Urszula Glensk. Gutenbergo epocha Gateso epochoje

Bibliotekos kartais patenka į knygas. Sebaldas romane „Austerlicas“ aprašė ir palygino senąjį ir naująjį Prancūzijos nacionalinės bibliotekos pastatą. Pirmasis yra lyg miesčioniško įsivaizdavimo apie senųjų universitetų profesorių pasaulį iliustracija –­ istorinė skaitykla įsikūrusi „salėje, kurios šviestuvai su žalio porceliano gaubtais skleidžia tokią malonią, raminančią šviesą“. Šviesa sukuria atmosferą ir nulemia intelektinę patirtį.
Skaityti toliau: Urszula Glensk. Gutenbergo epocha Gateso epochoje

Laima Abraitytė: „Lietuviai pamiršta – įkapėse kišenių nėra“

„Žemaitė pradėjo rašyti 40-ies, aš sulaukusi 80-ies nusprendžiau, kad gal jau laikas, paskui nebus kada – memuaruose kiti gali privelti daug netikslumų. Taip pačiai save papeikiant ir pagiriant dvi knygos ir sugulė“, – išpažįsta lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Abraitytė, keturis dešimtmečius skyrusi vaikų ugdymui ir iki šiol laikoma viena autoritetingiausių šalies pedagogių.
Skaityti toliau: Laima Abraitytė: „Lietuviai pamiršta – įkapėse kišenių nėra“

Elena Baliutytė. Tolstantis, bet vis dar matomas: Eduardo Mieželaičio gyvenimas jo paties ir kitų akimis

Bet šiuokart ne tiek apie E. Mieželaičio kūrybą, o apie jo tolstantį gyvenimą – jo paties ir kitų akimis. Tarp dabar gausiai leidžiamų įvairių žanrų knygų apie sovietmetį turbūt nerasime tokios, kurios pavardžių rodyklėje nebūtų Mieželaičio. Taigi tolstantis poetas dar yra gerai matomas. Prisimintina ir beveik prieš dešimtmetį išleista prisiminimų apie E. Mieželaitį knyga „Post scriptum“ (2008).
Skaityti toliau: Elena Baliutytė. Tolstantis, bet vis dar matomas: Eduardo Mieželaičio gyvenimas jo paties ir kitų akimis

Diskutuojančiojo atmintinė, arba Kaip padaryti, kad diskusija netaptų ginču

Kiekvienas esame diskutavę su draugais ar internete. Turbūt pastebėjote, kad konstruktyvi diskusija kažkodėl nepavyksta, o po jos būni susipykęs su oponentu. Kviečiu kartu apžvelgti kai kurias diskutavimo klaidas, kurios ją paverčia eiliniu ginču, sukeliančiu nesantaiką ir neduodančiu diskutuojantiesiems nieko gero.
Skaityti toliau: Diskutuojančiojo atmintinė, arba Kaip padaryti, kad diskusija netaptų ginču

Audrius Musteikis. Scenoje – atsipalaidavusios kalbos padargais

Keiksmažodžiai spektakliuose – jau įprastas pramoginis dalykas. Joks sąmojis publikos taip neprajuokina, kaip keiksmažodis, ypač – rusiškas. Tiesa, yra ir tokių žiūrovų, kuriuos erzina ne tik keiksmažodžiai, bet apskritai poprastė aktorių kalba, įvairios kalbos klaidos, ydinga tartis.
Skaityti toliau: Audrius Musteikis. Scenoje – atsipalaidavusios kalbos padargais

Rita Miliūnaitė. Naujažodžių atranka ir pateikimas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“

Neseniai pasirodžiusiame straipsnių rinkinyje „Leksikografija ir leksikologija“ (5 t.) spausdinamas dr. Ritos Miliūnaitės straipsnis apie  Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Naujažodžių atranka ir pateikimas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“

Viktorija Daujotytė. Biblioteka – mūsų dvasios namai

Įstojau į Vilniaus universitetą 1963 metais, o žiemos pradžioje jau buvau Respublikinės bibliotekos skaitytoja. Lituanistinėje skaitykloje, palaikoma jos darbuotojų, ypač Vytauto Jurgučio, rašiau disertaciją apie Jurgį Baltrušaitį. Nuo tada biblioteka man įgijo ypatingą kvapą. Ir ypatingą statusą.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Biblioteka – mūsų dvasios namai

Vanda Juknaitė: Išmokti nelipti su batu ant pagalvės

Siūlome paskaityti žurnalistės Rasos Kalinauskaitės pokalbį su rašytoja Vanda Juknaite.
Lūžio ir suirutės metais, kai Lietuvai išsivadavus iš sovietijos daugybė žmonių nespėjo prisitaikyti prie žaibiškai kintančio gyvenimo, ji ėmėsi padėti gatvėje atsidūrusiems vaikams. Dvi iš jos knygų – „Išsiduosi. Balsu“ ir „Tariamas iš tamsos“ – gimė iš bendravimo su vaikais, tarp jų ir labiausiai apleistais.
Skaityti toliau: Vanda Juknaitė: Išmokti nelipti su batu ant pagalvės