Lietuvos žydų genocido atminimo diena |Donatas Puslys. Paneriuose

„Mokytojau, kodėl reikia mokytis apie mirusius žmones?“ – šis mokytojavimo kelio pradžioje užduotas mokinio klausimas lydi mane iki šiol, nors jau ir nebedirbu mokykloje. Kodėl dera prisiminti, o ne pamiršti, žvelgti ne tik į priekį, kur mes galime lemti ateitį, tačiau ir atsigręžti atgalios, kur mes jau nieko pakeisti negalime? Kodėl mes šiandien susirinkome Paneriuose?
Skaityti toliau: Lietuvos žydų genocido atminimo diena |Donatas Puslys. Paneriuose

Džiazuojanti istorija. Kodėl žydai buvo laikomi mirtinais nacių priešais?

Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną – tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Kodėl taip sunku suprasti Holokaustą? Kodėl apskritai jis įvyko ir kodėl būtent žydų tauta buvo laikoma mirtinais nacių priešais? Ką apie genocidą bei lietuvių vaidmenį jame žinojo ir manė pasaulis už Europos ribų?
Skaityti toliau: Džiazuojanti istorija. Kodėl žydai buvo laikomi mirtinais nacių priešais?

Paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2020 m. liepos 1 – rugsėjo 9 d. veikė paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“, skirta 300-osioms Vilniaus Gaono gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti. Lietuvos žydų  bendruomenė buvo svarbi šalies ekonomikos bei kultūros plėtrai, o litvakai ir jų palikuonys yra palikę žymų pėdsaką kultūroje ir moksle bei iki šių dienų visame pasaulyje vaidina svarbų vaidmenį. Daug garsių pasaulio mokslininkų, menininkų, literatų, tarp jų – Nobelio premijos laureatų, yra litvakai. Holokaustas yra viena didžiausių XX a. Lietuvos istorijos tragedijų, pažymėta žiauriomis žmonių kančiomis. Didžioji dalis Lietuvos žydų bendruomenės buvo išžudyta ir išblaškyta, neįkainojami litvakų paveldo klodai sunaikinti.
Skaityti toliau: Paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“

Lietuvos žydų genocido atminimo diena | Dokumentinis filmas „Gerasis nacis“

1941–1944 m. hitlerinės Vokietijos majoras K.Plagge buvo paskirtas vadovauti kariuomenės padaliniui HKP Ost/562, kuris prižiūrėjo ir taisė kariuomenės transporto priemones Olandų g., Vilniuje.
Karlas Plagge nuolatos gelbėdavo Vilniaus geto kalinius juos įdarbindamas HKP priverstinių darbų stovykloje. Prieš pat Vilniaus geto likvidavimą, jis iš SS išrūpino leidimą Subačiaus g. įkurti žydų darbo stovyklą. Majorui buvo leista iš geto į stovyklą pervežti daugiau nei tūkstantį žmonių.
Skaityti toliau: Lietuvos žydų genocido atminimo diena | Dokumentinis filmas „Gerasis nacis“

M. K. Čiurlioniui – 145 | Konstantino laiškai Sofijai

1907 m. rudenį susitiko du žmonės Vilniuje, susipažino ir patiko kits kitam. „Nenori man duoti pamokų, bet tai nieko.“ Su giedriu humoru kažką sau konstatavo M. K. Čiurlionis. Absoliučiai viską žinojau“, – prisiminė jau po keliasdešimt metų savo pirmąjį ir lemtingąjį įspūdį Sofija Čiurlionienė.
Skaityti toliau: M. K. Čiurlioniui – 145 | Konstantino laiškai Sofijai

Aldonai Elenai Puišytei – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas

Rugsėjo 22 d. kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Skaityti toliau: Aldonai Elenai Puišytei – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas

Literatūros pėdsekys. Maldos iš Dievų miško (Stasys Yla)

Laidoje „Literatūros pėdsekys“ apžvelgiamas kunigo, teologijos literato Stasio Ylos veiklos ir kūrybos kelias. Atsidūrus bet kurioje istorinėje situacijoje, kunigui ypač rūpėjo Lietuvos dvasinis veidas, krikščioniškų vertybių puoselėjimas, evangelinių tiesų priartinimas prie paprasto pasauliečio savivokos, rūpėjo katechetinis nuoširdus maldingumas bei intelektualinių žinių ugdymas.
Skaityti toliau: Literatūros pėdsekys. Maldos iš Dievų miško (Stasys Yla)

Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Klajdos tironija

Ferdinandas de Saussureʼas su pasidygėjimu konstatavo rašto įtaką šnekai, kai neteisingai perskaitytas žodis ima gyventi savo gyvenimą. „Rašytinės formos tironija, – rašė garsusis lingvistas, – išsiplečia dar labiau. Jos įtaka kalbinei bendruomenei gali būti tokia didelė, kad paveiktų ir pakeistų pačią kalbą.“
Skaityti toliau: Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Klajdos tironija

Ilgai paslaptyje laikytuose dienoraščiuose – sovietmečiu dievinto Baltušio išpažintis

Lietuvos mokyklose sovietų okupacijos metais besimokiusiems vaikams Juozo Baltušio vardas ir kūryba buvo puikiai žinoma. Tačiau vargu, ar šiandieniniai mokiniai galėtų daug papasakoti apie šią asmenybę.
Skaityti toliau: Ilgai paslaptyje laikytuose dienoraščiuose – sovietmečiu dievinto Baltušio išpažintis

Laura Vilkaitė-Lozdienė. Ar kada susimąstėte, kiek lietuvių kalbos žodžių mokate?

Jei siūlyčiau pabandyti atspėti, kiek žodžių mokate lietuviškai, koks būtų jūsų spėjimas? 500? 5 000? 50 000? 500 000? Dar daugiau? Pasaulio mokslininkai dažnai užduoda su žodyno dydžiu susijusius klausimus ir ieško į juos atsakymų. Aiškinamasi, kiek žodžių vidutiniškai moka vienos ar kitos kalbos gimtakalbis kalbėtojas, vieno ar kito amžiaus vaikai, kiek žodžių turėtų siekti išmokti užsienio kalbos besimokantis žmogus. Jei manęs, kaip lingvistės, paprašytumėte spėti, kiek žodžių jūs mokate lietuviškai, prieš atsakydama norėčiau paaiškinti kelis dalykus ir užduoti kelis klausimus.
Skaityti toliau: Laura Vilkaitė-Lozdienė. Ar kada susimąstėte, kiek lietuvių kalbos žodžių mokate?