Tautosaka – atgyvena ar būtinybė?

Kiekvienas mūsų vienaip ar kitaip susidūrėme su tautosaka – skaitėme pasakas, dainavome liaudies dainas, lavinome tartį greitakalbėmis, minėme mįsles ar sėmėmės išminties iš patarlių. Tautosaka – neatsiejama mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Juk neatsitiktinai tautosaka domėjosi žymiausi lietuvių tautos autoritetai Liudvikas Rėza, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Jonas Basanavičius, Vincas Krėvė-Mickevičius, Mykolas Biržiška, Balys Sruoga ir kiti.
Skaityti toliau: Tautosaka – atgyvena ar būtinybė?

Dainius Razauskas: „Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį“

Istorinę atmintį, moralines, emocines ir dvasines tautos dominantes saugantys nacionaliniai simboliai spinduliuoja pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą formuojantį, individus į tautą telkiantį, nacionalinį sąmoningumą ir prigimtines kultūrines šaknis palaikantį lauką, sergstintį tautą nuo išsivaikščiojimo ir ištirpimo pasaulio mišrainėje.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas: „Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį“

Projektas „Menininkai – mokyklai“. Sigitas Parulskis

Projektas “Menininkai – mokyklai”, bendradarbiaudamas su Ugdymo plėtotės centru, pasiūlė 5 metodinių seminarų ciklą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bendrojo ir neformaliojo ugdymo mokytojams (tikslinė grupė). Jų metu iškiliausi atskirų meno šakų kūrėjai bei kritikai pristatė naujausius šiuolaikinio meno kūrybos pavyzdžius, kvietė pedagogus diskusijai literatūros, užsienio kalbų dėstymo, vaizduojamojo meno (dailės, architektūros, dizaino, fotografijos), muzikos, teatro ir kino temomis. Tokiomis diskusijomis buvo siekiama intensyviau įtraukti mokytojus ir menininkus į kultūros ir šiuolaikinio meno reiškinių analizę ir konstruktyvią diskusiją ieškant veiksmingų žaismingo, kūrybiško, praktika pagrįsto mokymosi būdų.
Skaityti toliau: Projektas „Menininkai – mokyklai“. Sigitas Parulskis

Ramūnas Karbauskis: „Visos problemos prasideda nuo to, kad mūsų vaikai nenori skaityti“

Šiandien didelė retenybė yra du dalykai: iškelta galva pasakyti: „Aš – iš kaimo“ ir bandyti kažką keisti darbais, o ne žodžiais. Todėl Ramūną Karbauskį galima įrašyti į Raudonąją knygą – jis ne tik drąsiai vadina save kaimiečiu, bet ir skirdamas daugybę savo laiko bei lėšų bando keisti Lietuvą. Ir jam, atrodo, tai puikiai pavyksta. Pokalbis apie mecenato veiklą, Naisius, kultūrą, vaikus ir Lietuvą.
Skaityti toliau: Ramūnas Karbauskis: „Visos problemos prasideda nuo to, kad mūsų vaikai nenori skaityti“

Gabrielius E. Klimenka OPs. Rėjaus Bredberio patarimai pradedančiajam rašytojui

Rėjų Bredberį (visas vardas Raymond Douglas (Ray) Bradbury), ko gero, žino kiekvienas, kuris nors kiek domisi fantastika. Visa vyresnė Lietuvos fantastikos mėgėjų karta užaugo su šio rašytojo knygomis. Kartu su šiuo rašytoju galėjome susipažinti su Marso kronikomis, paskanauti Pienių vyno, sužinoti, kas yra 451 laipsnis pagal Farenheitą ar pamatyti Pradžios pabaigą. Rėjus Bredberis tapęs viena didžiausių praėjusio šimtmečio mokslinės fantastikos žvaigždžių, ne kartą dalinosi savo patarimais, ką reikia daryti, norint tapti rašytoju. Tad štai kelios Bredberio mintys, kurios galbūt padės tiems, kurie bando rašyti, bet niekaip netampa tikrais rašytojais.
Skaityti toliau: Gabrielius E. Klimenka OPs. Rėjaus Bredberio patarimai pradedančiajam rašytojui

