Aurelija Gritėnienė. Baigėsi ketvirtasis nacionalinis konkursas „Mano žodynas“

Lietuvių kalbos instituto leksikogrãfai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 m. konkùrsą „Mano žodynas“ organizuoja kas dvejus metus. Konkùrsu siekiama skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, stiprinti tautinį identitetą ir sąmoningumą, lavinti kalbos vartotojų kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Taip pat kas dvejus metus instituto leksikogrãfai rengia tarptautines mokslines konferencijas, kuriose mokslininkai iš įvairių šalių dalijasi žodynų, tekstynų, bazių sudarymo patirtimi, idėjomis, aptaria aktualiausius leksikografjos klausimus.
Skaityti toliau: Aurelija Gritėnienė. Baigėsi ketvirtasis nacionalinis konkursas „Mano žodynas“

Zita Asta Alaunienė. Valstybinės lietuvių kalbos būklė mokykloje – ką galima taisyti jau dabar?

Dabartinė lietuvių kalbos padėtis paradoksali. Viena vertus, kalba turi įstatymų suteiktą valstybinės kalbos statusą, kuriam tvirtinti, prižiūrėti įsteigtos atitinkamos institucijos. Kalbą tiria nemažas kvalifkuotų specialistų būrys, leidžiami žodynai, moksliniai ir populiarūs leidiniai. Kita vertus, šis statusas pamažu menkinamas. Mažinama lėšų lietuvių kalbos tyrimams ir kalbotyros leidiniams. Dabar siekiama jungti ãtskirus lituanistikos institutus į neaiškios mokslinių tyrimų struktūros darinį. Pradedama nuo antro galo, visai nemąstoma, kaip ir ar įmanoma jungti atskirų institutų tyrimo objektus, problematiką, t. y. gelminę mokslinių tyrimų struktūrą, bet žiūrima tik į pavir­
šių – naujo darinio administravimą ir fnansus. Toks formalus jungimas gali padaryti nepataisomos žalos lituanistikai, kaip padarė mokykloje sujungtas (vadinamasis integruotas) dalykų mokymas: tikrõs integracijos nepasiekta, bet lietuvių kalbos mokymo sistema išardyta.
Skaityti toliau: Zita Asta Alaunienė. Valstybinės lietuvių kalbos būklė mokykloje – ką galima taisyti jau dabar?

Viktorija Daujotytė: Salomėja Nėris išdavė pati save

Vilniaus savivaldybės Atminties kultūros darbo grupė kiek anksčiau paskelbė siūlysianti Vilniaus S.Nėries gimnazijai apsispręsti ir galbūt rinktis prieštaringos praeities neturinčio kūrėjo pavadinimą. Viena žymiausių Salomėjos Nėries kūrybos tyrinėtojų prof. Viktorija Daujotytė sako, kad tragiškas S.Nėries likimas turėtų būti nagrinėjamas mokyklose, kad jauni žmonės susimąstytų kaip jie atlaikytų prievartą ir manipuliavimą.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: Salomėja Nėris išdavė pati save

Audrys Antanaitis: „Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!“

Dar nėra nė pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys ANTANAITIS. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018-2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)
Komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė.
Skaityti toliau: Audrys Antanaitis: „Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!“

Valdas Papievis: turbūt niekada nepatyriau tokio skaitymo malonumo kaip vaikystėje

„Rašymas mane ištinka arba neištinka. Taip tyliai, ant pirštų galiukų ateina. Šiaip tariuosi žinantis tiktai viena: jo, rašymo, nereikia raginti, primygtinai kviestis, primygtinumu jį tik išgąsdinsi“, – portalui LRT.lt sako LRT RADIJO korespondentas Prancūzijoje Valdas Papievis.
Skaityti toliau: Valdas Papievis: turbūt niekada nepatyriau tokio skaitymo malonumo kaip vaikystėje

Mindaugas Kvietkauskas. Nepatogus Vilniaus geto vaikio liudijimas

Šiomis dienomis prisiliečiau prie istorijos, kuri man asmeniškai ilgą laiką buvo nutylėta. Nors apie ją jau kalbama, rašoma, ji pripažįstama, tačiau man buvo tartum kita, kitų istorija. Viename pirmųjų savo dienoraščio sakinių tuomet keturiolikmetis Icchokas Rudaševskis užrašė: „Dar niekada gyvenimas nebuvo toks saulėtas, linksmas ir nerūpestingas kaip 1941-ųjų vasarą“. Tačiau po nepilnų dviejų metų Vilniaus geto vaikis dienoraštyje palieka paskutinį sakinį: „Kiekvieną akimirką mums gali nutikti blogiausia…“ Tarp šių dviejų sakinių išsitenka ištisa istorija, kuri septynis dešimtmečius buvo paslėpta, neįdomi, nereikalinga.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Nepatogus Vilniaus geto vaikio liudijimas

LRT laida „Lietuva mūsų lūpose“ apie senuosius „Arbatvakarius“ ir nūdienos aktualijas

LRT laida „Lietuva mūsų lūpose“ apie pirmuosius „Arbatvakarius“, apie humanitarinių mokslų reformas ir ne tik. Pokalbiai Vileišių rūmuose. Kviečiame pasižiūrėti – įdomu, naudinga, aktualu.
Ved. kalbininkas Antanas Smetona
Skaityti toliau: LRT laida „Lietuva mūsų lūpose“ apie senuosius „Arbatvakarius“ ir nūdienos aktualijas

Liutauras Degėsys. Negaliu be tavęs gyventi

Žinios taurina, ugdo, įkvepia, guodžia ir ramina žmones. Sužinojęs daugiau, jautiesi didesnis, svarbesnis, įdomesnis ir stipresnis. Žinantis sugeba visko daugiau: žinoti, ko kiti nežino, aplenkti kitus auksiniame prote ir protų mūšyje. Aišku, nemalonu, kai supranti, kad visko niekados nesužinosi.
Skaityti toliau: Liutauras Degėsys. Negaliu be tavęs gyventi

Gediminas Mikelaitis. Nepoeto Kazio Bradūno nauja knyga

Neseniai Vilniuje išleista Kazio Bradūno straipsnių ir rašinių rinktinė „Kazys Bradūnas. Kertinė paraštė: kritikos ir kultūrinės publicistikos rinktinė“ (sudarė Gediminas Mikelaitis, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 326 p.) atskleidžia mažai žinomą jo literatūros, dailės, kultūros kritiką, jo, kaip redaktoriaus, darbus.

Skaityti toliau: Gediminas Mikelaitis. Nepoeto Kazio Bradūno nauja knyga

Rosita Garškaitė. Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno populiarumo paslaptis

Jau daugiau nei šešiasdešimt metų „Žiedų valdovas“ – viena skaitomiausių knygų pasaulyje. Kataliko, Oksfordo profesoriaus, Pirmojo pasaulinio karo veterano sukurtas mitas mėgstamas pačių įvairiausių pažiūrų žmonių, nepaisant ilgų aprašymų ir gausybės išgalvotų vardų bei vietovardžių. Kokia J. R. R. Tolkieno kūrybos paslaptis?
Net kelias jų atskleidė rašytojas, literatūrologas, Londono universiteto dėstytojas ADAMAS ROBERTSAS, tyrinėjantis Tolkieno kūrybą ir jo įkvėptas pats parašęs jau 17 fantastikos knygų. Su juo kalbėjomės dvidešimt devintajame Lietuvos fantastų festivalyje „Lituanicon“. Svečias jo metu skaitė pranešimą apie etiką Terry Pratchetto kūryboje.
Skaityti toliau: Rosita Garškaitė. Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno populiarumo paslaptis