Agnė Klimaitienė. Lietuviškos raidės interneto adresuose

Prieš penkiolika metų, 2004 m. kovo 30 d., pradėta registruoti interneto domenų (sričių) vardus su savitosiomis lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž.
Nuo 2014 m., kai buvo minimas įteisinto vardų su lietuviškomis savitosiomis raidėmis vartojimo dešimtmetis, tapo tradicija kasmet rinkti gražiausią interne­to srities vardą. Per penkerius metus visuomenės balsavimu išrinkti vardai: Voveraitė.lt (sporto salė), VištaPuode.lt (restoranas), IlgasŪsas.lt (vaikų darželis), Šilinga.lt (miškininkystės paslaugų bendrovė). Šių metų rinkimuose pirmąją vietą užėmė Žemaitijos miestelio svetainės var­das Užventis.lt. Veikiausiai laimėjimą lėmė ir tai, kad 2019-ieji – Vietovardžių ir Žemaitijos metai.
Skaityti toliau: Agnė Klimaitienė. Lietuviškos raidės interneto adresuose

LKD draugijos kronika

Lietuvių kalbos draugija aktyviai dirba. Apie tai rašoma „Gimtosios kalbos“ 5 numeryje. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja apie Jurbarke įvykusį renginį „Iš širdies gimtinės neišplėši“, Emilija Kvietkuvienė rašo apie Kražiuose surengtą konferenciją „Vietovardžių metai: mūsų Kražiai“, o Rūta Švedienė praneša: įkurtas Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius. Teįkvepia kolegų pavyzdys. Palaikykime Lietuvių kalbos draugiją ne tik skaitydami „Gimtosios kalbos“ straipsnius svetainėje, bet ir įsijungdami į draugijos veiklą.
Skaityti toliau: LKD draugijos kronika

Anita Juškevičienė. Lietuvių kalbos prestižas ir aklasis teksto rinkimas

Atsiliepdama į Gintauto Grigo straipsnį „Informacinių tech­nologijų poveikis lietuvių kalbos prestižui“ („Gimtoji kalba“, 2019 m., nr. 3), autorė pritaria minčiai, kad vadinamoji skaičiukinė klaviatūra daro neigiamą poveikį lietuvių kalbos prestižui. Prie minimo neigiamo po­veikio prisideda ir mėginimas pritaikyti šiai klaviatūrai aklojo teksto rinkimo metodą.
Skaityti toliau: Anita Juškevičienė. Lietuvių kalbos prestižas ir aklasis teksto rinkimas

Vidas Garliauskas. Dar kartą dėl Lietuvos vardo ir lietuvių etnogenezės

Aiškinantis, kur ir kada ėmė formuo­tis lietuvių etnosas, kur ir kada atsirado Lietuvos vardas, kokia to vardo kilmė ir reikšmė, labai svarbu tyrėjo metodologinės nuostatos. Dar prieš šimtmetį Kazimieras Būga rsšė, kad „tautystės klausymas tegali būti išspręstas tiktai kalbos duome­nimis“ (RR II 13). Tokia nuostata, nagrinėdami priešistorinius baltų ir slavų santykius, rėmėsi rusų kalbininkai Viačeslavas Ivanovas ir Vladimiras Toporo­vas: „Ne viename darbe baltų–slavų problemos sprendimas iš esmės apribojamas istorijos, archeologijos ir antropologijos duomenimis. Bet seniausių baltų–slavų kalbų santykių klausimas yra išimtinai kalbinis ir jo sprendimą galima pasiekti tik kalbos priemonėmis“ (1958). Remdamasis klasikiniu krašto vardo atsiradimo modeliu (upėvardis → tautovardis → kraštovardis), autorius dar kartą žvelgia į Lietuvos vardo ir lietuvių etnogenezės problematiką ir pateikia naujų argumentų šio modelio pagrįstumui įrodyti.
Skaityti toliau: Vidas Garliauskas. Dar kartą dėl Lietuvos vardo ir lietuvių etnogenezės

Džiuljeta Maskuliūnienė. Ką pasakoja vėjas gluosniuose, arba įstabusis Kennet’o Grahame’o knygos pasaulis (Rašytojo 160-osioms gimimo metinėms)

