Viktorija Daujotytė. Romualdas Granauskas – mokytojams

Profesorės Viktorijos Daujotytės Metų paskaita „Romualdas Granauskas – mokytojams“, 2014 m. gruodžio 29 d.

„Turiu laiko galvoti, daug pergalvoju“, – maždaug tokia frazė iš vieno pokalbio su Romualdu Granausku telefonu. Sekė, kas vyksta mokykloje, vis lygino su savąja, su savo patirtimi. Buvo tikras, kad mokykla yra pamatai: ir žmogaus, ir valstybės. Mums reikia bandyti suvokti, kas R. Granausko suvokta. Suvokti besikeičiančioje Lietuvos situacijoje: ir geopolitinėje, vykstant realiems ir nerealiems karams, ir moralinėje, tėvynę apleidžiant vis daugiau jaunų žmonių. Nebijokime ištarti – savųjų palikimas yra ir moralinė problema.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Romualdas Granauskas – mokytojams

„Kai rausvom strėlėm prapliupo rytas…“ Broniui Krivickui – 95

Lapkričio 17 dieną buvo lemta gimti dviem labai skirtingų likimų ir atskirais istorijos laikmečiais visiškai prieštaringai vertintiems poetams- Salomėjai Nėriai (g. 1904 m.) ir Broniui Krivickui (g. 1919 m.). Šiandien rastųsi tokių, kuriems net paminėti šias dvi asmenybes greta viena kitos atrodytų šventvagiška… nors kiekvienas išgyveno savo tragišką likimą, kuris nė vienam nebuvo dosnus.

Skaityti toliau: „Kai rausvom strėlėm prapliupo rytas…“ Broniui Krivickui – 95

Laura Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį

Ar kalba ir mąstymas atskiriami? Ar žmonės, kurie kalba skirtingomis kalbomis, ir mąsto skirtingai? Šie ir panašūs klausimai seniai kamavo tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus. Ne vienas, tikriausiai, esate girdėję mitą apie tai, kad eskimai turi penkiasdešimt pavadinimų sniegui, kaip pavyzdį, įrodantį, kad skirtingų kultūrų žmonės, kalbėdami skirtingomis kalbomis, skirtingai ir mato pasaulį.
Skaityti toliau: Laura Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį

Vilija Dailidienė. Penktokams Donelaitis ir Mažvydas svetimi?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl lietuvių kalbos ir literatūros programos pagrindinei mokyklai – V–X klasei – projekto. Visuomenei sunku suprasti, kas kelia tokias aistras, kodėl viešai aptariami dalykai, kurie, atrodo, turėtų rūpėti tik specialistams. Ginčuose pasikartojanti priešprieša „įdomu –neįdomu“ daugeliui kelia nuostabą: visi turėjome mokytojų, visi jie dirbo pagal tas pačias programas ir tuos pačius vadovėlius, bet vieniems mokytojams programos ir vadovėliai nepadėjo, o kitiems netrukdė dėstyti dalyką įdomiai.
Skaityti toliau: Vilija Dailidienė. Penktokams Donelaitis ir Mažvydas svetimi?

Gytis Norvilas. Milošas – vagis..

Tas, kuris sako, kad 100 procentų teisus, tasai yra bjaurus karštakošis, tikras banditas, paskutinis niekšas. (Senas žydas nuo Karpatų)
Cz. Miłoszas. „Pavergtas protas“
Milošą pričiupau maždaug 1995-ųjų ar 1996-ųjų vasarą. Skaičiau jo „Pavergtą protą“ – pusės nesupratau, bet buvo įdomu. Būtent šia knyga užsimezgė ta pragaištinga pažintis su Milošu. Tuomet galvojau, kad mano protas irgi yra pavergtas, tik nežinojau, kas tas tironas… Vargas man – dabar jau žinau! Skaičiau kaime, Krekenavoje –­ kaip dabar manau – gimtinėje (nors gimiau ir gyvenau – Jonavoje), vasarą, gal jau rugpjūtį, „ant sklepo“.
Skaityti toliau: Gytis Norvilas. Milošas – vagis..

Vėjūna Salomėja Sližienė. Stokojantiems meilės Lietuvai ir kalbai

Paskutiniu metu vėl suaktyvėjo naujos Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti parengtos pagrindinio ugdymo literatūros programos puolimas. Kaip teigiama, pasipiktinę mokytojai kviečia pasirašyti peticiją. Kas taip gąsdina pasipiktinusius mokytojus, kas baugina? Nejaugi siekis ugdyti Lietuvos pilietį?

Skaityti toliau: Vėjūna Salomėja Sližienė. Stokojantiems meilės Lietuvai ir kalbai

Regina Koženiauskienė. Perkurtos frazeologijos žaismas žiniasklaidoje

Visame pasaulyje gyva kalba, net ir tokia sena kaip lietuvių, nuolat atsinaujina,prisitaiko prie laiko aktualijų. Frazeologijos perkūrimas – vienas iš ryškiausių kalbos atsinaujinimo pavyzdžių, kai, regis, amžiams sustabarėję, vientisi, nedalomi, pastovios leksinės ir gramatinės sandaros pasakymai, visuotinai paplitusios citatos stilistiškai ir semantiškai keičiami. Svarbiausia, kad šis atnaujinimas neturi pabaigos: kiekvieną kartą net ir tą patį pasakymą autorius aktualizuoja, kūrybiškai vis kitaip keičia, pritaikydamas naujoms sąlygoms, naujam kontekstui.

Skaityti toliau: Regina Koženiauskienė. Perkurtos frazeologijos žaismas žiniasklaidoje