Viktorija Daujotytė. Pasaulio vienišasis

Alfonsas Nyka-Niliūnas – paskutinis iš žemininkų, lyriškas savo kūrybinėse ištakose dramatiškų istorijos vingių išvarytas iš savo žemės visą gyvenimą, kiekvienu savo tekstu, bandęs „kelius namo surasti…“ Kaip teigia profesorė Viktorija Daujotytė, praradimas šio poeto kūryboje iškyla kaip pagrindinis žmogaus pažinimo kelias, vedantis nuo asmeninės individo dramos prie esminių klausimų, kuriems negalioja nei laikas, nei erdvė.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Pasaulio vienišasis

Kęstutis Urba: „Vaikų ir paauglių literatūros negalima vadinti paprasta ar primityvia“

Kai suaugęs žmogus perskaito Antoine`o de Saint-Exupery „Mažąjį princą“ ir labai oriai pareiškia, kad tai – ne vaikų literatūra, kyla susierzinimas, sako vaikų literatūros kritikas Kęstutis Urba. „Nuostata, kad vaikams turi būti kažkas labai paprasta, primityvu, jau seniai turi būti išguita. Kalbant, kodėl suaugusiesiems verta skaityti vaikų ir paauglių knygas, galima paminėti net keturis argumentus“, – pabrėžia jis.
Skaityti toliau: Kęstutis Urba: „Vaikų ir paauglių literatūros negalima vadinti paprasta ar primityvia“

Aldona Ruseckaitė. Rašytoja G. Petkevičaitė-Bitė ir jos globotinis

Poeto, literatūros tyrinėtojo Petro Palilionio skaitytinė drama „Metai Tamsčiuko atokaitoj“, paties autoriaus žodžiais tariant, yra apie „rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir pedagogo Antano Kasperavičiaus gyvenimų sampynas pagal laiškus, rastus Pabuojų kaimo sodyboje“.

Skaityti toliau: Aldona Ruseckaitė. Rašytoja G. Petkevičaitė-Bitė ir jos globotinis

Marius Burokas. Paraštės. Praradimo žavesys

Prarastų, nepublikuotų kūrinių galaktika. Pamirštų autorių minios. Ar literatūros istorija ir tai, ką žinome, – tik aklas atsitiktinumas?
Mes įpratę žvelgti į esamą literatūros kanoną kaip į duotybę. Mūsų galvose nubraižytas nekintamas pasaulio literatūros žemėlapis. Daugeliui europiečių ji prasideda nuo Homero, tęsiasi per aiškiai apibrėžtas antikos, viduramžių, Renesanso etc. epochas ir baigiasi postmodernizmu. Tos pačios taisyklės galioja ir lietuvių raštijai.
Skaityti toliau: Marius Burokas. Paraštės. Praradimo žavesys

90-metį paminėjęs kalbininkas Zigmas Zinkevičius visuomet gyveno mokslo sūkuryje

„Neprisimenu tokių eilių prie rūbinės“, – it susitarę ėmė šnabždėtis vakar Lietuvos mokslų akademijos (LMA) duris pravėrę žmonės, priversti stoti į netrumpos eilutės galą. Šie žmonės – tai akademiko, kalbininko, baltisto, istorinės kalbotyros specialisto, ilgamečio Vilniaus universiteto profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus draugai, bičiuliai, kolegos, bendražygiai, visuomenininkai, atvykę jo pasveikinti 90 metų jubiliejaus proga.
Skaityti toliau: 90-metį paminėjęs kalbininkas Zigmas Zinkevičius visuomet gyveno mokslo sūkuryje

Viktorija Daujotytė. Romualdas Granauskas – mokytojams

Profesorės Viktorijos Daujotytės Metų paskaita „Romualdas Granauskas – mokytojams“, 2014 m. gruodžio 29 d.

„Turiu laiko galvoti, daug pergalvoju“, – maždaug tokia frazė iš vieno pokalbio su Romualdu Granausku telefonu. Sekė, kas vyksta mokykloje, vis lygino su savąja, su savo patirtimi. Buvo tikras, kad mokykla yra pamatai: ir žmogaus, ir valstybės. Mums reikia bandyti suvokti, kas R. Granausko suvokta. Suvokti besikeičiančioje Lietuvos situacijoje: ir geopolitinėje, vykstant realiems ir nerealiems karams, ir moralinėje, tėvynę apleidžiant vis daugiau jaunų žmonių. Nebijokime ištarti – savųjų palikimas yra ir moralinė problema.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Romualdas Granauskas – mokytojams