Iš senųjų patarlių matyti, kad žmonių santykiuose nedaug kas pasikeitė

Iki šiol gyvuojančios senosios patarlės rodo, kad žmonių santykiuose nedaug kas keičiasi, be to, jose labai aiškiai matyti, kurios socialinės grupės dominuoja: vyrai ar moterys, tėvai ar vaikai, jaunimas ar senimas, LRT KLASIKAI sako Jokūbo Brodovskio patarlių, priežodžių ir mįslių rinkinio leidėja ir tyrėja Ona Aleknavičienė. „O dominuojanti grupė yra vyrai arba tėvai – jie silpnesnei pusei primeta savo nuomonę, tam tikras elgsenos normas. Pavyzdžiui, „Tu nei durų neuždarai, o tavo tėvas ir skūnią uždaro“. Vadinasi, čia tas pozityvusis, gerasis yra tėvas“, – pastebi mokslininkė.
Skaityti toliau: Iš senųjų patarlių matyti, kad žmonių santykiuose nedaug kas pasikeitė

Viktorija Daujotytė. Maironis ir Justinas Marcinkevičius

Jis [Justinas Marcinkevičius] vykdė
panašią funkciją, kaip ir Maironis.
Vytautas Kubilius, „Dienoraščiai, 1976–2004“

Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. Kaip bendruomenė, kaip etnosas, tauta tebėra. Bet ar tikrai tauta tebėra dabartiniame mąstyme apie žmogų, jo pasaulį, vertybinius pasirinkimus? Vytautui Kubiliui prieš gerą dešimtmetį šis klausimas dar nekilo, tad jis galėjo formuluoti ir aiškų ryšį tarp Maironio ir Just. Marcinkevičiaus.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Maironis ir Justinas Marcinkevičius

Katinas, vardu Marcelijus: Marcelijaus Martinaičio gimimo 80 –mečiui

Balandžio 1-ąją sukanka lygiai 80 metų nuo gerbiamo poeto ir rašytojo Marcelijaus Martinaičio gimimo. Kartais išties norėtųsi patikėti, jog žmogus – tai katinas, kuris galėtų atgimti iš naujo. Kita vertus, gal taip ir yra. Šio poeto, eseisto, vertėjo, „Poezijos pavasario“ (1975 m.) bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureto (1998 m.) mintys dar ne kartą grįš į jo kūrybą skaitančių ir vertinančių žmonių mintis bei širdis, M. Martinaičio kūryba gyva, o kūrėjas gyvas joje.
Skaityti toliau: Katinas, vardu Marcelijus: Marcelijaus Martinaičio gimimo 80 –mečiui

Donata Mitaitė. Mano istorijos

ŠEIMOS KALBA. Jau suprantu, kad mamos „beigeliai“ (bet kokie pyrago gaminiai) ir „barakatinuoti“ (jos kalboje – snūduriuoti, bet nesigulti) prieškaryje pasiskolinti iš netolimo miestelio žydų. Tėvas meistriškai mokėjo sovietinę kalbą pritaikyti vietos reikmėms. „Partija ir vyriausybė“ (neišskiriamas „Tiesos“ laikraščio duetas) mūsų švelnaus matriarchato šeimoje reiškė, aišku, mamą: „Prašyk partijos ir vyriausybės.“ „Kandidato į deputatus“ reikšmė gerokai nutolusi nuo pirminės – koks nors jau visai benusibaigiantis gyvulys ar žvėrelis. „Šokiams ir žaidimams“ Dainų šventės nereikėjo, juos atlikdavo gyvuliai tvarte prieš orų permainą. Linksmiausias ir be jokios sovietinės genealogijos – tėvo „pėperkuoks“ (atsiprašau, mokančių latviškai, rašau, kaip tariama, kirčiuotas pirmas skiemuo).
Skaityti toliau: Donata Mitaitė. Mano istorijos

Andrejus Kurkovas. Tai, ko nėra (esė, skirta M. Martinaičio metinėms)

