Rita Tūtlytė. Jurgis Savickis: fin de siècle ir jugendo parodijos ar žaidimas literatūrine tradicija

Straipsnyje svarstomas Jurgio Savickio prozos ir ankstyvojo Europos modernizmo reiškinių santykis, labiausiai – su jugendo menu ir gyvenimo filosofijos idėjomis. Minėtu pagrindu pristatoma ir austrų dailininko Gustavo Klimto kūryba. Šiuo pagrindu tiesiama ir abiejų autorių kūrybos paralelė. Lai¬kantis komparatyvistinės perspektyvos tiriami bendri idėjų ir meninės vaizdinijos šaltiniai. Stebima, kaip skirtingų kultūrų autorių kūryba susisiekia gyvenimo iracionalumo, gyvybės instinkto sklaidos, erotikos tematikos požiūriu. Savickio prozoje matomas jugendo motyvų žaismingas citatiškumas bei diskusija su jugendo menu.
Skaityti toliau: Rita Tūtlytė. Jurgis Savickis: fin de siècle ir jugendo parodijos ar žaidimas literatūrine tradicija

Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka

1387 m. vasario antrojoje pusėje, t.y., prieš 624 metus, Vilniuje buvo parašyti svarbiausi krikšto ir su juo susijusių įvykių dokumentai, kuriais remiantis, Lietuvoje įkurta bažnytinė organizacija, pasirūpinta jos turtais, pradėti krikštyti gyventojai, suteiktos privilegijos krikštą priėmusiems bajorams ir kt.
Skaityti toliau: Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka

Vaiva Narušienė. Toks savas Miłoszas: lietuviškieji Milošo kontekstai

Milošui Lietuva visuomet buvo sava: jam iki paskutiniųjų dienų rūpėjo jos  politinė situacija, kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, kuriame jis stengėsi dalyvauti, pasisakydamas jam rūpimais Lietuvos istorijos ir kultūros klausimais, taip pat kreipdamas lenkų ir lietuvių santykius tolerancijos linkme.
Skaityti toliau: Vaiva Narušienė. Toks savas Miłoszas: lietuviškieji Milošo kontekstai

Aldona Ruseckaitė. Prie Vytauto Mačernio jaunystės liečiantis…

Ištiko didelis muziejinis džiaugsmas. Paskutiniąją gegužės dieną iš Vilniaus atvyko viešnia – Irena Raugalaitė, atvežė nemažą paketą – dovaną jaunojo poeto Vytauto Mačernio jau nebe jaunam 90-mečio jubiliejui. Vytautas Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 d., žuvo 1944 m. spalio 7 d., eidamas 24-uosius metus, tad ir liko amžinai jaunas. Mieloji viešnia pildė Bronės Vildžiūnaitės prašymą –­­ perduoti muziejui dalį V. Ma­černio archyvo.
Skaityti toliau: Aldona Ruseckaitė. Prie Vytauto Mačernio jaunystės liečiantis…

Jolanta Zabarskaitė: „Tikrovė yra tarsi užkalbėta būti neigiama“

Kalba atlieka dvi pagrindines funkcijas: ja apibūdinama tikrovė; ja mes komunikuojame su kitais žmonėmis. Šios kalbos funkcijos neatskiriamai susijusios. Netinkamai vartojant kalbą pažeidžiamos abi šios paskirtys vienu metu. Apie tai, kaip vienoks ar kitoks žodžių vartojimas veikia tikrovę, žurnalistas Zigmas Vitkus kalbasi su Lietuvių kalbos instituto direktore Jolanta Zabarskaite.

Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė: „Tikrovė yra tarsi užkalbėta būti neigiama“

Antanas Balašaitis. Rūpestis dėl žodžio ateities

Ką sako žodis? Nesunku paaiškinti, ką reiškia vienas ar kitas žodis, kokia jo vartojimo aplinka. Bet kaip apibrėžti žodį teoriškai? Juk žodžiai tokie įvairūs, skirtingos jų funkcijos kalboje, santykiai su tikrove ir žmogum. Dauguma žodžių pavadina tikrovės daiktus ar reiškinius, kiti ne tiek įvardija, kiek išreiškia žmogaus požiūrį į veiksmus, ypatybes. Be to, labai įvairūs žodžių tarpusavio santykiai, jie parodo žodžių reikšmės galimybes. Kalba yra savita garsinių ženklų sistema, o žodis – tos sistemos elementas, taigi bendrais bruožais žodį galėtume taip nusakyti: tai garsinės kalbos elementas, turintis savo formą, kuria išreiškiamas tam tikras turinys (Evalda Jakaitienė. Lietuvių kalbos leksikologija, 1980, p. 10).
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Rūpestis dėl žodžio ateities

Rita Urnėžiūtė. „Yra redaktorių, kurių pavardė knygos metrikoje – tarsi kokybės ženklas“

Puikiai rašyti – talentas, išmanyti kalbos naujoves, ugdyti kalbos jausmą – siekiamybė, o tinkamai sutvarkytas tekstas – tarsi meno kūrinys, kurį kalbos redaktorius augina ir puoselėja. Tiesa, šiandien kalbos redaktoriai neretai genami ir skubinami leidybos tempo, kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių, todėl dailinti tekstą laiko nelieka – tik mechaniškai pataisyti tas klaidas, kurios aiškiai peržengia kalbos normas. Ar tuomet meno ir pagarbos darbui nebelieka?

Apie kalbos redaktoriaus darbą, jo subtilybes mintimis dalijasi žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiūtė.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. „Yra redaktorių, kurių pavardė knygos metrikoje – tarsi kokybės ženklas“

Vytautas Kubilius. Nepaklusti laikui

Literatūrologas, kritikas, tėvas, draugas… Kūrybingas, ironiškas, pastabus, nesukalbamas, rizikuojantis… Žmogus, apie kurį daugiau kaip 50-ties autorių atsiminimai sugulė knygoje „Nepaklusęs laikui“. Atsiminimai, aprėpiantys Vytauto Kubiliaus (1926–2004) gyvenimą nuo mokyklos laikų ir pirmųjų prisilietimų prie literatūros iki profesoriaus kasdienybės. Skaityti toliau: Vytautas Kubilius. Nepaklusti laikui