Aidas Marčėnas. Poetui būti poetu – būdas būti žmogumi

Pradėkime nuo oficialių raštų. 1993-iaisiais, stodamas į Rašytojų sąjungą, Aidas Marčėnas pateikė tokią savo biografiją: „Gimiau 1960 metais rugsėjo 24 dieną Kaune. Augau žiemą Kaune, vasarą Maišymuose, nuo 1964 metų gyvenu Vilniuje. Pradėjau ir baigiau Vilniaus 22-ą vidurinę mokyklą, makalavausi Klaipėdos ir Vilniaus konservatorijose. Nuo 1982 metų galutinai apsisprendžiau tapti poetu, ir tada mano gyvenimas pasibaigė.“
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas. Poetui būti poetu – būdas būti žmogumi

Tomas Venclova: „Žmonių atmintyje norėčiau išlikti savo eilėraščiais“

Be abejo, vienas didžiausių Lietuvos poetų. Be abejo, vienas iškiliausių Lietuvos intelektualų. 75 metų jubiliejų pasitikęs Tomas Venclova, savo nuomonės viešai nebijojęs pasakyti sovietmečiu, juoba nebijo to daryti dabar.
Lituanistų sambūrio nariai nuoširdžiai sveikina savo asociacijos narį poetą Tomą Venclovą, o svetainės skaitytojams siūlo Mindaugo Nastaravičiaus interviu su Tomu Venclova.

Skaityti toliau: Tomas Venclova: „Žmonių atmintyje norėčiau išlikti savo eilėraščiais“

Vanda Juknaitė: „Iš kur atsiranda žodžiai – nežinau…“

„Jokių kūrybinių ambicijų niekada neturėjau. Man rašymas dažnai yra žūtbūtinis bandymas kreiptis į kitą, užmegzti dialogą bet kokiomis priemonėmis, kartais net neturinčiomis nieko bendra su literatūra“, – sako rašytoja Vanda Juknaitė 2008-aisiais „Už santūrų humanizmą ir literatūros lauko išplėtimą“ įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija.
Skaityti toliau: Vanda Juknaitė: „Iš kur atsiranda žodžiai – nežinau…“

Jūratė Baranova. Kinematografiniai motyvai Aido Marčėno poezijoje

Toks sutapimas: visa kultūra pasuko vaizdo link. Filosofai konstatuoja XXI amžiaus posūkį į vizualumą, kaip XX amžiaus pradžioje buvo pastebėtas posūkis į kalbą. Šių eilučių autorė per pastaruosius metus pamiršo visus kitus savo vadinamuosius tyrimus bei rašto darbus ir  domisi tik kino menu bei jį apmąstančia filosofija. Ji yra pastebėjusi, kad kinas esą pranokstąs visus kitus menus, nešiojasi su savimi Gilleso Deleuze’o dvitomį „Cinema“, dedasi po pagalve tarsi tai būtų koks Šventasis Raštas  ir kol kas nesėkmingai bando apie tai ką nors parašyti.
Skaityti toliau: Jūratė Baranova. Kinematografiniai motyvai Aido Marčėno poezijoje

Stefan Chwin. Optimizmo tironija

Ne­ra­šy­ta nū­die­nos mo­kyk­los (ypač pres­ti­ži­nės pri­va­čios mo­kyk­los) dog­ma – ug­dy­ti sėk­mei. Tam yra prie­žas­čių. Mo­kyk­los tu­ri ska­tin­ti jau­nuo­lius mo­ky­tis, o kiek­vie­na sėk­mės is­to­ri­ja pa­di­di­na ad­re­na­li­no kie­kį jų krau­jy­je, taip, be abe­jo­nių, pa­ge­rin­da­ma mo­ty­va­ci­ją. Ta­čiau kiek­vie­no­je kla­sė­je iš dvi­de­šimt pen­kių mo­ki­nių tik­ros sėk­mės su­lauks tik du ar trys. Ki­taip ne­bū­na: dau­gu­mos ge­riau­siu at­ve­ju lau­kia vi­du­ti­niš­kai pa­si­tu­rin­tis ve­ge­ta­vi­mas. To­kio­mis są­ly­go­mis ska­tin­ti am­bi­ci­jas ar sėk­mės troš­ki­mą at­ro­do kaip ne­są­mo­nin­gas sa­diz­mas.
Skaityti toliau: Stefan Chwin. Optimizmo tironija

Antanas Balašaitis. Maironio balsai didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“

Žodžių reikšmėms ir vartojimui parodyti „Lietuvių kalbos žodyne“ (1941–2002) greta šnekamosios kalbos pateikiama sakinių ir iš literatūros kūrinių: ne vien iš prozos, bet ir poezijos. Tarp poetų eilių jame randame ir Maironio žodžių. Jubiliejinių metų proga pažvelkime, kuo lietuviškų žodžių vartoseną yra papildęs tautos atgimimo dainius.

Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Maironio balsai didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“

Kęstas Kirtiklis. Apie humanitarų gynybą

Besibaigiant vasarai ir artėjant mokslo metams daugybės įstojusiųjų į humanitarines specialybes giminės ir pažįstami klausia: na, pasakyk man, kas gi iš tavęs bus? (Klausiama numanant, jog žinia, kas bus – diplomuotas bedarbis). Klausimas nemalonus, atsakymas – nelengvas, tad dar mėnesiui nepraėjus jaunuoliai ir jaunuolės šį klausimą su šiokiu tokiu palengvėjimu peradresuos dėstytojams. O šie, kaip visuomet, susinervins…
Skaityti toliau: Kęstas Kirtiklis. Apie humanitarų gynybą