Kęstutis Nastopka: „Grožinė knyga gali padaryti pasaulį jaukesnį ir žmoniškesnį“

Literatūros kritikui, profesoriui Kęstučiui Nastopkai 2012 m. Lietuvos nacionalinė premija skirta „už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos mokyklos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“. Su laureatu kalbasi rašytojas Andrius Jakučiūnas.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: „Grožinė knyga gali padaryti pasaulį jaukesnį ir žmoniškesnį“

Irena Balčiūnienė. Gal mums padės gudragalvis Odisėjas?

Vienas darbščiausių ir vienas drąsiausių kultūros darbininkų Jeronimas Ralys, nebūdamas nei poetas, nei rašytojas, o dienomis naktimis dirbantis vienišas provincijos gydytojas XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, kai neturėjome nei nusistovėjusios abėcėlės, nei bendrinės kalbos, ypač jos poetinio stiliaus, nutarė parnešti lietuviams dovaną iš pasaulio kultūros lobyno. Ryžosi, kaip rašo Izidorius Ignotaitis, „perplaukti savo nevilties jūrą Odisėjo keltu!“.
Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Gal mums padės gudragalvis Odisėjas?

Vinco Mykolaičio-Putino palikimas: tarp intrigos ir sąžinės

Gegužės 9-ąją LLTI surengė respublikinę mokslinę konferenciją „Vincas Mykolaitis-Putinas iš laiko perspektyvos“, kuria buvo paminėtos V. Mykolaičio-Putino 120-osios gimimo metinės. Viena iš konferencijos rengėjų ir pranešėjų, LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Jurgutienė ir vertėja Irena Balčiūnienė, asmeniškai pažinojusi V. Mykolaitį-Putiną, buvusi jo artimiausių šeimos draugų rate, o konferencijoje skaičiusi pranešimą „Draudimas perdirbti Altorių šešėly į kito žanro meno kūrinį iš laiko perspektyvos“, maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų apie mūsų literatūros klasiko, literatūros mokslo ir kritikos autoriteto nūdienos reikšmę mums.
Skaityti toliau: Vinco Mykolaičio-Putino palikimas: tarp intrigos ir sąžinės

Meilė Lukšienė. Atsisakykim melo visur

Minime 25-erius metus nuo Lietuvos Sąjūdžio gimimo. Jau  prabėgo daugiau nei ketvirtis amžiaus nuo dainuojančios revoliucijos, sugriovusios galingiausią praėjusio šimtmečio imperiją.

Šia proga prisiminkim Meilės Lukšienės kalbą iš 1988 m. spalio 22-23 Vilniuje Sporto rūmuose vykusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo – esminio Sąjūdžio susiformavimo ir įsitvirtinimo momento. Meilė Lukšienė – lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė.
Skaityti toliau: Meilė Lukšienė. Atsisakykim melo visur

Aušra Jakubonytė. Skandinavų nebedžiugina anglų kalbos sklaida. Kas laukia lietuvių kalbos?

Jeigu lietuvių kalba neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, ji bus pasmerkta išnykti, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. D. Vaišnienė. Tuo metu Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentas dr. A. Smetona tikina, kad lietuvių kalbai dabar yra patys geriausi laikai. Tačiau jis pabrėžia, kad, jei elgsimės su kalba tarsi su krištoline vaza, tai nuves ją į mirtį.
Skaityti toliau: Aušra Jakubonytė. Skandinavų nebedžiugina anglų kalbos sklaida. Kas laukia lietuvių kalbos?

Rūta Juknevičiūtė. Meilė Lukšienė kūrė visiškai kitokią mokyklą

Šiemet minėsime lietuvių literatūros tyrinėtojos, pedagogės, edukologės habilituotos socialinių mokslų daktarės Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines. Ji laikoma Lietuvos švietimo reformų pradininke, viena iš dvylikos ir pati svarbiausia Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjų. Iškilios visuomenės veikėjos metinių proga „Respublika“ pradeda tyrimą, kuriame su pedagogais, mokslininkais aptars, kur link nuėjo Lietuvos švietimas per Nepriklausomybės metus.
Skaityti toliau: Rūta Juknevičiūtė. Meilė Lukšienė kūrė visiškai kitokią mokyklą

Ar reikės lietuvių kalbą pritaikyti beraščiams?

Jei mokinių raštingumas kasmet vis mąžta, gal reikėtų supaprastinti lietuvių kalbos taisykles? Kalbininkai į tokią idėją reaguoja su nuostaba – jų tvirtinimu, lietuvių kalbos rašybos principai tikrai nesudėtingi, o skyryba jau palengvinta. Be to, iki šiol visos kartos kalbos taisykles išmokdavo.
Skaityti toliau: Ar reikės lietuvių kalbą pritaikyti beraščiams?