Pranas Kniūkšta. Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba

Sudėtinga Vilniaus krašto istorija per daugelį dešimtmečių subrandino vieną sunkiausių ir opiausių problemų – lietuvių kalbos būklės problemą. ,,Savo profesijos ir širdies balso pašauktas, visų pirma sielojuos dėl lietuvių kalbos, jos dalios ir būklės Vilniaus krašte. Visa kita tik gretinu su lietuvių kalba ar ieškau ryšių su ja. . . Taisydami istorijos klaidas, turime bent iš dalies atitaisyti ir lietuvių kalbai padarytas skriaudas“, – rašo kalbininkas Pranas Kniūkšta apie savo knygą  „Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba“.
Skaityti toliau: Pranas Kniūkšta. Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba

Rita Tūtlytė. Jurgis Savickis: fin de siècle ir jugendo parodijos ar žaidimas literatūrine tradicija

Straipsnyje svarstomas Jurgio Savickio prozos ir ankstyvojo Europos modernizmo reiškinių santykis, labiausiai – su jugendo menu ir gyvenimo filosofijos idėjomis. Minėtu pagrindu pristatoma ir austrų dailininko Gustavo Klimto kūryba. Šiuo pagrindu tiesiama ir abiejų autorių kūrybos paralelė. Lai¬kantis komparatyvistinės perspektyvos tiriami bendri idėjų ir meninės vaizdinijos šaltiniai. Stebima, kaip skirtingų kultūrų autorių kūryba susisiekia gyvenimo iracionalumo, gyvybės instinkto sklaidos, erotikos tematikos požiūriu. Savickio prozoje matomas jugendo motyvų žaismingas citatiškumas bei diskusija su jugendo menu.
Skaityti toliau: Rita Tūtlytė. Jurgis Savickis: fin de siècle ir jugendo parodijos ar žaidimas literatūrine tradicija

Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka

1387 m. vasario antrojoje pusėje, t.y., prieš 624 metus, Vilniuje buvo parašyti svarbiausi krikšto ir su juo susijusių įvykių dokumentai, kuriais remiantis, Lietuvoje įkurta bažnytinė organizacija, pasirūpinta jos turtais, pradėti krikštyti gyventojai, suteiktos privilegijos krikštą priėmusiems bajorams ir kt.
Skaityti toliau: Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka

Vaiva Narušienė. Toks savas Miłoszas: lietuviškieji Milošo kontekstai

Milošui Lietuva visuomet buvo sava: jam iki paskutiniųjų dienų rūpėjo jos  politinė situacija, kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, kuriame jis stengėsi dalyvauti, pasisakydamas jam rūpimais Lietuvos istorijos ir kultūros klausimais, taip pat kreipdamas lenkų ir lietuvių santykius tolerancijos linkme.
Skaityti toliau: Vaiva Narušienė. Toks savas Miłoszas: lietuviškieji Milošo kontekstai

Aldona Ruseckaitė. Prie Vytauto Mačernio jaunystės liečiantis…

Ištiko didelis muziejinis džiaugsmas. Paskutiniąją gegužės dieną iš Vilniaus atvyko viešnia – Irena Raugalaitė, atvežė nemažą paketą – dovaną jaunojo poeto Vytauto Mačernio jau nebe jaunam 90-mečio jubiliejui. Vytautas Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 d., žuvo 1944 m. spalio 7 d., eidamas 24-uosius metus, tad ir liko amžinai jaunas. Mieloji viešnia pildė Bronės Vildžiūnaitės prašymą –­­ perduoti muziejui dalį V. Ma­černio archyvo.
Skaityti toliau: Aldona Ruseckaitė. Prie Vytauto Mačernio jaunystės liečiantis…

Jolanta Zabarskaitė: „Tikrovė yra tarsi užkalbėta būti neigiama“

Kalba atlieka dvi pagrindines funkcijas: ja apibūdinama tikrovė; ja mes komunikuojame su kitais žmonėmis. Šios kalbos funkcijos neatskiriamai susijusios. Netinkamai vartojant kalbą pažeidžiamos abi šios paskirtys vienu metu. Apie tai, kaip vienoks ar kitoks žodžių vartojimas veikia tikrovę, žurnalistas Zigmas Vitkus kalbasi su Lietuvių kalbos instituto direktore Jolanta Zabarskaite.

Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė: „Tikrovė yra tarsi užkalbėta būti neigiama“