Viktorija Daujotytė. Lobynas

„3 knygos kasmet. 30 knygų per 10 metų. Lobynas vienoje lentynoje. Taip į jūsų namų biblioteką ateis šiuolaikiškai išleisti svarbiausi XX a. lietuvių literatūros kūriniai. Jums, vaikų mokslams ir jaunimo studijoms, gyvai kūrybos atminčiai ir ateičiai“, – Lietuvių literatūros lobyno projekto užmojus lakoniškai yra nusakęs Valentinas Sventickas.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Lobynas

Mindaugas Kvietkauskas. Kultūros genetika kintančioje mokykloje

Į paskutinę vidurinės mokyklos klasę ėjau tais metais, kai iš Lietuvos buvo galutinai išvesta sovietų kariuomenė. Mokykloje patyriau Atgimimo virsmą, kuris nebuvo tik aikščių euforija, bet smelkėsi ir veikė kažkur giliau, po oda. Tartum ten būtų dygęs, šakojęsis tam tikras laisvės nervas, kurį iš gautų genetinių sėklų traukė augti to laiko atmosfera. Tarp 1988 ir 1991 metų mano vangiai besikeitusioje vidurinėje būta daug mažų asmeninių išsilaisvinimų – kai kartu su draugais demonstratyviai nusirišom pionieriškus kaklaraiščius ir atsisakėm stoti į rikiuotes sovietinių švenčių proga, kai ryžomės ateiti į mokyklą be uniformų, o su praplėšytais džinsais, kai užsiauginom ilgus plaukus ir šitą teisę apgynę galėjom tapti tikrais Vilniaus senamiesčio „neformalais“, kai pradėjom bėgti iš pamokų tos istorijos mokytojos, kuri mus gąsdino, kad mitinguose prie Adomo Mickevičiaus paminklo renkasi iškrypėliai. Galbūt kulminacija įvyko tada, kai mūsų klasė 1991-ųjų sausio 12 dieną dar prieš pirmą pamoką pabėgo iš mokyklos ir nuėjo budėti prie Vilniaus televizijos bokšto. Pastabų dėl blogo elgesio, kurias iš tiesų laikydavom kone pagyrimais, už tą dieną negavom. Atrodo, nebegavom jų ir vėliau.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Kultūros genetika kintančioje mokykloje

Donatas Puslys. „Miestelio romansas“ – paminklas tarpukario Jonavos žydams

Šįkart aptarimui pasirinkau puikią Grigorijaus Kanovičiaus knygą „Miestelio romansas“. Neatsitiktinai šį rašinį pradėjau citata iš A. Karpinovičiaus kūrinio. Pastarasis tapo paminklu, skirtu žydiškajam Vilniui, dar vadintam Rytų Jeruzale, atminti, o G. Kanovičiaus knyga yra tarsi paminklas ar giesmė, įamžinanti tarpukario Jonavos žydų gyvenimą.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. „Miestelio romansas“ – paminklas tarpukario Jonavos žydams

Jūratė Baranova. Gyvenimas su Kafka

Kas pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį „Kafka“? Atplaukia į atmintį gili praeitis, praėjęs šimtmetis, 1970-ųjų pradžia. Martyno Mažvydo, tuomet – respublikinė, biblioteka. Šių eilučių autorė, vos sulaukusi 18 metų pirmojo kurso studentė, kažkodėl trokšta paskaityti Franzo Kafkos romaną „Procesas“. Skaityti toliau: Jūratė Baranova. Gyvenimas su Kafka

Viktorija Daujotytė. Anapus gyvenimo nieko negalime surasti. Viskas yra pačiame gyvenime

Kas suformuoja žmogaus autoritetą? Ar autoritetų šiandien pasigendame? Kam žmogui reikalinga laisvė, kaip jaunam žmogui rasti savo gyvenimo kelią ir kur slypi gyvenimo džiaugsmas? Šie ir daugybė kitų klausimų buvo pateikta literatūros tyrinėtojai, filologijos mokslų daktarei, profesorei 67-erių Viktorijai Daujotytei. Jūsų dėmesiui – turiningas pokalbis su šia iškilia asmenybe. Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Anapus gyvenimo nieko negalime surasti. Viskas yra pačiame gyvenime

Kalbininkas: negalime susipriešinti su savo kalba

Lietuvių kalbos instituto kalbininkai drauge su kolegomis iš įvairių šalies mokslo institucijų, bendradarbiaudami su užsienio tyrėjais, aiškinosi, kaip keičiasi požiūris į kalbą, jos vartoseną, kaip tai susiję su tapatybės, vertybių kaita, kuo lietuvių kalbos politika skiriasi nuo kitų valstybių.
Skaityti toliau: Kalbininkas: negalime susipriešinti su savo kalba

Saulius Žukas. Ponai, prarandame gabiausius

Uvertiūra – kaip jaučiasi mūsų vaikai. Kalbėsiu ne apie Lietuvos protų nutekėjimą į užsienius, bet apie mūsų vaikų pradinio ugdymo problemas. Iš pradžių norėčiau pašnekėti apie jų savijautą, kurią apčiuopti leidžia labai svarbūs ir, sakyčiau, dramatiški UNICEFtyrimų rezultatai. Naujausiame vaikų gerovės tyrime (iki 15 metų) dalyvavo 29 šalys. Apibendrinant, Lietuva – 27-a (žemiau latviai ir rumunai).

Skaityti toliau: Saulius Žukas. Ponai, prarandame gabiausius

Irena Balčiūnienė. Iš ko išsivadavo Lipskis, pavadinęs Putino biografiją romanu?

Vladimiras ar Vincas?
2010 m. Stasys Lipskis parašė knygą „Amžiaus audrų paviliotas“ apie Stalino saulę į Lietuvą parvežusį Justą Paleckį, kurioje, išplaudamas ribą tarp gėrio ir blogio, „taip stipriai nupudravo pagrindinį herojų – patikimą sovietų agentą nuo 1928 m., – kad šis tapo stačiai neatpažįstamas tiems, kurie gana gerai jį prisimena“1.

Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Iš ko išsivadavo Lipskis, pavadinęs Putino biografiją romanu?

Kęstutis Nastopka: „Grožinė knyga gali padaryti pasaulį jaukesnį ir žmoniškesnį“

Literatūros kritikui, profesoriui Kęstučiui Nastopkai 2012 m. Lietuvos nacionalinė premija skirta „už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos mokyklos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“. Su laureatu kalbasi rašytojas Andrius Jakučiūnas.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: „Grožinė knyga gali padaryti pasaulį jaukesnį ir žmoniškesnį“