Vytautas Kubilius: „Viską reikia įvertinti amžinybės masteliu“

Lygiai prieš 10 metų nelaimingo atsitikimo metu žuvo literatūros mokslininkas prof. Vytautas Kubilius. Ta proga bernardinai.lt skaitytojams siūlome jo kurso draugo knygotyros prof. Vlado Žuko kiek patrumpintą straipsnį „Vytautas Kubilius skaitytojas“, spausdintą žurnale „Tarp knygų“ 2013 m. gegužės mėnesį.
Skaityti toliau: Vytautas Kubilius: „Viską reikia įvertinti amžinybės masteliu“

Darius Kuolys. Adomas Naruševičius – Lietuvos poetas, „lenkų klasicizmo tėvas“

Menkai šiuolaikinių lietuvių tyrinėta lenkiškoji ir lotyniškoji XVIII amžiaus Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos literatūra gali šiandien nustebinti ne vienu vardu, ne vienu tekstu. Adomas Tadas Stanislovas Naruševičius (Adam Tadeusz Stanisław Naruszewicz, 1733–1796), iš senos lietuvių bajorų giminės kilęs Apšvietos intelektualas, Abiejų Tautų Respublikos senatorius, poetas, istorikas, publicistas, vertėjas, baltų ir slavų senųjų religijų tyrinėtojas, priklauso tiems nepagrįstai pamirštiems senosios Lietuvos vardams.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Adomas Naruševičius – Lietuvos poetas, „lenkų klasicizmo tėvas“

Jūratė Šutaitė. Nijolė Miliauskaitė iš paraščių – bitlai ir mitologija

„Šią knygą skiriu „The Beatles“, kurie atvedė mane į poetinę mitologinę Lietuvą“ – tai žodžiai, vainikavę pirmąją Nijolės Miliauskaitės eilėraščių rinktinę, padovanotą mokyklai baigimo proga. Septintasis dešimtmetis. Ne, ji toli gražu ne viena iš bitlomanijos simboliu tapusių klykiančių merginų. Sovietmečiu Lietuvos pakraštyje, internate užaugusi N. Miliauskaitė bitlų įrašų veikiausiai gaudavo pasiklausyti tik slapčia gautų.
Skaityti toliau: Jūratė Šutaitė. Nijolė Miliauskaitė iš paraščių – bitlai ir mitologija

Regimantas Tamošaitis. Donelaitis kaip duona

Kristijonas Donelaitis mums yra lietuvių kultūros laiminga lemtis. Gimęs prieš 300 metų pačioje laiko ciklo pradžioje, sausio pirmą dieną, apdovanotas ypatingu agrariniu vardu, skambančiu tarsi sakralioji žemdirbio duona, pirmuoju grožiniu lietuvišku žodžiu iš karto pakylėjo mūsų etninę kultūrą iki pasaulinių žmonijos vertybių lygmens. Kad ir kaip atsirado tas UNESCO pripažinimas – Donelaičio įtraukimas į pasaulinės kultūros paveldą (1977), – toks autoriaus įvertinimas yra tikras, pagrįstas ir nepaneigiamas. Svarbiausia, kad savo paveldą gebėtume įvertinti mes patys. Kuo labiau daromės kultūringesni – apsiskaitę, kūrybingi – tuo labiau suvokiame savo kūrybingojo pradininko vertę. Apskritai su metais ir su šimtmečiais Donelaičio reikšmė tik didėja, mes prie jo galime tik artėti – pagal savo meninio suvokimo galimybes, pagal estetinio sprendimo galią. Iki Donelaičio reikia tiesiog išaugti, jis yra duotas visiems, bet ne visi jį bus išgirdę. Iki jo išaugti dar sunkiau nei iki Žemaitės.

Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Donelaitis kaip duona

Ar Donelaitis yra atėjęs į lietuvių kultūrą?

Pokalbis su lietuvių literatūros istoriku Sigitu Narbutu

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Kristijono Donelaičio gyvenimui, kūrybai ir rašytinio palikimo sklaidai. Švenčiant lietuvių grožinės literatūros pradininko 300 metų jubiliejų, 2014-ieji valstybiniu mastu paskelbti šios iškilios asmenybės metais. Pagarbą Donelaičiui žymi ne tik parodos, renginiai Lietuvoje, bet ir UNESCO – jubiliejinės gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Šio jubiliejaus ir parodos proga kalbamės su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi, lietuvių literatūros istoriku, bibliografu, vertėju, humanitarinių mokslų daktaru Sigitu Narbutu.

Skaityti toliau: Ar Donelaitis yra atėjęs į lietuvių kultūrą?

Diskusija. Literatūrinis ir kultūrinis kanonas

Metų pradžioje pasirodė naujas šiuolaikinės literatūros tyrimams, teorijos darbams bei tarpdalykinėms literatūros studijoms skirto mokslo žurnalo „Colloquia“ numeris (Nr. 31). Jame, be kitų vertingų straipsnių, recenzijų bei pokalbių, publikuojama ir literatūros tyrėjų, mokslininkų bei leidėjų diskusija, kas yra arba kas turėtų būti šiuolaikinis literatūros ir kultūros kanonas. Diskusiją moderavo Gytis Vaškelis, dalyvavo Paulius Subačius, Algis Kalėda, Aušra Martišiūtė, Donata Mitaitė ir Gintautė Žemaitytė.
Skaityti toliau: Diskusija. Literatūrinis ir kultūrinis kanonas

Jonas Juškaitis. Nesibaigiantis Donelaitis

Donelaitį savo rankose esu turėjęs tokį, koks man skaitant buvo išleistas: visą, sutrumpintą, parinktą, pritaikytą, kaip ir apie Donelaitį skaičiau, kas tada lietuviškai parašyta. Žinau Donelaičiui skirtus kūrinius, mačiau dailininkų darbus. Vytautui Urbanavičiui, skirsnemuniškiui (su kuriuo mokiausi Jurbarko gimnazijoje), sukūrusiam po mokslinės komisijos Donelaičio palaikams ieškoti (1967–1968) poeto skulptūrinį atvaizdą, esu prasitaręs: dailininkai gali daryti ką nori, o ką daryti su tuo, ką tu padarei?
Skaityti toliau: Jonas Juškaitis. Nesibaigiantis Donelaitis

Kaip skaitymas keičia smegenis?

Mokslininkai jau ne kartą anksčiau yra įrodę, jog skaitymas skatina skirtingų smegenų dalių veiklą. Pavyzdžiui, 2006 metų tyrimu atskleista, jog skaitant tokius žodžius kaip „kvepalai“ ar „kava“ suaktyvėja smegenų dalys, atsakingos už uoslę. Dauguma tokių tyrimų nagrinėjo, kaip veikia smegenys, kol žmogus skaito, tuo tarpu pagal naujausias Jungtinių Amerikos Valstijų Emory universiteto mokslininkų išvadas, skaitymas sukelia ne tik trumpalaikį efektą, bet ir turi ilgojo laikotarpio pasekmių smegenims.
Skaityti toliau: Kaip skaitymas keičia smegenis?