Lietuvos šimtmetis literatūroje: tarp agrarinės kultūros ir eurokomjaunuolių

„Pasakyčiau taip: visais laikais yra žmonių, kurie ieško sau naudos ir taikosi prie esamų galios struktūrų, ir yra žmonių, kurie visuomet yra laisvi ir vertina bei gina savo laisvę. Štai iš tokių laisvųjų ir susidaro Lietuvos laisvės šimtmetis. O ne iš tų, kurie prisitaiko prie šiandieninės ideologijos“, – įsitikinęs Regimantas Tamošaitis.  Žurnalas „Metai“ žinomus literatūros pasaulio žmones sukvietė padiskutuoti apie tai, kaip atrodė lietuvių literatūros šimtmetis. Diskusijoje dalyvavo eseistas, vertėjas Laimantas Jonušys, poetė Aušra Kaziliūnaitė, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys, literatūrologė Jūratė Sprindytė, istorikas Aurimas Švedas, literatūrologas Regimantas Tamošaitis. Pateikiame šią diskusiją, paskelbtą antrajame šių metų „Metų“ numeryje.

Skaityti toliau: Lietuvos šimtmetis literatūroje: tarp agrarinės kultūros ir eurokomjaunuolių

Sigitas Parulskis: ir filosofija, ir literatūra viso labo tik iliuzionisto atributika

Pristatome interviu su Sigitu Parulskiu – talentingu šiuolaikiniu Lietuvos rašytoju. Prieš dešimt metų savo romane „Murmanti siena“ jis rašė: „Pagrindinis literatūros tikslas – miglos archeologija; filosofija kasinėja tą pačią substanciją, tačiau šį procesą vadina mokslu, todėl iš filosofų visi juokiasi.“ Šiandien rašytojas plačiau kalba filosofijos ir literatūros tema.
Skaityti toliau: Sigitas Parulskis: ir filosofija, ir literatūra viso labo tik iliuzionisto atributika

Agnė Narušytė. Klumpėti mokslai

Gyvenimas Lietuvoje – nuostabus. Čia puikiai sutvarkyta sveikatos priežiūros sistema, efektyviai taikanti naujausius gydymo būdus. Dori politikai sąžiningai dirba valstybės naudai. Korupcija – nesuprantamas tarptautinis žodis. Skurdas išrautas su šaknimis dar praeitame šimtmetyje, visi žmonės lygūs ir gerbia vienas kitą. Jaukiose mokyklose pagal naujausias metodikas lavinami guvūs, kūrybiški ir kritiški protai. Bedarbių nėra, o atlyginimai pasiekė Vokietijos lygį. Belieka iškirsti medžius, uždrausti abortus ir pasirūpinti humanitariniais mokslais, kurie netenkina visuomenės poreikių.
Skaityti toliau: Agnė Narušytė. Klumpėti mokslai

Zita Alaunienė. Kova dėl lietuvių literatūros švietimo fronte

2017 m. lapkričio 15 d. švietimo ir mokslo ministrė paskelbė įsakymą Nr. V-879, kuriuo pakeitė keletą „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos“ punktų. Tarp jų buvo ir svarbus papunktis 25.2., kuriuo reikalauta rašant tiek literatūrinį, tiek neliteratūrinį (vadinamąjį samprotavimo) rašinį pasitelkti vieną iš trijų nurodytų autorių. Jei autoriumi nepasiremta, rašinys vertinamas absoliučiu nuliu. Šis nulis, skirtingai nuo santykinio nulio, reiškė, kad abiturientas, nors ir geriausiai išplėtojęs temą, atestato negaus. Lapkričio 15 d. įsakyme minėtas programos papunktis suformuluotas taip: „25.2. nuliu visas rašinys vertinamas tada, kai mokinys parašė rašinį savo sugalvota tema.“1 Taigi reikalavimas egzamino rašinį būtinai paremti privalomu autoriumi panaikintas. Kartu panaikintas ir absoliutus nulis.
Skaityti toliau: Zita Alaunienė. Kova dėl lietuvių literatūros švietimo fronte

Vida Girininkienė. Epochų simboliai Rasų kapinėse

Žinia, kad ant Gedimino kalno rasti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, pakartų arba sušaudytų Lukiškių aikštėje, palaikai, sujaudino visuomenę. Kultūros ministerijoje suburta komisija svarsto, kurioje vietoje šie didvyriai galėtų būti palaidoti. Beje, sakyti „perlaidoti“ būtų netikslu, nes jų kūnai nebuvo laidojami, o tik sumetami į iškastas duobes.
Skaityti toliau: Vida Girininkienė. Epochų simboliai Rasų kapinėse

Justinas Dižavičius: Psichologiniai užrašai. Vincas Mykolaitis-Putinas

Būdamas 27 metų Vincas Mykolaitis-Putinas rašė: „Mano autobiografija nebus nei plati, nei įdomi. Jokio didelio žygio nesu atlikęs ir šiaipjau nepaprastų atsitikimų mano gyvenime nebuvo. […] Taigi, nenorėdamas nieko klaidinti nei nuobodinti, nieko nė nerašau. Geriau, štai Jums mano kūrinių pluoštelis. Jeigu Jums įdomu, tarkite apie mane iš mano eilių. Aš manau, kad taip pat suklysite. Tačiau už savo spėjimus Jūs patys ir atsakote“ (kaip nurodyta www.tekstai.lt, cituojama iš naujesniosios poezijos antologijos „Vainikai“ (1921), kalba autentiška).
Skaityti toliau: Justinas Dižavičius: Psichologiniai užrašai. Vincas Mykolaitis-Putinas

Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei

Vienas iš apčiuopiamiausių ir visuomenės laukiamiausių Lietuvių kalbos instituto (LKI) darbų yra žodynai – bendrieji, specialieji, tarminiai, keliakalbiai ir kt. Tačiau pastaruoju metu žodynų darbas sulaukia nemažai kritikos. Ar ji visada pagrįsta, nežinant, kokiomis sąlygomis bei pajėgomis žodynai rengiami ir kaip jie vertinami mokslo administratorių?
Skaityti toliau: Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei

Saulius Šaltenis: „Laisvė – nesiliaujanti kūryba“

Kol Saulius Šaltenis nuo lietuviškos žiemos slėpėsi Europos pietuose, jo romanas „Kalės vaikai“ iš knygų lentynų irgi leidosi į kelionę. Režisierius Eimuntas Nekrošius Klaipėdos dramos teatre pagal šį kūrinį pastatė spektaklį. Apie ką tik įvykusią premjerą ir ją gaubiančius kūrybos kontekstus su rašytoju susirašinėjo IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.

Skaityti toliau: Saulius Šaltenis: „Laisvė – nesiliaujanti kūryba“