Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos laureatas Bronius Dobrovolskis: „Vaikai yra teisūs, prašydami supratimo“

Birželio 13 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje kalbininkui, pedagogui, vadovėlių autoriui, lietuvių kalbos mokymo metodikos specialistui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui įteikta Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. „Aktualijų“ skyrelyje cituojamoje laureato kalboje atsiskleidžia nemaža mokymo metodikos tiesų ir paties docento pedagoginių ir vertybinių nuostatų. Apie visų mūsų Mokytoją rašo Rita Urnėžiūtė.
Skaityti toliau: Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos laureatas Bronius Dobrovolskis: „Vaikai yra teisūs, prašydami supratimo“

Janina Švambarytė-Valužienė aptaria knygas apie du lituanistus – Jokūbą Aržuolaitį ir Stanislavą Lovčikaitę

„Gimtosios kalbos“ liepos numeryje apžvelgiamos dvi knygos apie dvi unikalias asmenybes – savamokslį pradinių klasių mokytoją Jokūbą Aržuolaitį iš Kazlų Rūdos ir lituanistę, Linkuvos šviesuolę Stanislavą Lovčikaitę.
Skaityti toliau: Janina Švambarytė-Valužienė aptaria knygas apie du lituanistus – Jokūbą Aržuolaitį ir Stanislavą Lovčikaitę

Agnė Klimaitienė. Lietuvių kalba interneto naršyklėse

Beveik visi naršome internetą ir naudojamės kuria nors naršykle. Todėl svarbu, kokius tekstus matome naršyklių languose: ar jų kalba taisyklinga, sklandi, lengvai suprantama. Straipsnyje lyginama dviejų populiariausių naršyklių – „Google Chrome“ ir „Mozilla Firefox“ – vertimo kalba.
Skaityti toliau: Agnė Klimaitienė. Lietuvių kalba interneto naršyklėse

Rytas Tamašauskas. Minčiukų gijos – iki Minsko (žodžio, pavardės ir gyvenamosios vietos vardo kilmė)

Straipsnio autorius, aiškindamasis Minčiuko pavardės ir Minčiukų kaimo (Musninkų sen., Širvintų r.) vardo istoriją, teigia, kad šie tikriniai daiktavardžiai yra susiję su asmens pavadinimu pagal kilmę arba gyvenamąją vietą: minčiukas – iš Minsko ar jo apylinkių kildinęsis gyventojas. Rytas Tamašauskas žvelgia į variantiškas tikrinių vardų formas, užrašytas XVII a. pabaigos ir XVIII a. pradžios Musninkų parapijos krikšto registracijos knygose, ir svarsto tokio variantiškumo priežastis. Pavardžių raidą padeda suprasti atidi sudėtinių asmenvardžių (Juozapas Orda Minčiukas, Kristina Minčiukienė Ordienė, Vladislovas Kvietkauskas Orda, Jonas ir Ona Minčiukai Kvietkauskai ir pan.) analizė.
Skaityti toliau: Rytas Tamašauskas. Minčiukų gijos – iki Minsko (žodžio, pavardės ir gyvenamosios vietos vardo kilmė)

Ana Audicka. Ričardas Gavelis ir Jorge Luisas Borgesas

Tekstas skaitytas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2011 m. lapkričio 8 d., rašytojo Ričardo Gavelio 61-ųjų gimimo metinių proga surengtame atminimo vakare „Ričardas Gavelis: didysis (de)konstruktorius ir jo intelektualinė legenda“. Straipsnio, pasirašyto slapyvardžiu,  autorė – profesorė Jūratė Baranova.
Skaityti toliau: Ana Audicka. Ričardas Gavelis ir Jorge Luisas Borgesas

Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Poeto mūza – Savoldo angelas

Nacionalinės premijos laureato, poeto, rašytojo, literatūros kritiko, vertėjo, įžymaus memuaristo Alfonso Nykos-Niliūno (1919–2015) šimtosios gimimo metinės minimos visoje Lietuvoje. Šis jubiliejus reikšmingas ne tik poeto talento gerbėjams, kartu su šiuo vardu į Lietuvos kultūros istoriją įrašoma dar viena, ligi šiol nežinoma talentinga išeivių menininkė, tapytoja, poeto žmona – Aleksandra Laucevičiūtė-Čipkienė (1922–2009; draugų ir artimųjų švelniai vadinta Sandra).
Skaityti toliau: Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Poeto mūza – Savoldo angelas

Vilniaus universiteto bibliotekoje – vienintelis Lietuvoje žinomas Martyno Mažvydo autografas

Tęsiame pažintį su naujais UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro dokumentais, kuriems liudijimai bus įteikti netrukus – rugsėjo mėnesį. Šįkart kviečiame susipažinti su Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomu vieninteliu žinomu Lietuvoje Martyno Mažvydo autografu.
MMautografas
Skaityti toliau: Vilniaus universiteto bibliotekoje – vienintelis Lietuvoje žinomas Martyno Mažvydo autografas

Rita Baltušytė: Tėvo dienoraščiuose kai kurie žmonės ir įvykiai liko nutylėti

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistame pirmajame Juozo Baltušio dienoraščių tome tilpo penkeri jo gyvenimo metai. Knyga atskleidžia ne tik asmeninio rašytojo gyvenimo niuansus, vertinimus, nuomones, bet ir nepagražintą sovietinę tikrovę. Garsaus prozininko dukra, žurnalistė Rita Baltušytė su Viktorija Vitkauskaite kalbėjosi apie tai, kas tuose tekstuose liko įrašyta, o kas – praleista.
Skaityti toliau: Rita Baltušytė: Tėvo dienoraščiuose kai kurie žmonės ir įvykiai liko nutylėti