Aidas Marčėnas. Sakiniai (Menkoji eseistika)

Meno pauzė

Prieš dešimt mėnesių pabaigiau „Dievų taupyklę“ ir ištiko meno pauzė. Šiuos sakinius pradedu rašyti du tūkstančiai dešimtųjų metų vasario dvidešimt pirmąją dieną, tėvo trečiųjų mirties metinių išvakarėse, tvirtai, sugrįžęs iš pasislankiojimo po Rasas, idant neišprotėčiau nuo poezijos, kuri niekam nereikalinga.
Gal todėl, kad poezija nereikalinga, jos tiek daug. Ji – turinčiam akis, ausis ir sąžinę – visur, kur sugyvena sąmonė ir kalba, o ypač – sniegenomis nurausvintuose kapinių medžiuose. Ji iš ten, kur kalbos nebėra.
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas. Sakiniai (Menkoji eseistika)

Viktorija Daujotytė. Prigimtoji žemėjauta Žemaitės kūryboje

2013 m. kovo 16–17 d. Užutrakio dvaro sodyboje įvyko 4-asis prigimtinės kultūros tyrinėtojų seminaras, skirtas žemei. Žemei, kuri laikoma šventa, maitina, vienų paveldima, branginama, kitų perkama, parduodama. Profesorė  Viktorija Daujotytė šioje konferencijoje skaitė pranešimą „Prigimtoji žemėjauta Žemaitės kūryboje“.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Prigimtoji žemėjauta Žemaitės kūryboje

Lietuvių literatūros chrestomatija – moksleivių jungas ar bendruomenės išlikimo laidas?

Neseniai knygų mugėje buvo diskutuota, atrodo, nuolat aktualiu klausimu – kokia turėtų būti literatūros programa 11–12 klasių moksleiviams ir kokius kūrinius turi būti skaitęs išsilavinęs Lietuvos žmogus. Diskutuoti susirinko gimnazistai ir chrestomatijų autoriai – Darius Kuolys, Mindaugas Kvietkauskas ir Gytis Vaškelis.
Skaityti toliau: Lietuvių literatūros chrestomatija – moksleivių jungas ar bendruomenės išlikimo laidas?

Danguolė Mikulėnienė: kaip žiūrime į kalbą, taip žiūrime ir į tarmę

„Ar lietuvių kalba Lietuvoje iš tikrųjų tokia prestižinė, kaip kad norėtume? – klausia kalbininkė profesorė Danguolė Mikulėnienė. – Jeigu taip būtų, užrašų kitomis kalbomis būtų mažiau“. Anot kalbininkės, jei nevertiname savo kalbos ir nelaikome jos prestižine, ką ir kalbėti apie tarmes.
Skaityti toliau: Danguolė Mikulėnienė: kaip žiūrime į kalbą, taip žiūrime ir į tarmę

Dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos keitimo

Lituanistų sambūrio                                        2013 m. vasario 20 d.

Kreipimasis
į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius
Dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos keitimo

Gerbiamasis Pone Ministre,
Gerbiamieji Seimo nariai,

Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, yra susirūpinusi lituanistikos būkle Lietuvos mokyklose ir atkreipia Jūsų dėmesį, kad Vyriausybės Politinės tarybos priimtas sprendimas dėl egzaminų tvarkos šią būklę reikšmingai pablogina.
Skaityti toliau: Dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos keitimo

Mindaugas Kvietkauskas. Kova dėl kultūros: nepabaigtas siužetas

Artėja šimtmetis, kai Vilniuje nuskambėjo žinia apie Lietuvos valstybės atstatymą. Dar tik šimtmetis, kai moderni lietuviškoji tapatybė laisva valia įgijo gryną ir aiškų pavidalą, be kokių nors išlygų ar kompromisų: nepriklausoma demokratiniais pagrindais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Kova dėl kultūros: nepabaigtas siužetas

Algirdas Grigaravičius. Jonas Basanavičius: „Aušros“ link

Rašytojo Julijono Lindės-Dobilo(1872–1934) nuomone, ir pažinęs Vakarų Europos kultūrą Jonas Basanavičius (1851–1927) netapo kokiu didvyriu, bet pasiliko kuklus, tylus, ramiai savo darbą dirbantis lietuvis. Tokį įspūdį paliko jo viešnagė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje 1922 m. pabaigoje. Garbingasis svečias atrodė labai nesveikas ir silpnas, atsiprašė, kad jam sunku kalbėti. Atsakydamas į direktoriaus Jono Yčo žodžius, kad patriarcho veiklą vainikavo Lietuvos nepriklausomybė, greitai, lengvai ir aiškiai ištarė: „Nieko mes nemanėm, apie jokias nepriklausomybes nesvajojom. Mes žinojom, kad reikia tauta kelti, ir dirbom.“
Skaityti toliau: Algirdas Grigaravičius. Jonas Basanavičius: „Aušros“ link