Olga Mastianica. Keli nežinomi Mečislovo Davainio-Silvestraičio kūrybos puslapiai

Šiandien minėtinos 170-osios Mečislovo Davainio-Silvestraičio – tautosakininko, poeto, knygnešio, „Aušros“ korespondento – gimimo metinės.
Kviečiame skaityti Olgos Mastianicos straipsnį „Keli nežinomi Mečislovo Davainio-Silvestraičio kūrybos puslapiai“.
Skaityti toliau: Olga Mastianica. Keli nežinomi Mečislovo Davainio-Silvestraičio kūrybos puslapiai

Marcelijus Martinaitis. Ir dabar, kai laikai rankoje kiaušinį, mūsų visas išmanymas atrodo visai kitaip

Artėja  Velykos… Kviečiame skaityti prieš metus skelbtus poeto Marcelijaus Martinaičio – entuziastingo margučių skutinėtojo, sukaupusio gausią jų kolekciją – pamąstymus apie Velykų laukimą, jų šviesią prasmę kaimo kasdienybės prieblandoje ir margučių skutinėjimo filosofiją.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Ir dabar, kai laikai rankoje kiaušinį, mūsų visas išmanymas atrodo visai kitaip

Romualdui Granauskui – 80

Prozininkas, dramaturgas ir eseistas Romualdas Granauskas gimė 1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose. Gyveno Sedoje, dirbo Skuodo laikraštyje Mūsų žodisNemuno žurnale, taip pat gyveno Mosėdyje ir kitose Žemaitijos vietovėse, kurias galima atpažinti jo kūriniuose. Dirbo statybininku, šaltkalviu, kurį laiką mokytojavo. Nuo 1972 m. atsidėjo kūrybiniam darbui.
Skaityti toliau: Romualdui Granauskui – 80

Arnoldas Piročkinas. Ir kuklaus mokytojo gyvenimas vertas Aldono Pupkio knygos

Mūsų visuomenė, ypač jos vyresnioji karta, pažįsta doc. dr. Aldoną Pupkį kaip ryžtingiausią, atkakliausią ir veikliausią XX a. antrosios pusės bendrinės kalbos tvarkovą, jos tradicinių, jablonskinių normų budriausią sargą. Veikla šioje srityje nustelbė ir tą faktą, kad jam priklauso taip pat darbų iš bendrinės kalbos fonetikos ir tarmėtyros. Taigi Aldono Pupkio negalima laikyti „vienos knygos“ specialistu, sprendžiančiu tik alternatyvą vartoti ar atmesti tam tikrus į bendrinę kalbą besiskverbiančius reiškinius. Šiuo kartu, visai neketindami apibūdinti Aldono Pupkio veiklos įvairovės, pirmiausia norime atkreipti dėmesį, kad jis yra sėkmingai tyręs savo pirmtakų kalbininkų veiklą. Iš jų ypač vaisingai yra atskleidęs prof. Juozo Balčikonio (1885 – 1969), kuris buvo jo dėstytojas Vilniaus universitete, nuopelnus lietuvių kalbai.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Ir kuklaus mokytojo gyvenimas vertas Aldono Pupkio knygos

Donatas Puslys. Žymius litvakų rašytojus menanti Didžioji Pogulianka

Jono Basanavičiaus, o anksčiau Didžiosios Poguliankos, gatvė mena žymius litvakų rašytojus. Name, pažymėtame 18 numeriu, kadaise gyveno Romainas Gary, o 23-iajame buvo apsistojęs ir Mošė Kulbakas. Be to, pačioje gatvės pradžioje, name nr. 2, gyveno Leonas Klauzneris – žymaus rašytojo Amoso Ozo tėtis.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Žymius litvakų rašytojus menanti Didžioji Pogulianka

„Mokslo mygtukas“: kaip kompiuteriai ir robotai prabyla lietuviškai

Laidos herojai trys – Lietuvos mokslų akademijos narys, VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto prof. dr. habil. Laimutis Telksnys, jo bendradarbis Gediminas Navickas ir robotas Ąžuolas. L. Telksnys pasakoja, kaip jiems sekasi prašnekinti kompiuterius ir robotus lietuviškai, kodėl tai yra svarbu.
Skaityti toliau: „Mokslo mygtukas“: kaip kompiuteriai ir robotai prabyla lietuviškai

Nacionalinis diktantas (2019 m. II turas). Ištrauka iš Vaižganto romano „Pragiedruliai“

Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos variantai.  Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (diktorius – Marijus Žiedas). Teksto skyrybos bei rašybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos.
Skaityti toliau: Nacionalinis diktantas (2019 m. II turas). Ištrauka iš Vaižganto romano „Pragiedruliai“

Juozo Baltušio knygos „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ pristatymas

2019 m. balandžio 18 d. (ketvirtadienį) 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks renginys, skirtas Juozo Baltušio 110-osioms gimimo metinėms ir J. Baltušio knygos „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ sutiktuvės.
Skaityti toliau: Juozo Baltušio knygos „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ pristatymas

Vida Platūkienė. Ką mes žinome apie Juozą Tumą-Vaižgantą?

Kad jis buvo gerai žinomas Lietuvos rašytojas, parašęs apysaką „Dėdės ir dėdienės“. Kad ši apysaka apie Mykoliuką ir Severiutę, kurie labai seniai, dar baudžiavos laikais, mylėjo vienas kitą, bet gyvenimo ir žmonių, o gal likimo buvo išskirti… Dar esame girdėję ir apie tokį Napalį, „kuris darbus dirba“ ir yra epinio kūrinio „Pragiedruliai“ svarbus veikėjas. Dar viena ausimi esame girdėję, kad Vaižgantas buvo senovės lietuvių linų ir kanapių dievas. Bet Juozas Tumas juk buvo kunigas?

Skaityti toliau: Vida Platūkienė. Ką mes žinome apie Juozą Tumą-Vaižgantą?