Aušra Židžiūnienė. Kalbėti lietuviškai: net kai nežinai – kodėl?..

Retkarčiais vis sugrįžtu tarp tų, kurie augino. Ir mane, ir mano kalbą. Vos sutikusi juos, pagalvoju, kad augti vis dar yra kur… Šįkart vakarojome Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje (nors dabar ją norėtųsi vadinti mene) ir kalbėjomės tema „Ar pasaulio lietuviui išmokti ir išsaugoti kalbą – iššūkis?“. Diskusijoje, kuri skirta Pasaulio lietuvių metams, dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė, lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvis argentinietis Emanuelis Giacoia, Australijos, Lenkijos, Singapūro lituanistinėse mokyklose dirbusi Sandra Jeglinskė, kitakalbių dėstytoja Birutė Grašytė, dirbusi lietuvių mokykloje Vašingtone, studentas iš Lenkijos Jakubas Kubsas ir Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas.
Skaityti toliau: Aušra Židžiūnienė. Kalbėti lietuviškai: net kai nežinai – kodėl?..

Viktorija Šeina: Tautas steigiantys kanonai

2019 m. vasario 13 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Viktorija Šeina skaitė pranešimą „Tautas steigiantys kanonai“, kuriame aptarė literatūrinio kanono sampratą, funkcijas, kanono ir tautokūros ryšį.
Šis pranešimas buvo pirmasis ciklo „Moderniosios Lietuvos literatūrinis kanonas“ seminaras.
Skaityti toliau: Viktorija Šeina: Tautas steigiantys kanonai

LRT aktualijų studija. Diskusija apie kalbą

Ką duos Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo panaikinimas? Prieš porą savaičių panaikintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Ar tai reiškia, kad nuo šiol galima kalbėti bet kaip, o už kalbos klaidas niekas nebaus? Kas laukia lietuvių kalbos? Laidoje diskutuos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis, VLKK narė, buvusi komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė, buvusi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė, VU Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja Lina Murinienė. Ved. Mindaugas Jackevičius.
Skaityti toliau: LRT aktualijų studija. Diskusija apie kalbą

„Ryto allegro“ laidoje rašytojas Vytautas Martinkus

„Esu grožinės literatūros žmogus, prozininkas. Visada buvau vienišas vilkas. Man reikėjo įrodyti, kad aš kažkokį savo takelį turiu ir galiu juo nueiti, – sakė 15min.lt rašytojas, literatūrologas Vytautas Martinkus, pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją už intelektualiosios literatūros gylį. – Ne visiems mano tekstai prie širdies, nesu populiarus, tačiau nekeičiau savo nuostatų, savo vagą gilinau visus tuos 50–60 metų.“ Pokalbis studijoje su V.Martinkumi apie išskirtinį rašytojo kelią, literatūros vaidmenį mūsų gyvenime, jo prozos temas, „giliąją literatūrą“ ir skaitytoją.
Skaityti toliau: „Ryto allegro“ laidoje rašytojas Vytautas Martinkus

Rita Urnėžiūtė. Ko (ne)nori iš kalbininkų internautai

Ryškus mūsų kalbinio gyvenimo reiškinys – XX a. 7-o dešimtmečio lituanistinis sąjūdis. Kad ir kokių buvo, yra ar bus to reiškinio interpretacijų, tai nenuneigiamas faktas, kurio nepaminėjus XX a. antros pusės bendrinės kalbos istorija, kalbos politikos istorija, kalbinio švietimo istorija yra neišsami. Vienas iš aktyviausių šio sąjūdžio kūrėjų ir dalyvių Aldonas Pupkis knygoje „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ rašė, kad „tuo metu buvo tiesiog prestižas kalbėti kalbos klausimais, gal net tam tikra mada“. Tai buvusios „ne vien kalbininkų pastangos saugoti kalbos normas ir jas skleisti visuomenėje, bet ir pačios visuomenės nuoširdus dėmesys savo kalbai ir jos kultūrai“. O visuomenės domėjimasis skatinęs „kalbininkus daugiau atsidėti kalbos praktikos darbui bei kalbotyros dalykų sklaidai ir atidėjus į šalį kitus reikalus nedvejojant eiti kalbėtis su visuomene“.
Kalbos klausimams nėra abejinga ir šių dienų išmanioji visuomenė. Tai rodo komentarai naujienų portaluose, diskusijos socialiniuose tinkluose. Kokio turinio pranešimai yra patraukliausi socialinių tinklų lankytojams, mėginama apibendrinti panagrinėjus Lietuvių kalbos draugijos paskyros įrašus. Populiariausi yra įrašai, kuriuose kalbos dalykai pristatomi pozityviai, žaismingai, konkrečiai, praktiškai.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Ko (ne)nori iš kalbininkų internautai

