Zita Alaunienė. Apie skaitytojų ugdymą mokykloje, egzaminų rašinius ir absoliutų nulį

Ryškėja vis daugiau švietimo reformos vaisių. Praeitais metais atliktas Broniaus Dobrovolskio tyrimas atskleidė, kaip per pastarąjį dvidešimtmetį pablogėjo mokinių raštingumas: gerokai padaugėjo klaidų, kai kurių net dvigubai, atsirado naujų1. Jeigu dabar būtų ištirta, kaip sumažėjo mokinių susidomėjimas grožine literatūra, tikėtina, kad rezultatai nebūtų geresni. Žinia, skaitytojų mąžta dėl įvairių priežasčių, ypač dėl informacinių technologijų įtakos, bet reikia pripažinti, kad literatūrinis lavinimas mokykloje netinkamas.
Skaityti toliau: Zita Alaunienė. Apie skaitytojų ugdymą mokykloje, egzaminų rašinius ir absoliutų nulį

Aušra Jurgutienė. Tautinės tapatybės dekonstrukcija Mariaus Ivaškevičiaus pjesėse

Globalizacijos amžiuje, žmogui suteikusiame ir didesnę laisvę, ir nelaisvę, kaip teigia Zygmuntas Baumanas, tautinė tapatybė geografiniu ir istoriniu požiūriu tampa vis labiau nei bet kada pažeidžiama ir problemiška. Ne veltui šiuolaikinėje lietuvių literatūroje sustiprėjo dėmesys tarpkultūrinio dialogo problemoms bei šildančiosios ir šaldančiosios tautinės tapatybės priešpriešai1.
Skaityti toliau: Aušra Jurgutienė. Tautinės tapatybės dekonstrukcija Mariaus Ivaškevičiaus pjesėse

Regina Mažukėlienė. Žemaitės epocha

„Ar Tamstos alkierio langas taip pat ilgai naktimis žeria šviesą į tamsybes? Ar nesutaisei mano lempos, kad nesmirdėtų? Ar prie savosios akis gadini? – rūpinosi Povilas Višinskis laiške, rašytame iš Jaltos Žemaitei 1898 m. Prie žibalinės lempos Žemaitės rašytus laiškus ir apsakymų rankraščius pamatysite apsilankę Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur eksponuojama paroda „Žemaitė ir jos epocha“.
Skaityti toliau: Regina Mažukėlienė. Žemaitės epocha

Tautinio atgimimo šauklys Povilas Višinskis

Birželio 28 d. sukanka 140 metų, kai gimė prozininkas, literatūros kritikas Povilas  Višinskis (1875–1906).Jį gerai pažinojęs visuomenės veikėjas Vladas Putvinskis tvirtino: „Be šio žmogaus negalime įsivaizduoti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo: visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas, literatūros kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys. Vienu sakiniu pasakius – tai mūsų Tautos dvasios galiūnas.“
Skaityti toliau: Tautinio atgimimo šauklys Povilas Višinskis

Literatūrologė apie Žemaitę: galima suabejoti istorija apie 50-metę, staiga tapusią rašytoja

Žmonėms patinka istorija kaip 50-metė moteris staiga praregi ir lyg iš niekur tampa rašytoja, bet galima galvoti, kad polinkių ir noro rašyti buvo ir anksčiau, minint lietuvių rašytojos Žemaitės 170-metį, LRT Radijui sako humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Bleizgienė. „Biografai atkasa Žemaitės minimus faktus apie tai, kad ji jau jaunystėje lenkiškai rašiusi dienoraštį, tik kažkur visi jos rašymai prapuolę. […] Be to, duktė mini, kad Žemaitė tarsi didaktiniais tikslais aprašydavo savo kaimynų gyvenimą ir jiems pamesdavo pasiskaityti“, – pasakoja literatūrologė. Ją kalbina Jolanta Kryževičienė.
Skaityti toliau: Literatūrologė apie Žemaitę: galima suabejoti istorija apie 50-metę, staiga tapusią rašytoja

Džiuljeta Maskuliunienė. Žemaitės brangenybės, arba pasakojimai apie žemaičių kaimo vaikus

„O esame iš Žemaitės gavę tikrų brangenybių mūsų literatūrai forma ir turiniu“ Juozas Tumas–Vaižgantas
170–osios Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės, 1845–1921) gimimo metinės kviečia ir vėl pasidairyti po rašytojos raštus, pasižiūrėti, ką ji sukūrė vaikams ir apie vaikus, pamąstyti, ar tai netapo tik lietuvių literatūros istorijos faktais.
Skaityti toliau: Džiuljeta Maskuliunienė. Žemaitės brangenybės, arba pasakojimai apie žemaičių kaimo vaikus

Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose

Skelbiame 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai išsiųstą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto grupės mokslininkų – Onos Aleknavičienės, Laimos Kalėdienės, Ritos Miliūnaitės, Sergejaus Temčino – tekstą apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose.
Skaityti toliau: Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose

Juozas Girnius: lietuviai – pavojingo charakterio tauta

Juozas Girnius yra vienas iš tų kelių visų laikų Lietuvos filosofų, išdrįsusių nagrinėti sudėtingą, sunkiai apčiuopamą, bet labai svarbų tautos gyvasčiai klausimą – savo tautos charakterį. Minėdami Juozo Girniaus šimtąsias gimimo metines siūlome savo skaitytojams trumpą ištrauką iš jo kūrinio „Lietuviškojo charakterio problema“, parašyto būnant priverstinėje emigracijoje Vokietijoje dramatišku Lietuvos okupacijos metu – 1947-aisiais.
Skaityti toliau: Juozas Girnius: lietuviai – pavojingo charakterio tauta

Josifas Brodskis. Paskaita, gavus Nobelio premiją

1987 m. poetui Josifui Brodskiui „už visapusišką autorystę, alsuojančią minties aiškumu ir poetiniu intensyvumu“, buvo paskirta Nobelio literatūros premija. Skelbiame poeto kalbą, pasakytą per premijos įteikimo ceremoniją. Tekstas publikuotas 1999 m. Tomo Venclovos ir Larisos Lempertienės sudarytoje knygoje „Josif Brodskij. Poetas ir proza“ (išleido „Baltos lankos“ ). Iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis.
Skaityti toliau: Josifas Brodskis. Paskaita, gavus Nobelio premiją

Juozui Girniui – 100

Šiemet sukanka 100-osios vieno iškiliausių lietuvių filosofo egzistencialisto, redaktoriaus ir kultūrininko dr. Juozo Girniaus gimimo metinės.
Juozo Girniaus įžanginis straipsnis „Žmogaus prasmės žemėje poezija“ palydėjo antologiją „Žemė“ (1951).
J.Girnius
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydo Jokubaičio, šiam filosofui Lietuvoje nerodoma pakankama pagarba. Tam iš dalies pritaria ir J. Girniaus sūnus apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Skaityti toliau: Juozui Girniui – 100