Valentinas Stundys: švietimo praktikoje yra painiavos ir blaškymosi

Valentinas Stundys nuo 2008 m. yra Seimo narys. Šiuo metu jis vadovauja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Tai jam nėra pirmas susidūrimas su švietimu. Prieš pasukdamas į politiką, V. Stundys dirbo mokytoju Molėtų rajono Videniškių vidurinėje mokykloje. Be to, jo žmona taip pat yra pedagogė – Molėtų gimnazijoje moko vaikus anglų kalbos.
Skaityti toliau: Valentinas Stundys: švietimo praktikoje yra painiavos ir blaškymosi

Dainora Eigminienė: lyderystė – tai gyvenimo būdas

Beveik 30 metų Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros pamokas 9-12 klasių mokiniams kasdien vedanti Dainora Eigminienė – ne tik energija trykštanti mokytoja ekspertė, bet ir aktyvi visuomenės veikėja. Jos teigimu, lyderiu gali bandyti tapti kiekvienas žmogus. O kiekvienas mokytojas netgi privalo to siekti.
Skaityti toliau: Dainora Eigminienė: lyderystė – tai gyvenimo būdas

Tylus išnykimas: kas 14 dienų miršta viena kalba

Likus mažiau nei 200 vartotojų, ketų kalbai iškilo didžiulis pavojus. Šia kalba kalbama tik keliuose kaimuose, išsimėčiusiuose Jenisėjaus slėnyje, centriniame Sibire. Kalbos, kuria kalba tiek mažai žmonių, išnykimas gali pasirodyti nereikšmingas. Vis dėlto, kaip ir visos kalbos, ketų kalba unikali. Jos gramatika viena sudėtingiausių iš visų kalbų, kurias kada nors yra tyrinėję lingvistai. Patiems ketams jų kalba kupina gyvųjų ryšių su protėviais, praeitimi ir tradicijomis. Ją praradus stos tyla.
Skaityti toliau: Tylus išnykimas: kas 14 dienų miršta viena kalba

Politikus žmoniškumo moko Vydūnas

Vydūno raštai turėtų būti kiekvieno politiko ar į politiką žengiančio naujoko bibliotekoje, – įsitikinusi lituanistė Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, kuri apie filosofo ir rašytojo Vydūno dramaturgiją yra išleidusi ir solidžią monografiją. A. Martišiūtę -Linartienę kalbina žurnalistė Deimantė Zailskaitė.
Skaityti toliau: Politikus žmoniškumo moko Vydūnas

Filosofas Arvydas Šliogeris: „Pasitikiu principu „Aš matau“. Todėl esu matytojas, o ne mąstytojas“

„Ir jeigu dabar, artėjant gyvenimo saulėlydžiui, man reikėtų rinktis, rinktis esmingai, rinktis taip, kad nuo to pasirinkimo priklausytų gyvybė ar mirtis, aš pasirinkčiau ne Aristotelio „Kategorijas“, o savo senelio skiedryną Alksniupiuose ir kulbę, ant kurios vaikystėje kapodavau žabus.“ Skaityti toliau: Filosofas Arvydas Šliogeris: „Pasitikiu principu „Aš matau“. Todėl esu matytojas, o ne mąstytojas“

Eugenija Ulčinaitė. Du miestai: Vilniaus ir Rygos aprašymai XVI–XVIII amžiaus literatūroje

Miestų (ypač sostinių) aprašymai sudaro svarbią kiekvienos tautos istorijos ir kultūros dalį. Tarp tokio pobūdžio šaltinių vertingiausią vietą neabejotinai užima konkretūs dokumentai, kronikos, magdeburginių teisių suteikimo aktai, keliautojų, diplomatų įspūdžiai, korespondencija ir t. t. Tačiau ne mažiau svarbūs ir grožinės literatūros tekstai, neretai papildantys istorinius šaltinius ar savitai juos interpretuojantys.
Skaityti toliau: Eugenija Ulčinaitė. Du miestai: Vilniaus ir Rygos aprašymai XVI–XVIII amžiaus literatūroje

Česlovas Milošas – kūrėjas, antrą kartą įžengęs į laiko upę

Kol kas Lietuva turi tik vieną „savo“ Nobelio premijos laureatą – tai poetas ir rašytojas Česlovas Milošas. Jo vardas ypač garsiai skambėjo praėjusiais metais, kai Lietuva kartu su Lenkija minėjo šio kūrėjo gimimo šimtmetį. Tačiau Č. Milošo kūryba bei idėjos nepraranda savo aktualumo ir pasibaigus jubiliejiniams poeto metams. Tai lemia kūrėjo nueitas gyvenimo kelias, patyrimai, sugebėjimas žvelgti plačiau ir giliau – tiek į istoriją, tiek į modernius laikus.

Apie tai, kaip formavosi Č. Milošo pasaulėžiūra, apie jo kūrybos aktualumą ir idėjų aštrumą šiandien kalbamės su knygos „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“, parašytos kartu su prof. Viktorija Daujotyte, autoriumi, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriumi, VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Kvietkausku. Klausinėjo Viktoras Denisenko.
Skaityti toliau: Česlovas Milošas – kūrėjas, antrą kartą įžengęs į laiko upę

Marcelijus Martinaitis. Apie Maironį, kurio nėra knygose

Kartą vieno pažįstamo, vykstančio į miestą, paprašiau, kad turėdamas laiko užbėgtų į kokį nors knygyną ir man paieškotų Maironio poezijos. Grįžęs skėstelėjo rankomis apgailestaudamas, kad nieko nerado, viskas jau išpirkta, mat paskelbti Maironio metai, jo kūryba visiems ir visur reikalinga, tikriausiai ją skaito, mokosi mintinai ir pan. Juk tie metai svarbus mūsų kultūros įvykis.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Apie Maironį, kurio nėra knygose

Regimantas Tamošaitis. Orientas ir lietuvių literatūra

Lietuvių literatūros procesas yra integrali Vakarų literatūros ir kultūros istorijos dalis.  Jame atsispindi bendri Vakarų kultūros aksiologiniai bruožai bei simbolinių sistemų kaitos dėsningumai, į kuriuos tenka atsigręžti, aiškinant nacionalinės literatūros raidą.

Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Orientas ir lietuvių literatūra

Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana: „Malonu kitiems daryti gera“

Lietuvoje XIX a. vyko ne tik tautinis, bet ir kultūrinis atgimimas. Tačiau tik pačioje amžiaus pabaigoje ir XX a. pradžioje prasidėjo moterų išsilaisvinimas. Moterys, iki tol buvusios namų aplinkoje, į visuomenę ir jos kultūrą išėjo kultūros vyrų paskatintos. Povilas Višinskis atvedė į literatūrą ne tik Žemaitę, bet ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Visoms šioms bajoraitėms reikėjo kultūringo vyro paramos, įtraukiančios jas į kultūrinį visuomenės gyvenimą. Šiemet minime 135-ąsias M.Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo metines. Jos dvasios šviesa šviečia mums ir šiandien.
Skaityti toliau: Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana: „Malonu kitiems daryti gera“