Janina Švambarytė-Valužienė. Mokinys, mokytojas ir kiti šaknies mok- vediniai vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose

„O, kaip sunku, kad žmogus nemokslinas“, – sako Kudirkos Naumiestyje. „Sykį mokslą pamatai, tai viską daugiau supranti“, – tvirtina Griškabūdyje. Kokių šaknies mok– vedinių esama vakarų aukštaičių kauniškių šnektose, kurių leksika aprašyta Aldono Pupkio vieno ir su kolegomis parengtuose žodynuose? Kokių šios šaknies žodžių turi vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos? Visa tai nagrinėjama įdomiais pavyzdžiais iliustruotame Janinos Švambarytės-Valužienės straipsnyje.
Skaityti toliau: Janina Švambarytė-Valužienė. Mokinys, mokytojas ir kiti šaknies mok- vediniai vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose

Mantas Tamošaitis. Pastanga grąžinti epochą: „Silva rerum“ kaip kultūros reiškinys

Gūdūs 2008-ieji. Na, gal ne tokie ir gūdūs, bet jau dešimtmečiu pasenę. Pasirodo pirmasis Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ tomas. Lietuva jau ketverius metus yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o prezidentas Valdas Adamkus baigia savo antrąją kadenciją. Šio teksto autorius ruošiasi švęsti savo keturioliktąjį gimtadienį ir K. Sabaliauskaitės romano, kaip bemaž ir visų kitų knygų, dar neskaito.
Skaityti toliau: Mantas Tamošaitis. Pastanga grąžinti epochą: „Silva rerum“ kaip kultūros reiškinys

Vytautas Martinkus: dabar toks postmodernas – klasikų užmaršties metas

Vidaujos link… Šie žodžiai įvardija naujausią rašytojo Vytauto Martinkaus knygą. Lyg geografinė nuoroda, pasiryžimas – dairytis prarastų namų, nuolat grįžti ten, kur vaikystės kelias per Vidaujos upelį išvesdavo ir parvesdavo atgalios. Lyg kūrybinis įžadas – apmąstyti, gilintis į save, kuriamo pasaulio pamatų ieškoti viduje, vidaujoje…
Skaityti toliau: Vytautas Martinkus: dabar toks postmodernas – klasikų užmaršties metas

Lietuvių kalbos supratimo standartus keičianti monografija

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FLF) profesorius dr. Vytautas Kardelis neseniai išleido lietuvių kalbos supratimo standartus laužančią monografiją. Netipiškas ir profesoriaus sprendimas knygą leisti vien elektroniniu formatu.
Mokslininko monografija „Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas. Aukštaičiai“, kitų filologų nuomone, keičia įsigalėjusias taisykles. Knygoje profesorius V. Kardelis išdėsto visiškai naują požiūrį į lietuvių kalbos tarmių tyrimus.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos supratimo standartus keičianti monografija

Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų

Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų, iškilus poetas, prozininkas, dramaturgas. Savo literatūrine kūryba labiausiai ir geriausiai žinomas pasaulyje, nors pats ją laikė antraeile, beveik hobiu. Kur kas labiau vertino savąją mokslinę ir diplomatinę veiklą. O mokslininkas buvo itin plataus spektro. Be to, filosofas ir puikus politikas. Jo gyvenimas stebėtinai ryškus, kupinas įvairiapusės veiklos ir aistringų jausmų gausos. Mums jis svarbus ir tuo, kad domėjosi lietuvių tautosaka. Skatino Liudviką Rėzą išleisti Dainų rinkinį, kurį deramai įvertino, o mūsų liaudies dainas vadino meiliomis. J. W. von Goethe į pasaulinės literatūros sąvoką įtraukė poetinę tautosaką ir kaip jos pavyzdį minėjo lietuvių dainas. Jomis domėjosi nuo jaunystės, kai kurias mokėjo atmintinai. Taigi tam tikros didžiojo genijaus sąsajos su Lietuva neginčytinos.
Skaityti toliau: Johannas Wolfgangas von Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų