Viktorija Daujotytė. Vinco Krėvės universalijos

130 metų Vincui Krėvei-Mickevičiui, vienam iš lietuvių literatūros didžiųjų, universalistų, siekusių aprėpti žmogaus pasaulį ne tik prigimtiniais, bet ir kitų kultūrų parametrais. Sukaktis liko didžiojo Maironio jubiliejaus šešėlyje, bet gilinimasis į vieną kūrėją atidengė ir tai, kas lyg ir nebuvo pastebėta kito kūryboje. V. Krėvė įėjo į pagrindinį Maironio kelią – ieškojo Lietuvos galimybių tautos raiškos ir saviraiškos būduose.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Vinco Krėvės universalijos

Vilija Targamadzė. Vertybių ugdymas mokykloje jau tampa simuliakru

Praėjo jau daugiau nei du dešimtmečiai nuo Tautinės mokyklos koncepcijos (1988), jos pagrindinių idėjų įtvirtinimo 1991 m. Švietimo įstatyme ir Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992). Nuodugnesnė šių dokumentų analizė rodo, kad ten buvo įvardyti pamatiniai dalykai, svarbūs švietimo sistemos projektavimui, pavyzdžiui, švietimo sistemos vizija, vertybiniai dalykai – „Švietimo sistema grindžiama Europos kultūros vertybėmis: asmens nelygstamos vertės, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, sąžinės laisvės, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu“(Lietuvos švietimo koncepcija, 1992).
Skaityti toliau: Vilija Targamadzė. Vertybių ugdymas mokykloje jau tampa simuliakru

Viktorija Daujotytė. Minėti Maironį, Lietuvą, viltį

Prof. hab. dr. Viktorijos Daujotytės kalba Maironio 150 metų sukakties minėjime Šiauliuose.
Ką reiškia šis minėjimas, šis iškilmingas vakaras, skirtas Jono Mačiulio – Maironio, poeto ir aukšto katalikų dvasininko, 150 metų sukakčiai; vakaras didelėje Šiaulių miesto salėje, Saulės vardo? Ar atliekame laisvą savo valios veiksmą, ar paklūstame tam, kas yra privaloma, būtina? Gerbdami laisvą valią, laisvus pasirinkimus, neatmeskime ir būtinybės, įsipareigojimų. Kaip svarbius įsipareigojimus turime suprasti tą darbą, kurį Maironio garbei atliko Šiaulių inteligentai, Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, renginio globėjas. Kaip valstybė, kaip istorinė tauta ir kaip gyva Europos tauta, negalime būti pasaulyje be savo autoritetų, mokytojų, vedlių.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Minėti Maironį, Lietuvą, viltį

Arūnas Gumuliauskas. Jonas Basanavičius: nelengva politiko dalia

Siūlome Šiaulių universiteto profesoriaus Arūno Gumuliausko pranešimą, skaitytą per Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus 161-ųjų gimimo metinių minėjimą, vykusį lapkričio 21-ąją dieną Šiaulių universitete.

Skaityti toliau: Arūnas Gumuliauskas. Jonas Basanavičius: nelengva politiko dalia

Lituanistai: įsivyrauja naujos kartos neraštingumas

Raštingumo situacija turi tendenciją blogėti. Taip DELFI tvirtino Lituanistų asociacijos „Lituanistų sambūris” pirmininkė, Šv. Kristoforo gimnazijos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė, komentuodama Vilniaus mokinių diktantuose daromas gausias klaidas. Tačiau „tapatybės paieškos, tradicinis, klasikinis, nuoseklus kalbos ir literatūros mokymas, prie kurio dabar grįžtama, situaciją turėtų pagerinti“. Skaityti toliau: Lituanistai: įsivyrauja naujos kartos neraštingumas

Virginija Būdienė. Lietuvių kalba varžo tik tuos, kam trūksta minčių

Bernardinai.lt, tęsdami pokalbių ciklą apie lituanistiką, kaip vieną svarbiausių tautinę tapatybę formuojančių veiksnių, pristato pokalbį su Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdiene.
Skaityti toliau: Virginija Būdienė. Lietuvių kalba varžo tik tuos, kam trūksta minčių

Aldonas Pupkis. Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ netektys XX a. viduryje

Dvidešimtojo amžiaus vidurys buvo vienas iš tragiškiausių laikotarpių visoje Lietuvos istorijoje: dvi sovietinės okupacijos ir tarp jų viena vokiečių, Antrasis pasaulinis karas, prieškarinės ir pokarinės represijos apvertė aukštyn kojomis visą krašto gyvenimą, išderino tolygią šalies ekonominę, socialinę ir kultūrinę raidą. Tarp visų materialaus ir dvasinio gyvenimo sričių ypač nukentėjo lietuvių kalbotyra. Ji neteko bent devynių dešimčių jau mokslus išėjusių ir aktyviai dirbančių kūrėjų, potencialių mokslininkų, nuoširdžių kalbos mokslo ir praktikos talkininkų, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo, jo žodžių kartotekos pildymo. Galima pridurti, kad visi jie buvo išugdyti nepriklausomos Lietuvos mokslo institucijų, kai kurie tobulinęsi užsienyje ir buvo didžiulis lietuvių kalbos mokslo ir praktikos darbo potencialas.
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis. Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ netektys XX a. viduryje