Dalia Dilytė. Kristijonas Donelaitis – pasaulio literatūros klasikas

Gruodžio 14 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyko Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui skirta lituanistų konferencija „Lituanistika atkurtoje valstybėje: tapatybę keičiantys atradimai“. Viena iš renginio dalyvių buvo profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Dilytė, kurios pranešimą ir siūlome.

Jame, pasak teksto autorės, pateikiamas bandymas perskaityti Kristijoną Donelaitį kitaip.
Skaityti toliau: Dalia Dilytė. Kristijonas Donelaitis – pasaulio literatūros klasikas

Arnoldas Piročkinas. Jonas Jablonskis ir lietuvių literatūra

Grožinė literatūra – žodžio menas, o kalbotyrą galėtume vadinti žodžio mokslu. Tad literatą ir kalbininką sieja bendras objektas – žodis, kitaip sakant, kalba. Tačiau kam ne kam rodosi, kad kalbos mokslas ir literatūra nesuderinami dalykai. Gyvenimas vis dėlto neigia tokią kategorišką atskirybę: net lietuvių pavyzdžiai rodo, jog ne vienas kalbininkas yra įžengęs į grožinės literatūros lauką.

Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Jonas Jablonskis ir lietuvių literatūra

Marcelijus Martinaitis. Gulk atgal į žemę, Kristijonai

Rašytojai daugiausia būna susiję su trimis dalykais: leidyklomis, knygynais ir bibliotekomis. Nuo šių įstaigų priklauso jų populiarumas, taip pat galimybė pragyventi. Kartais jos visos trys veikia sutartinai, sukurdamos populiaraus rašytojo įvaizdį, arba išsiunčia jį į amžinąją užmarštį. Sovietmečiu dar buvo ketvirta instancija, viską lemianti cenzūra. Beje, šiandien cenzoriaus paskirtį atlieka pinigai, apie ką šiame straipsnyje rengiuosi parašyti.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Gulk atgal į žemę, Kristijonai

Regimantas Tamošaitis. Didysis Antano Škėmos klausimas

Škėmai – šimtas… Gražus fonetinis sąskambis, skatinantis apmąstymus apie indoeuropiečių kalbinės šeimos šateminę liniją. Šata sanskrito kalba – šimtas (lotyniškoji linija – kentuminė, jos liekana lietuvių kalbos baltoje drobulėje – centas), tai simbolinis gyvenimo pilnatvės ir laimės skaičius. Vedų arijai prašydavo iš dievų kaip tik tokios, „apvalios“, laimės: gyventi šimtą metų, susilaukti šimto sūnų, turėti šimtą karvių. Po viso to dar būtinai patekti į rojų ir jame pasilikti visiems laikams. Deja, dabar tiek metų retai kas sulaukia, net patys įžymieji su šio skaičiaus pilnatve siejami tik juos prisimenant ir minint jų darbus.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Didysis Antano Škėmos klausimas

Donata Mitaitė. Viskas gerai, gražiausioji markize…

Mūsų kritikai jau ne kartą yra sakę, kad šiandieninė lietuvių poezija įdomesnė nei proza. Panašiai kalba ir rusai, o kai kas iš jų netgi teigia, jog rusų poezija dabar išgyvena savo briliantinį amžių. Nesiimu spręsti, ar tai tiesa, tačiau bent kol kas didžiulių poezijos knygų tiražų, kurie daugiau pasako apie visuomenės būklę nei apie eilėraščių kokybę, laikas yra praėjęs. Kaip tą gerą poeziją reflektuoja literatūros kritika?
Skaityti toliau: Donata Mitaitė. Viskas gerai, gražiausioji markize…

Dainius Razauskas. Kas ardo pasaulio vidurį?

Liudviko Giedraičio pokalbis su mitologu Dainiumi Razausku, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoju, „Liaudies kultūros“ žurnalo redakcijos Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus vyresniuoju redaktoriumi. Pokalbis publikuotas žurnale „Liaudies kultūra“.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas. Kas ardo pasaulio vidurį?

Kalbininkas Aldonas Pupkis: „Išnykti kalbai pavojaus nebėra, nebent emigruotų didžioji tautos dalis“

Pastaruoju metu girdėti įvairių dabartinės lietuvių kalbos padėties vertinimų. Vieni sako, jog ji – susinama, menkinama, tampa interneto folkloro auka, kiti – priešingai – teigia, kad ji pernelyg konservatyvi kaip, tarkime, albanų ar suomių, kuriose tarptautinių žodžių nėra, jie pakeičiami tautiniais naujadarais.
Skaityti toliau: Kalbininkas Aldonas Pupkis: „Išnykti kalbai pavojaus nebėra, nebent emigruotų didžioji tautos dalis“

Kęstutis Keblys: „Dideliems žygiams turi būti priežastis“

Su išeivijos kritiku, leidėju Kęstučiu Kebliu kalbasi Žydrūnas Drungilas.

Esate literatūros kritikas, leidėjas, kultūrininkas ir chemikas. Įdomu sužinoti, kokia čia chemija suveikė, kad daug laiko gyvenime skyrėte lietuvių kultūrai?

Chemija buvo mano pragyvenimo šaltinis ir atimdavo didžiausią mano laiko dalį. Tai buvo vienas gyvenimas. O antrasis (visi mes ten gyvenome du gyvenimus) – lietuvybė, o tai kone tas pats kaip lietuvių kultūra.
Skaityti toliau: Kęstutis Keblys: „Dideliems žygiams turi būti priežastis“

Aras Lukšas. Naivumo kaina (Vincas Krėvė)

Šią savaitę, spalio 19 dieną, sukako 128 metai, kai gimė Vincas Krėvė-Mickevičius – rašytojas, dramaturgas, ilgametis Kauno universiteto profesorius. Likimas šiam didžiam žmogui lėmė ir kitokį vaidmenį – tapti pirmuoju jau sovietų okupuotos, nors formaliai dar nepriklausomos, Lietuvos liaudies Vyriausybės vadovu.

Skaityti toliau: Aras Lukšas. Naivumo kaina (Vincas Krėvė)