Viktorija Daujotytė: „Kultūrinė žiniasklaida saugo ribas“

„Kultūrinė žiniasklaida yra priklausoma nuo kultūros, ji negali duoti kultūrai to, ko pati neturi. Kraujo duoti negali, bet jo apytaką paspartinti ir gali, ir turi. Neleisti kraujui užsistovėti…“ – teigia literatūrologė, prof. Viktorija Daujotytė nusakydama kultūrinės spaudos būtinybę šiuolaikinėje visuomenėje.
Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Lietuvos kultūrinė žiniasklaida, kokių džiaugsmų ir rūpesčių kelia jos tiražai, kokybė, finansavimas, galų gale, kokios perspektyvos veriasi – apie tai profesorę V. Daujotytę kalbina Gediminas Kajėnas.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: „Kultūrinė žiniasklaida saugo ribas“

Darius Kuolys: „Mūsų kultūros gyvenimui trūksta aistros ir didesnių ambicijų“ 



Kultūrinės spaudos atstovų sniego kasimas prie Vyriausybės visuomenėje išprovokavo diskusijų. Be abejo, norėtųsi, kad jų būtų daugiau ir gyvesnių. Kai kurios nuomonės, esą sniegą kasti yra lengviau, negu užsiimti profesionalia žurnalistika, net nesulaukė adekvačios reakcijos viešoje erdvėje.
Su doc. dr. Dariumi Kuoliu žurnalistė Vaiva Lanskoronskytė kalbasi apie tai, kad mūsų kultūriniam gyvenimui ypač trūksta viešų diskusijų, įsitraukimo į jas, bendros krypties, kuria galėtume judėti nusistatymo. Kultūrinė spauda dėl lėšų trūkumo yra priversta dirbti sienlaikraščio principu, nes nėra galimybių kelti savus poreikius, nusistatyti kryptį. Taip pat trūksta sklaidos, rūpinimosi, kad kultūrinė spauda pasiektų mokyklas, kur ir turėtų būti auginami kultūros žmonės. O labiausiai, anot mąstytojo, mūsų kultūriniam gyvenimui trūksta aistros, kuri įgalintų žmogų ginti savo nuomonę, poziciją, intelektualinės gyvybės, kuri suteiktų kryptį bei didesnių ambicijų.

Skaityti toliau: Darius Kuolys: „Mūsų kultūros gyvenimui trūksta aistros ir didesnių ambicijų“ 



Rimantas Šalna. Atsisveikinimas su didžiuoju poetu. Adomo Mickevičiaus 160-osioms mirties metinėms paminėti

Kilus Rusijos ir Turkijos karui, tarp emigrantų vėl atgijo Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimo viltys. Lenkams Turkijoje, be abejo, vėrėsi naujos veiklos galimybės, jų galvose ir širdyse kirbėjo akivaizdūs norai bandyti pakovoti už sutryptus nacionalinius interesus ir siekius. Karas su Rusija jiems turėjo būti kovos už Lenkijos laisvę pradžia. Poetas Adomas Mickevičius manė, kad prancūzų laivynas ir kariuomenė Rusiją galėtų užpulti šiaurėje – iš Rygos pusės, sėkmės atveju sukelti grėsmę Pskovui ir paralyžiuoti rusų karo veiksmus pietuose, kur tarp kitų kariuomenės dalinių „lenkų legionas įžengtų į Ukrainą ir sukurstytų lenkų sukilimą prieš susilpnėjusią Maskvą“. Skaičiuodamas sukilėlių pajėgas, jis taip pat manė, kad per prasidėjusias kovas masiškai dezertyruos Rusijos kariuomenėje tarnaujantys lenkai.
Skaityti toliau: Rimantas Šalna. Atsisveikinimas su didžiuoju poetu. Adomo Mickevičiaus 160-osioms mirties metinėms paminėti