Naujiena mokykloms – specialieji moduliai aukštesniųjų gebėjimų turintiems vaikams

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – Centras), įgyvendinant ES projektą ,,Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra” (Nr. 09.2.2-ESFA-V-707-01-0001), pristato specialiuosius modulius aukštesniųjų gebėjimų turintiems vaikams (toliau – moduliai). Kviečiame naudotis Centro internetinės svetainės www.sppc.lt  išteklių banke patalpintais Mokytojo ir Mokinio modulių aplankais. Mokinio aplanko užduotys yra prieinamos visiems, todėl jomis gali naudotis tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek jų tėvai. Mokytojo aplankas yra prieinamas tik pedagogams ir yra apsaugotas slaptažodžiu, kurį mokytojai gali užsisakyti užpildę aplanko viduje esančią užklausą.
Skaityti toliau: Naujiena mokykloms – specialieji moduliai aukštesniųjų gebėjimų turintiems vaikams

Juozas Pabrėža apie žemaičių kalbą

Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.

Skaityti toliau: Juozas Pabrėža apie žemaičių kalbą

Romualdas Ozolas. Tauta, valstybė, pilietis

Šiandien minimos 80-ąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjo, signataro, filosofo Romualdo Ozolo gimtadienį. Prisimindami šią asmenybę, kviečiame skaityti 2008 metų „Ateityje“ (Nr. 2) skelbtus jo pamąstymus apie tautos, valstybės ir piliečio santykį.
Ką tik pasirodė Romualdo Ozolo politinės minties rinktinė „Pasaulis grįžta namo: Eurorealisto mąstymai“ (Valstybingumo studijų centras, 2019).
Skaityti toliau: Romualdas Ozolas. Tauta, valstybė, pilietis

Tomas Venclova: Marius Ivaškevičius pjudomas ne tik dėl „Žalių“, bet ir dėl padorios pilietinės pozicijos

„Laikas pasakyti: Marius Ivaškevičius – kaip ir, sakysime, šviesaus atminimo Eimuntas Nekrošius ar Jonas Mekas – dabartinės mūsų kultūros pasididžiavimas. Jo veikalai, garsėjantys toli už Lietuvos ribų, kelia mūsų šalies prestižą ir rodo, kad ji yra vertinga pasaulio partnerė. Laikas taip pat pasakyti, kad rimti kultūrininkai nusipelno savo kraštui ne mažiau negu partizanai ar rezistentai ir tikrai daugiau negu rėksmingi politikai“, – teigia poetas, nacionalinės premijos laureatas prof. Tomas Venclova.
Skaityti toliau: Tomas Venclova: Marius Ivaškevičius pjudomas ne tik dėl „Žalių“, bet ir dėl padorios pilietinės pozicijos

Juozapas Herbačiauskas. Paskutinis pamokslas pavasaringai Juozo Tumo atminčiai

Mačiau, girdėjau, stebėjau: Juozas Tumas savo kūno laidotuvių metu stovėjo ant savo karsto ir kalbėjo:
In nomine Patris… Sorores, fraters!.. Mano mielos sesytės! Mano mieli brolužiai! Brangūs prieteliai – visi, kurie čia susirinkot ir viens kito klausinėjat: kur dabar Tumas? Ką jis galvoja, ką jis jaučia? Ar jau nusiramino Juozas Tumas? Klausykit! Aš jau ramus, aš jau linksmas, nors labai buvau užpykęs – ant savęs, ant savęs. Mano kaltė, kad per ilgai gyvenau žmonėms, įgrisau jiems! Aš jau ramus dabar. Aš dabar kaip naujagimis kūdikis (to jausmo jūs niekad nesuprasit, kol neišsidanginsit iš gyvenimo kiaušo) – kaip lengva mane pravirkdinti. Ir iš mano grabo norima uždirbti – tokie dabar gyvieji žmonės. Aš ne lombardas, aš ne labdaringa įstaiga – palikit mane ramybėje! Dabar aš bičių vaško liepsnojanti žvakelė: galiu su visais šviesele pasidalyti, man negaila švieselės – man, pačiam šviesa jau virtusiam…
Skaityti toliau: Juozapas Herbačiauskas. Paskutinis pamokslas pavasaringai Juozo Tumo atminčiai

Stavangerio deklaracija: ar skaitymas popieriuje ir ekrane skiriasi?

Dėstytojai, mokytojai ir kiti pedagogai turėtų atsižvelgti į tai, kad spartus ir neapgalvotas knygų, popieriaus ir pieštukų atsisakymas mokymo procesuose juos keičiant skaitmeniniais ekranais nėra neutralus. Išskyrus atvejus, kai skaitmeninės mokymosi priemonės yra kruopščiai apgalvotos ir sukurtos, skaitymo popieriuje atsisakymas gali lemti vaikų skaitymo ir kritinio mąstymo įgūdžių raidą.
Skaityti toliau: Stavangerio deklaracija: ar skaitymas popieriuje ir ekrane skiriasi?

Sigitas Kanišauskas. Einant taku… (kalbinamas filosofas Algis Mickūnas)

Filosofas A. Mickūnas: „Ar užmiršome dainuoti, kaip dainuodavome be jokio skatinimo visomis progomis prie stalo, po medžiais, restorane ir net bare? Kodėl dėdės, dėdinai, panytės ir bernai televizijos programose raitosi, vizgina užpakalius, linkčioja, tūpčioja afrikietiškai, beje, labai prastai? Juk turime savo pusės milijono dainų rinkinį.“
Skaityti toliau: Sigitas Kanišauskas. Einant taku… (kalbinamas filosofas Algis Mickūnas)

Radijo paskaita. „Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“

Paskaitą „Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Tai  poeto Kazio Bradūno duktė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20-30 metų žmonės – mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario išeivijos sukauptas kultūrinis ir intelektualinis palikimas.
Skaityti toliau: Radijo paskaita. „Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“

Agnė Aleksaitė. #MetųŽodis. Užkandnešys ir kriminalizuotas sumuštinis

Metų aktualijas ar laikinus, situacinius dalykus žymi naujų žodžių srautas. „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ fiksuota keliasdešimt naujadarų, kuriuos galima laikyti gyvenamojo meto aktualijų ženklais, pvz., 2018-aisiais politikų teikti transporto ir švietimo, maisto srities siūlymai, nesulaukę visuomenės palaikymo, kalboje virto laiko aktualijas žyminčiais naujadarais.
Skaityti toliau: Agnė Aleksaitė. #MetųŽodis. Užkandnešys ir kriminalizuotas sumuštinis