Agnė Klimaitienė. Dešimt žodžių porų, kurių reikšmės painiojamos

Apie painiojamas keturias kompiuterijos terminų poras tarpas ir intervalassimbolis ir ženklas, skaičius ir skaitmuo, kiekis ir skaičiusrūšiuoti ir rikiuoti, tinklalapis ir svetainėnuoroda ir saitas, pranešimas ir laiškas, kodavimas ir programavimas, vartotojas ir naudotojas  „Gimtosios kalbos“ spalio numeryje rašo Agnė Klimaitienė.
Skaityti toliau: Agnė Klimaitienė. Dešimt žodžių porų, kurių reikšmės painiojamos

Marijus Gailius. Kaip Simonas Daukantas slapta nuo rusų Lietuvos istoriją nurašinėjo

Dažnas yra girdėjęs apie legendomis apipintą istoriko Simono Daukanto kelionę pėsčiomis iš Kalvių į Vilnių, tačiau kad jis ataskaitoje aprašė kažkieno naktinį įsilaužimą į Lietuvos Metrikos patalpas Peterburge, bus paskelbta netrukus.
Skaityti toliau: Marijus Gailius. Kaip Simonas Daukantas slapta nuo rusų Lietuvos istoriją nurašinėjo

Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Unikalios meninės prigimties kūrėjui Leonardui Gutauskui – 80

2018-ų metų lapkričio 6-ą dieną aštuoniasdešimt metų sukanka unikalios meninės prigimties kūrėjui Leonardui Gutauskui – tapytojui, poetui, prozininkui, vaikų knygų autoriui ir iliustruotojui.
Skaityti toliau: Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Unikalios meninės prigimties kūrėjui Leonardui Gutauskui – 80

Rašytojas Valdas Papievis susitinka su skaitytojais

V. Papievis – ir korespondentas, Lietuvos radijui teikiantis žinias iš Prancūzijos, todėl jo pavardė įstrigusi ir tiems, kurie dar neskaitė šiųmečio jo romano „Brydė“ ar ankstesnių „Ruduo provincijoj“, „Vienos vasaros emigrantai“, „Eiti“, „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, apsakymų rinkinių „Žiebtuvėliai anarchistai“, „Užmaršties slėnis“…
Skaityti toliau: Rašytojas Valdas Papievis susitinka su skaitytojais

Ramūnas Čičelis. Dvasios aristokratija

Sunku patikėti, bet prieš kelis šimtus metų Lietuvoje mūsų protėviai į savo mažamečius vaikus kreipdavosi įvardžiu „Jūs“. Taip pat elgdavosi ne vien tėvai, bet ir seneliai, giminaičiai bei nepažįstami žmonės. Suprantama, ši etiketo taisyklė galiojo tik tarp bajorų ir dvarininkų. Iš pirmo žvilgsnio, dabar toks elgesys atrodo kaip visiškas anachronizmas, perdėtas mandagumas ir net manierizmas. Vis dėlto, įsigilinus, paaiškėja, kad tokia bendravimo forma reiškė ir davė tiems vaikams labai daug: kai į mažą žmogų kreipiamasi pagarbiai, jis ima save suvokti ir aplinkiniams pateikti kaip asmenybę, o ne kaip beteisį ir nuo pat vaikystės nelaisvą padarą.
Skaityti toliau: Ramūnas Čičelis. Dvasios aristokratija

Penktoji „Pavasario balsų“ redakcija

Lapkričio 2 d. minime poeto, kunigo, profesoriaus Jono Mačiulio Maironio 156-ąsias gimimo metines. Ta proga norime pristatyti išskirtinį eksponatą, saugomą rašytojo archyviniame rinkinyje – poezijos knygos „Pavasario balsai“ penktosios laidos maketą.1913 metais išleistoje eilių knygoje J. Mačiulis-Maironis rengė penktąją laidą, įtraukdamas ir 32 naujus eilėraščius (šiuo metu knyga eksponuojama Maironiui skirtoje literatūrinėje ekspozicijoje).
Skaityti toliau: Penktoji „Pavasario balsų“ redakcija

Ingė Lukšaitė apie Reformaciją: suvokti modernumo jėgą ir silpnybes

Apie Europoje bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusią Reformaciją, jos pradžią ir pabaigą, aplinkybes bei reikšmę Emilis Jakštys kalbasi su pedagoge, mokslininke dr. Inge Lukšaite, paskelbusia daugiau nei 180 publikacijų, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, Martyno Mažvydo, Liudviko Rėzos, Lietuvos mokslo premijomis.
Skaityti toliau: Ingė Lukšaitė apie Reformaciją: suvokti modernumo jėgą ir silpnybes

Jolanta Zabarskaitė. Kalbinės manipuliacijos: kas buvo Lietuvos partizanai?

Atsisveikindami su į gimtąją žemę sugrįžusiu Adolfu Ramanausku-Vanagu, išgyvenome šviesų savigarbos jausmą. Simboliška, kad laidotuvės vyko Mokytojo dieną. Vanago ir kitų mokytojų pasirinkimas priešintis okupacijai dėsningas ir didingas.
Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Kalbinės manipuliacijos: kas buvo Lietuvos partizanai?

Saulius Pivoras. Lietuvių santykiai su maskoliais ir lenkais S. Daukanto istorijoje

Simono Daukanto 225 gimimo metinių proga būtina paneigti vis dar egzistuojančią ir kartas nuo karto viešumoje išlendančią klaidingą nuomonę, kad Simonas Daukantas buvo polonofobas ir todėl galimai simpatizavęs Rusijai. Apie Daukanto simpatijas Rusijai ypač trimitavo žinomas sovietinis lietuvių istorikas Juozas Žiugžda, kurio ideologinis uždavinys buvo pabrėžti istorinę lietuvių ir rusų draugystę. Faktinių duomenų panašiai nuomonei paremti nėra, netgi atvirkščiai.
Skaityti toliau: Saulius Pivoras. Lietuvių santykiai su maskoliais ir lenkais S. Daukanto istorijoje

Darius Kuolys. Simonas Daukantas – „įspėjęs ateities dvasią“

Straipsnis perpublikuojamas iš 2018 m. ketvirtojo žurnalo „Liaudies kultūra“ numerio. Jame aptariama Simono Daukanto istoriniuose darbuose ryškėjanti Lietuvos valstybės projekcija. S. Daukantas tarsi sujungia dvi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje plėtotas politines programas: Mikalojaus Daukšos, Konstantino Sirvydo gimtosios kalbos ir kultūros puoselėjimo programą su Motiejaus. Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus ir kitų intelektualų priesakais rūpintis laisva Lietuvos Respublika. Laisvė ir kalba jo darbuose iškyla kaip svarbiausi lietuvių tapatybės dėmenys. Būtent ši daukantiška kalbos ir laisvės jungtis ir suteikia esminį postūmį moderniai Lietuvos Respublikai.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Simonas Daukantas – „įspėjęs ateities dvasią“