GK rašo | Svarstomas atnaujintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių projektas (Rasuolė Vladarskienė, kalb. Rita Urnėžiūtė)

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) svetainėje paskelbtas doc. dr. Rasuolės Vladarskienės ir dr. Palmiros Zemlevičiūtės parengto ir VLKK apsvarstyto leidinio „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ rankraštis (www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/projektai). Apie tai, kodėl ir kaip atnaujinamos rašybos taisyklės, pasakoja viena iš naujojo leidinio autorių doc. dr. Rasuolė Vladarskienė.
Skaityti toliau: GK rašo | Svarstomas atnaujintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių projektas (Rasuolė Vladarskienė, kalb. Rita Urnėžiūtė)

Ar tikrai lietuvių kalbą taip sunku išmokti? (1)

Neretai tenka išgirsti, kad mokytis lietuvių kalbos labai sudėtinga ne tik užsieniečiams, bet ir patiems mūsų šalies gyventojams. Tai tarytum iš dalies patvirtina ir vis prastėjantys lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų rezultatai. Tačiau, anot Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto profesoriaus Albino Drukteinio, kalbos mokymasis pirmiausia yra susijęs su paties žmogaus asmeniniais interesais ir išankstinėmis nuostatomis. Profesorius akcentuoja, kad itin svarbu suvokti, jog kalba yra neatsiejamas mūsų kultūros komponentas.
Skaityti toliau: Ar tikrai lietuvių kalbą taip sunku išmokti? (1)

Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Išeivijos rašytojų vaikystės takais

Birželio 28 d. Maironio lietuvių literatūros muziejus (MLLM) minėjo savo 85-ąsias įsteigimo metines. Šia proga čia parengta ir atidaryta iki šiol analogo Lietuvoje neturinti ekspozicija – „Literatūra keičia“. Joje veriasi visa lietuvių literatūros istorija – nuo senųjų raštų iki šių dienų.
Skaityti toliau: Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Išeivijos rašytojų vaikystės takais

Džiazuojanti istorija. Kaip grožinė literatūra formuoja mūsų santykį su istorija?

Kokius literatūros kūrinius galime vadinti istoriniais? Kokios istorinės temos Lietuvoje rašytojui yra saugios ir nesaugios? Kokie kūriniai žymi Lietuvos istorinės literatūros plėtros, kokybės lūžį? Ar gali istoriniai romanai tapti edukacijos priemonėmis? Apie istoriją, paveldą ir grožinę literatūrą – pokalbis su lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja dr. Jūrate Čerškute.
Skaityti toliau: Džiazuojanti istorija. Kaip grožinė literatūra formuoja mūsų santykį su istorija?

Panaudotos kalbos perdirbimas. Pokalbis su Paulina Egle Pukyte

Naujas „Kalbos klubo“ sezonas prasideda keliant klausimą, kokie pokyčiai veikia kalbą XXI amžiuje. Į pirmą pokalbį Jolanta Zabarskaitė pakvietė rašytoją ir tarpdisciplininio meno kūrėją Pauliną Eglę Pukytę. Pašnekovės aptarė, kodėl tarpdisciplininiame mene kalba dažnai tampa autonomišku objektu. Kokios priežastys, mąstymo, pasaulio iš(si)aiškinimo būdai prie to atvedė menininkus?
Skaityti toliau: Panaudotos kalbos perdirbimas. Pokalbis su Paulina Egle Pukyte

GK rašo | Irena Smetonienė. DUONOS koncepto pokyčiai lietuvių kalbinio pasaulio vaizde

Lietuviams duona yra toks maisto produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Duona be galo gerbta – tai rodo tautosaka, papročiai, literatūra. Ji buvo suasmeninta: maitino žmones, juos mylėjo, verkė tinginio valgoma, supykdavo ir atkeršydavo arba išeidavo iš namų, o padėta po pamatu saugojo tų namų gyventojus nuo visokių blogybių. Duona, lydinti žmogų nuo lopšio iki karsto, buvo svarbi įvairiose šventėse ir apeigose.
Skaityti toliau: GK rašo | Irena Smetonienė. DUONOS koncepto pokyčiai lietuvių kalbinio pasaulio vaizde

GK rašo | Dangira Nefienė. Ar mokykla galės puoselėti gimtąją kalbą?

Kaip lituanistai žino, „Gimtoji kalba“ turi aktualią visiems skiltį „Pedagogo užrašai“. Šįkart joje savo mintimis dalijasi Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dangira Nefienė. Jos teigimu, „jeigu pavyks parodyti, kad kalba aktuali, svarbi, ji šalia mūsų, o ne muziejaus saugyklose, daug smagiau ir aiškiau atrodys ir rašyba, ir skyryba, ir kalbos dalių gramatiniai požymiai“.
Skaityti toliau: GK rašo | Dangira Nefienė. Ar mokykla galės puoselėti gimtąją kalbą?

Skirmantas Valentas. Vlado Braziūno filotopija ir heteroglosija

Pradedant lingvistinius aiškinimus, būtina sustoti ties klausimu: kokiame matavime egzistuoja vieta, kuri „prijaukinama“ ir todėl laikoma neatskiriamai sava? Tiek Vlado Braziūno tekstai, tiek lingvistiniai aiškinimai liudija, kad filotopijos objektas yra ne horizontalus, o vertikalus. Užtenka atidžiai perskaityti prieš ketvirtį amžiaus poeto parašytą eilėraštį „pušų sodinimas netoli Zervynų“,  prasidedantį žodžiais tėvyne mūsų, kur esi danguos, o sodinamos būsimos aukštos pušys – būdas patekti į danguje esančią tėvynę. Dabar jau galime pereiti prie lingvistikos.
Skaityti toliau: Skirmantas Valentas. Vlado Braziūno filotopija ir heteroglosija

Lietuviškam internetui – 30

1991 m. spalio 10-ąją ant Seimo pastato buvo sumontuota palydovinio ryšio įranga, kuri leido mūsų šaliai pirmą kartą savarankiškai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Ši diena yra laikoma Interneto Lietuvoje gimtadieniu.
Dėkojame profesoriui Adolfui Laimučiui Telksniui, LITNET tinklo įkūrėjui, už interneto lietuvinimą.

Skaityti toliau: Lietuviškam internetui – 30