras Cvirka: nuo išdaigininko iki kolaboranto

Kovo 25 dieną sukako 105 metai, kai gimė lietuvių literatūros klasikas Petras Cvirka, o gegužės 2-ąją sukanka 67 metai nuo jo mirties. P.Cvirkai buvo atseikėti vos 38 gyvenimo metai. Deja, beveik pusę jam skirto laiko talentingas prozininkas tarnavo ne savo Tėvynei, o jos valstybingumo priešams. Ir tai buvo sąmoningas jo pasirinkimas. Skaityti toliau: Aras Lukšas. Petras Cvirka: nuo išdaigininko iki kolaboranto

Algirdas Patackas. Mykoliukas ir Severiutė, arba kas ten, vydijoje, giliai glūdi

Koks kūrinys mums, lietuviams, atskleidė giliausias tautos paslaptis, kieno talentinga plunksna atskleidė tautai jos giliausias paslaptis, ją pažadino? Be abejo, Maironis. Ne, ne Donelaitis, atiduodant jam nuoširdžiausią pagarbą, ir ne Putinas. Taip, Maironis yra mūsų tautos prisikėlimo iš istorijos kapo dainius.
Skaityti toliau: Algirdas Patackas. Mykoliukas ir Severiutė, arba kas ten, vydijoje, giliai glūdi