Donata Mitaitė. Viskas gerai, gražiausioji markize…

Mūsų kritikai jau ne kartą yra sakę, kad šiandieninė lietuvių poezija įdomesnė nei proza. Panašiai kalba ir rusai, o kai kas iš jų netgi teigia, jog rusų poezija dabar išgyvena savo briliantinį amžių. Nesiimu spręsti, ar tai tiesa, tačiau bent kol kas didžiulių poezijos knygų tiražų, kurie daugiau pasako apie visuomenės būklę nei apie eilėraščių kokybę, laikas yra praėjęs. Kaip tą gerą poeziją reflektuoja literatūros kritika?
Skaityti toliau: Donata Mitaitė. Viskas gerai, gražiausioji markize…

Dainius Razauskas. Kas ardo pasaulio vidurį?

Liudviko Giedraičio pokalbis su mitologu Dainiumi Razausku, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoju, „Liaudies kultūros“ žurnalo redakcijos Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus vyresniuoju redaktoriumi. Pokalbis publikuotas žurnale „Liaudies kultūra“.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas. Kas ardo pasaulio vidurį?

Kalbininkas Aldonas Pupkis: „Išnykti kalbai pavojaus nebėra, nebent emigruotų didžioji tautos dalis“

Pastaruoju metu girdėti įvairių dabartinės lietuvių kalbos padėties vertinimų. Vieni sako, jog ji – susinama, menkinama, tampa interneto folkloro auka, kiti – priešingai – teigia, kad ji pernelyg konservatyvi kaip, tarkime, albanų ar suomių, kuriose tarptautinių žodžių nėra, jie pakeičiami tautiniais naujadarais.
Skaityti toliau: Kalbininkas Aldonas Pupkis: „Išnykti kalbai pavojaus nebėra, nebent emigruotų didžioji tautos dalis“

Aras Lukšas. Naivumo kaina (Vincas Krėvė)

Šią savaitę, spalio 19 dieną, sukako 128 metai, kai gimė Vincas Krėvė-Mickevičius – rašytojas, dramaturgas, ilgametis Kauno universiteto profesorius. Likimas šiam didžiam žmogui lėmė ir kitokį vaidmenį – tapti pirmuoju jau sovietų okupuotos, nors formaliai dar nepriklausomos, Lietuvos liaudies Vyriausybės vadovu.

Skaityti toliau: Aras Lukšas. Naivumo kaina (Vincas Krėvė)

Alma Lapinskienė. Trijų Vilniaus okupacijų liudijimas

  Rapolo Mackonio dienoraščiai

Šiuolaikinė visuomenė, pavargusi nuo gyvenimo tempo, naujųjų technologijų, virtualios tikrovės, fikcijų, susvetimėjimo, vis labiau atsigręžia į autobiografinio žanro knygas: prisiminimus, laiškus, dienoraščius. Šio žanro naratyvas žada susitikimą su tikru gyvenimu, tikru įvykiu, tikru, nepramanytu žmogumi. Bene gryniausia autentika yra dienoraštis – ne tik tiesioginis jame užfiksuotų įvykių liudijimas, savotiškas dokumentas, bet ir patikimiausias pasakotojo sielos, pasaulėjautos, minčių atspindys. O tikri dalykai – nuoširdumas ir dokumentiškumas – vertingi visada.
Skaityti toliau: Alma Lapinskienė. Trijų Vilniaus okupacijų liudijimas

Tapusi azartiška lietuve

Prof. Violetą Kelertienę kalbina Astrida Petraitytė
Užsienio lietuviams teikiamą mokslo permiją už tarptautinio lygio pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet pelnė keturi mokslininkai. Ypač džiugu greta tiksliųjų mokslų atstovų (informacijos specialisto Algirdo Avižienio, chemiko Viktoro Algirdo Sniečkaus, biologės Irutės Meškienės) sveikinti plunksnos draugijai gerai pažįstamą literatūrologę prof. Violetą Kelertienę. Ilgus metus vadovavusi Ilinojaus universiteto (Čikaga) Lituanistikos katedrai, ji dabar profesoriauja Viskonsino universiteto Skandinavistikos departamente. Profesorė reiškiasi ir kaip mokslininkė (kelių knygų, gausybės straipsnių autorė), ir kaip lituanistinės veiklos organizatorė, vadovė.
Skaityti toliau: Tapusi azartiška lietuve