Škotų rašytojas Kenneth’as Grahame’as (1859–1932) 1908 m. išleido pasaulinę šlovę pelniusią apysaką-pasaką Vėjas gluosniuose. Keturi bičiuliai laukiniai gyvūnėliai Kurmis, Vandeninis Žiurkinas, Barsukas ir Rupūžius atėjo į literatūrą ir iki šiandien yra mylimi skaitytojų – vaikų ir suaugusiųjų. Lietuvių kalba Vėjas gluosniuose pasirodė 1966 m., vėliau išėjo 1996, 2000 (adaptuotas variantas serijoje „Iliustruota didžioji klasika“) ir du skirtingi 2011 m. leidimai. Iš pastarųjų ypač minėtinas „Nieko rimto“ leidyklos variantas su subtiliomis australų dailininko Roberto Ingpeno iliustracijomis, sukurtomis šios knygos pasirodymo šimtmečio proga. Lietuviškai tekstą prakalbino Vilniaus universiteto dėstytoja Aleksandra Dantaitė, talkinama studentų – jos vadovauto anglų kalbos būrelio narių. Apie tai yra pasakojęs Lionginas Pažūsis: „<…> to mūsų studentiškų dienų anglų kalbos vertėjų būrelio veikla, galima sakyti, siejasi su bendromis vertimo tradicijomis, kurios anuomet radosi, gyvavo ir vėliau tolydžio buvo puoselėjamos VU Filologijos fakultete.“1 Vertimas ir šiandien nėra pasenęs, džiugina vaizdinga, turtinga lietuvių kalba.
Skaityti toliau: Džiuljeta Maskuliūnienė. Ką pasakoja vėjas gluosniuose, arba įstabusis Kennet’o Grahame’o knygos pasaulis (Rašytojo 160-osioms gimimo metinėms)

Neringa Vaitkutė: „Nyksta ne vaikų fantazija, o smalsumas“

Ar norėtumėte turėti biologijos mokytoją, kuri rašo populiariausias nuotykių knygas? Lentvario gimnazijos mokiniai tokią turi – Neringos Vaitkutės knyga „Klampynių kronikos“ šiais metais buvo išrinkta geriausia metų knyga vaikams ir paaugliams. Nepaprastą biologijos mokytoją – rašytoją šį savaitgalį bus galima sutikti Anykščiuose, Dainuvos slėnyje, kur penktadienį prasidės literatūrinis festivalis visai šeimai „Nuotykiai tęsiasi!“, sakoma organizatorių pranešime spaudai.

Skaityti toliau: Neringa Vaitkutė: „Nyksta ne vaikų fantazija, o smalsumas“

Jarl Branting. Prisiminti Antaną Maceiną

Lygindami šiuolaikinės Lietuvos politinį gyvenimą ir politiką tarpukariu, galime pastebėti ryškų kontrastą. Tarpukariu nemažai Lietuvos rašytojų, kitų intelektualų domėjosi šalies valdymo menu. Bet jei pabandytumėme prisiminti tarpukario politikus-rašytojus, į galvą pirmiausia šautų Salomėja Nėris, Petras Cvirka ir kiti panašių politinių pažiūrų asmenys. Nenuostabu. Juk jų vardais yra pavadintos mokyklos, stovi jų paminklai. Tačiau dešinieji intelektualai dažnai pamirštami. O juk jie prisidėjo prie valstybės kūrimo daug daugiau, nei kai kurie mano jau minėti asmenys. Vienas iš pilietine ir visuomenine veikla užsiėmusių konservatyvių pažiūrų intelektualų, kurį verta paminėti, yra Antanas Maceina. Šio filosofo, poeto kūryba, ideologija, gyvenimas šiais laikais dažnai yra užmirštami. O be reikalo.
Skaityti toliau: Jarl Branting. Prisiminti Antaną Maceiną

Išėjo 5-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ gegužės mėnesio numeryje Arnoldas Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui. Vidas Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis. Du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose. Agnė Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o Anita Juškevičienė rašo apie  akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra. Vidas Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“. Daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai: Rita Urnėžiūtė rašo apie įvykusį draugijos suvažiavimą, Aušra Rimkutė-Ganusauskienė, Rūta Švedienė ir Emilija Kvietkuvienė dalijasi naujienomis iš Jurbarko, Kėdainių ir Kražių.
Skaityti toliau: Išėjo 5-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris