Leonidas Donskis apie tai, kas yra geras universitetas ir gera mokykla

Politikas, visuomenės veikėjas ir akademikas Leonidas Donskis įsitikinęs, kad kai kurios nacionalinės institucijos vis sunkiau aprėpia globalizacijos padarinius, o tarp jų ir lūžį žinių sferoje. Būtent todėl dažnai nesugebame išskirti to, kas svarbiausia ugdant žmogų bei pasiklystame tarp modernių dilemų – ar laisvė ir savęs koregavimas švietime yra tik gražios frazės be turinio, ar būtinybė?
Skaityti toliau: Leonidas Donskis apie tai, kas yra geras universitetas ir gera mokykla

Naglis Kardelis. Filosofas nepasiduoda įvykių tėkmei

Pokalbyje, kur filosofą Naglį Kardelį kalbina Virginijus Gustas, išgirsite apie N. Kardelio intelektualinės biografijos pradžią, Platono studijas, Arvydo Šliogerio įtaką, metafiziką ir metafizinio mąstymo prielaidas lietuvių filosofijoje, įvairius humanistikos klausimus, filosofijos kilmę, kino ir vizualumo įsigalėjimą.
Skaityti toliau: Naglis Kardelis. Filosofas nepasiduoda įvykių tėkmei

Arūnas Sverdiolas: „Mūsų kultūroje trūksta filosofinio matmens“

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius dr. Arūnas Sverdiolas mūsų visuomenėje pasigenda filosofinio diskurso, gelmės matmens. Tai mokslininkas laiko vienu iš viešosios sąmonės lėkštumo ženklų. Žiniasklaidos vaidmuo čia anaiptol ne antraplanis. Su mokslininku leidžiamės filosofiniais serpantinais ir ieškome šio reiškinio priežasčių.

Kalboje, pasakytoje atsiimant Lietuvos mokslo premiją, teigėte, kad filosofas mūsų viešojoje sąmonėje yra mįslinga figūra, šiek tiek panaši į ekstrasenso, astrologo, o galbūt ir šarlatano, kuris dumia akis. Ar ir Jūs taip jaučiatės?

Skaityti toliau: Arūnas Sverdiolas: „Mūsų kultūroje trūksta filosofinio matmens“

Mindaugas Kvietkauskas. Lituanistinio švietimo kryptys: kaip peržengti globalizacijos ir tautiškumo konfliktą?

2013-aisiais minėjome Meilės Lukšienės, tautinės mokyklos ideologės, 100-ąsias metines. Jos atminimui pagerbti, idėjoms prisiminti buvo skirta ir šiemet balandžio 25 d. Seime įvykusi konferencija „Negausių tautų likimai ir švietimas globaliame pasaulyje“. Jos metu nekart prisimintas lietuvių tautai tekęs išbandymas – keturis dešimtmečius trukęs rašto lotyniškais rašmenimis draudimas, carinės valdžios paskelbtas neklusniai imperijos provincijai. 1904 m. susigrąžintą galimybę rašyti sava kalba ir savais rašmenimis kasmet gegužės 7 d. švenčiame kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Siūlome straipsnį, parengtą pagal konferencijoje skaitytą pranešimą.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Lituanistinio švietimo kryptys: kaip peržengti globalizacijos ir tautiškumo konfliktą?

Aras Lukšas. Petras Cvirka: nuo išdaigininko iki kolaboranto

Kovo 25 dieną sukako 105 metai, kai gimė lietuvių literatūros klasikas Petras Cvirka, o gegužės 2-ąją sukanka 67 metai nuo jo mirties. P.Cvirkai buvo atseikėti vos 38 gyvenimo metai. Deja, beveik pusę jam skirto laiko talentingas prozininkas tarnavo ne savo Tėvynei, o jos valstybingumo priešams. Ir tai buvo sąmoningas jo pasirinkimas. Skaityti toliau: Aras Lukšas. Petras Cvirka: nuo išdaigininko iki kolaboranto