Vienas žinomiausių lietuvių literatūros atstovų – poetas, eseistas ir vertėjas Marcelijus Martinaitis balandžio 1-ąją švęstų aštuoniasdešimtąsias gimimo metines. Ta proga LRT.lt portalas dalijasi Ukrainos rašytojo Andrejaus Kurkovo mintimis apie garsųjį Lietuvos poetą.
Skaityti toliau: Andrejus Kurkovas. Tai, ko nėra (esė, skirta M. Martinaičio metinėms)

Martynas Mažvydas – lietuviškos tapatybės simbolis

Jau tapo tradicija balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje eksponuoti pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalą. Tai vienas iš dviejų žinomų pasaulyje išlikusių šios 1547 m. Karaliaučiuje išleistos knygos egzempliorių. Į VU biblioteką ji atkeliavo iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos 1957 m. Ją atgauti padėjo tuometinis VU bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas.
Ką mums šiandien reiškia pirmoji lietuviška knyga? Apie Martyną Mažvydą, jo įtaką lietuvių kalbai ir kultūrai, „Katekizmo“ reikšmę ir poveikį kalbamės su Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūte-Abukevičiene.
Skaityti toliau: Martynas Mažvydas – lietuviškos tapatybės simbolis

Nijolė Laurinkienė apie žemę, Žemyną ir pasaulio darną

Gamtos paslaptys visada buvo viena labiausiai žmonijos vaizduotę žadinančių mįslių. Spėliota, kas lemia derlių ir priverčia žydėti augalus, kas atsakingas už gyvybės skleidimąsi… Ar tikrai turime tik biologinius gimdytojus, o gal mumis rūpinasi ir kosminiai tėvai?
Skaityti toliau: Nijolė Laurinkienė apie žemę, Žemyną ir pasaulio darną

Naujos knygos paaugliams: kaip juos sudominti skaitymu?

Jų tapatybė nebėra žodis. Jų tapatybė – vaizdas. Jiems nebereikia „daryti“ (mąstyti, skaityti, eiti į lauką), kad sužinotų/patirtų, kažką nauja – daugybė naujų įspūdžių, įvaizdžių, raiškos, gyvenimo būdų juos pasiekia skrolinant – ir dėl to jiems nereikia nieko daryti, tik žiūrėti. Tik būti visada „in“, nes kai/jei atsitrauksi, užgrius tuštuma… Tyla. Nuobodulys. Niekas. O tai šiuolaikiniam žmogui nepakeliama. Informacijos perteklius, kurio vis daugiau (o vaikams – ypač), yra pernelyg reikšmingas. Knygos šiais laikais konkuruoja nebe tik su televizoriumi, bet su daugybe medijų.
Skaityti toliau: Naujos knygos paaugliams: kaip juos sudominti skaitymu?

Danutė Kalinauskaitė: „Gerą knygą išsitraukiu iš lentynos tada, kai nusėda baterijos“

Neverta rinktis knygų pagal ordinus ir medalius, sukabintus ant ketvirto viršelio, nes ten dažniausiai būna melai ir apgavystės, LRT RADIJUI sako prozininkė Danutė Kalinauskaitė. „Labai lengva susiorganizuoti gerą kokio nors grando atsiliepimą arba išsiversti kelias eilutes iš „Washington Post“, jei tai užsienio autorius. Dažniausiai pati testuoju knygas knygyne, mėgstu ten praleisti daug laiko“, – kalba rašytoja.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė: „Gerą knygą išsitraukiu iš lentynos tada, kai nusėda baterijos“

Lietuvių kalbos išteklių informãcinė sistema – jau sukurta

2015 m. vasarą visuomenei pristatyta Lietuvių kalbos išteklių informãcinė sistema (LKIIS, interneto adresas http://lkiis.lki.lt), aprėpianti įvairias viešąsias elektronines paslaugas: e. kartotekas, e. mokymus, e. žodynus, duomenų bazes. Sistemą kūrė Lietuvių kalbos institutas kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos išteklių informãcinė sistema – jau sukurta