„Rūpintis kalbomis ir tarmėmis – tai rūpintis žmonėmis ir tautomis“ (Astrida van Nal, Ruta van Nal, kalb. Rita Urnėžiūtė)

Liepos 23–27 d. Vilniuje vyko IX tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas. Skelbiamas pokalbis su šio renginio mokslinio komiteto nare, Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos asociacijos (The International Society for Dialectology and Geolinguistics, SIDG)  žurnalo „Dialectologia et Geolinguistica“ vyriausiąja redaktore Astrida van Nal (Astrid van Nahl) ir asociacijos sekretore Ruta van Nal (Ruth van Nahl).
Skaityti toliau: „Rūpintis kalbomis ir tarmėmis – tai rūpintis žmonėmis ir tautomis“ (Astrida van Nal, Ruta van Nal, kalb. Rita Urnėžiūtė)

Arnoldas Piročkinas. Salomėja Nėris: aš Stalinui pasakysiu, kaip rusai skriaudžia Lietuvą

Pristatydamas naujausią savo straipsnį, profesorius Arnoldas Piročkinas rašo: „Kultūros barų nr. 6 perskaitęs rašytojos Astridos Petraitytės rašinį „Kantrybė ir aistra gyventi“, niekaip negaliu susitaikyti su vienu čia pareikštu teiginiu. Nors nesu kvalifikuotas literatūros specialistas, viliuosi gausiąs pritarimo savo prieštaravimams.“ Kviečiame perskaityti profesoriaus mintis.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Salomėja Nėris: aš Stalinui pasakysiu, kaip rusai skriaudžia Lietuvą

Jurgita Žemaitytė. Kodėl nemylime savo kalbos?

Net visai su istorija nedraugaujantys lietuviai kasdien su ja susiduria. Kur? Kalboje. Mūsų kalba yra unikali, seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės ypatybių. Tačiau mes patys kažkodėl jos nemylime, vis prigalvodami, kaip įterpti į lietuvių kalbą užsienietiškų žodžių.
Skaityti toliau: Jurgita Žemaitytė. Kodėl nemylime savo kalbos?

Audrius Valotka, Andrius Utka, Rita Miliūnaitė. Kas pila vandenėlį ant kalbos mitų malūno?

Pastaraisiais metais nestodamas sukasi kalbos mitų malūnas. Visokiais būdais mėginama diskredituoti tuos, kuriems rūpi realūs darbai, stiprinantys lietuvių kalbos gyvavimą mūsų valstybėje ir išeivijoje. Šią vasarą žiniasklaidoje primalta mitų ir paskleista dezinformacijos apie projektus, skirtus lietuvių kalbos plėtrai informacinėse technologijose.
Skaityti toliau: Audrius Valotka, Andrius Utka, Rita Miliūnaitė. Kas pila vandenėlį ant kalbos mitų malūno?

Saulė Matulevičienė. Laisvės kovų pėdsakais

Valstybės atkūrimo šimtmečio metais minime ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (toliau – LLKS) ginkluotųjų pajėgų vado, Adolfo Ramanausko-Vanago šimtąsias gimimo metines. Kitai metais laukia dar dvi sukaktys: LLKS 1949 metų vasario 16 d. deklaracijos – Lietuvos valstybės tęstinumą užtikrinančio dokumento – pasirašymo 70-metis ir ir LLKS prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės.
Šia proga apie bendraminčių bendruomenę telkiančius naujus partizaninio karo tyrimus Lituanistų sambūrio narė dr. Saulė Matulevičienė kalbasi su istorike, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio  (toliau – LLKĮS)  pirmininke dr. Aiste Petrauskiene.
Pokalbis skelbtas žurnale „Liaudies kultūra“ 2018 m. Nr. 4.
Skaityti toliau: Saulė Matulevičienė. Laisvės kovų pėdsakais

Metų knygos rinkimai: skelbiami ryškiausių kūrinių penketukai

Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, LRT, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą, rašoma pranešime spaudai.
Skaityti toliau: Metų knygos rinkimai: skelbiami ryškiausių kūrinių penketukai

Aurelija Gritėnienė. Geriausios ir ne tokios geros 2017 m. vaikų ir paauglių knygos

2017-aisiais išleista daugiau nei 100 lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams. Sklandžios, turtingos, gyvos kalbos pavyzdžių jose rasime ne vieną. Yra tekstų, kuriuos norisi ne tik daug kartų skaityti, bet ir mokytis atmintinai. Tačiau, pasak rašytojo Aido Jurašiaus, „Kur tu rasi šiais laikais daiktą be trūkumų?“. Straipsnyje atskleidžiama, kaip vaikų ir paauglių literatūros kūrėjai geba pasinaudoti kalbos išgalėmis, taip pat pateikiama diskutuotinų ar taisytinų kalbos dalykų.
Skaityti toliau: Aurelija Gritėnienė. Geriausios ir ne tokios geros 2017 m. vaikų ir paauglių knygos

Marijus Gailius. Mokytoja Laima Skabickienė: „Laikausi antikinio saiko principo“

Išugdžiusi ne vieną šimtukininką ir olimpiadų prizininką Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Skabickienė naująjį reformų sezoną mokykloje pasitinka stoiškai. 2011-aisiais Metų mokytojos titulą pelniusios pedagogės įsitikinimu, joks valdininkas ar potvarkis neprivers mokytojo susvyruoti, jeigu jis dirba vedamas pašaukimo. Be to, iš visų visuomenės segmentų turbūt tik švietimas aprėpia tiek ritua­lų. Kas dar, be mokyklos, darbus pradeda nuo šventės? Tada dingtelėjo, kad tokia pat ritualizuota yra kariuomenė. Šį rudenį, regis, mokykloje nuotaikos tapo karingos. Skaityti toliau: Marijus Gailius. Mokytoja Laima Skabickienė: „Laikausi antikinio saiko principo“

Rolanda Masiulienė. „Kas, jei ne aš?“ Lietuviška mokyklėlė Tenerifės saloje

Šį rudenį antruosius mokslo metus pradėjo lietuviška mokyklėlė Tenerifėje. Joje veikia ir lietuvių kalbos būrelis „Mokomės žaisdami“. Apie tai, ko ir kaip mokomasi šioje mokyklėlėje, kas rūpi mokyklos bendruomenei ir Tenerifės lietuviams, pasakoja mokytoja Rolanda Masiulienė.
Skaityti toliau: Rolanda Masiulienė. „Kas, jei ne aš?“ Lietuviška mokyklėlė Tenerifės saloje