Merab Mamardašvili. Psichologinė kelio topologija

Gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis (1930–1990), vienas Maskvos logikos ratelio įkūrėjų (1952), bemaž nepaliko rašytinių veikalų. Jam, „sokratiškosios“ tradicijos tęsėjui, filosofuoti reiškė „mąstyti balsiai“. M. Mamardašvilis skaitė daugybę paskaitų įvairiuose buvusios Sovietų Sąjungos ir užsienio šalių universitetuose. Išliko daugelio šių paskaitų įrašai, iššifruoti ir paskelbti po filosofo mirties. 1984 m. Tbilisio universitete M. Mamardašvilis skaitė paskaitų kursą apie M. Proustą. 1997 m. šių paskaitų tekstai išleisti knyga „Psichologinė kelio topologija“. Siūlome vieną paskaitą. Skaityti toliau: Merab Mamardašvili. Psichologinė kelio topologija

Dainora Pociūtė. Nuo maišto iki melancholijos

1543 m. Andrea Vesalijus (1514–1564), Abraomo Kulviečio bendraamžis, publikavo savo revoliucinį medicinos veikalą „Septynios knygos apie žmogaus kūno sandarą“ („De humani corporis fabrica libri septem“), kuriame žmogaus kūno anatomija pirmą kartą Vakarų medicinos istorijoje buvo analizuojama remiantis tikrais žmogaus kūno pavyzdžiais ir disekcijomis, o ne nuo antikos įprastomis žmogaus ir gyvūnų organizmų analogijomis.
Skaityti toliau: Dainora Pociūtė. Nuo maišto iki melancholijos

Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos ir nelietuviškos pavardės

Dažnai girdime sakant: ši pavardė yra lietuviška, o ana – nelietuviška. Kai kas mūsų pavardes net skirsto (griežtai!) į lietuviškas ir nelietuviškas, skolintas. Ar taip gerai daroma? Pasiaiškinkime, kas gi toji nelietuviška pavardė ir ar įmanoma besąlygiškai pavardes skirstyti į savas ir nelietuviškas. Teisingai visa tai galėsime suprasti tik išsiaiškinę lietuvių pavardžių istoriją. Kaip atsirado tos vadinamosios nelietuviškos pavardės: ar jos iš tikrųjų yra pasiskolintos iš kitų tautų ar jos tokios pasidarė čia pat, Lietuvoje? Kaip yra iš tikrųjų?

Skaityti toliau: Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos ir nelietuviškos pavardės

Lietuva ir lietuviškumas. 20 metų po Atgimimo

Kultūros istorikė habil. dr. Ingė LUKŠAITĖ, kalbinama Liudviko GIEDRAIČIO, aptaria tai, kas svarbiausia, – Lietuvos lietuviškąją būtį.

Raktas į šio pokalbio tikslą, manau, galėtų būti internete įrašytas Jūsų palinkėjimas Lietuvai: „Teišlieka per ateinančius šimtmečius noras būti lietuvių kalbos saistoma bendrija ir likti lietuvių tautos nariais“. Pasirašyčiau tūkstantį kartų. Bet ar toks palinkėjimas – tik jausminis troškimų išsakymo pliūpsnis, ar tie žodžiai iš supratimo, matymo, kad mūsų tautiškumas, lietuvybė skeldėja, eižėja, ir neaišku, kas tą pragarišką vyksmą begalėtų sustabdyt ir kokie šalčiai nežinia iš kur dar gali siūbtelt?..

Skaityti toliau: Lietuva ir lietuviškumas. 20 metų po Atgimimo