Jau veikia svetainė „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvasׅ“

Lietuvos ypatingasis archyvas atidarė interneto svetainę „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvasׅ“ (E-partizanų archyvas), kurioje skelbiami suskaitmeninti Lietuvos partizanų – 1944–1953 m. vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – dokumentai.
Skaityti toliau: Jau veikia svetainė „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvasׅ“

Džiuljeta Maskuliūnienė apie vaikų skatinimą skaityti: „Geriausiai veikia pavyzdys šeimoje“

Į didįjį šių dienų vaikų ugdymo klausimą, neduodantį ramybės ne vieniems tėvams – kaip paskatinti vaiką daugiau skaityti? – paprasto atsakymo nėra, teigia Šiaulių universiteto literatūrologė, vaikų literatūros tyrinėtoja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, ir pabrėžia – pomėgį skaityti geriausia mažiesiems skiepyti tiesiog savo pavyzdžiu. Laiko skaitymui turi atsirasti kiekvienoje šeimoje, o ypač toje, kurioje auga jaunieji skaitytojai. Formuojant vaikų skaitymo įpročius, literatūra jiems turi būti parenkama pagal amžiaus tarpsnį. Ir ne be reikalo – universalių knygų, kurios tinkamos ir mažiesiems, ir suaugusiems, yra gerokai mažiau, tad norint tinkamai lavinti vaiką, jiems skirtas knygas reikia rinktis itin atidžiai.
Skaityti toliau: Džiuljeta Maskuliūnienė apie vaikų skatinimą skaityti: „Geriausiai veikia pavyzdys šeimoje“

Konferencijoje „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ vykusio pokalbio aidai spaudoje

Lituanistų sambūrio konferencijoje „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ buvo surengtas pokalbių stalas „Iš kokio šaltinio semsis stiprybės Lietuvos valstybė?“
Pokalbyje dalyvavo kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus Arvydas Juozaitis ir Gitanas Nausėda.
Skaityti toliau: Konferencijoje „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ vykusio pokalbio aidai spaudoje

Marius Burokas: Labiausiai esu skaitytojas

Ketvirtadienį Lietuvių literatūros ir tautosakos institute literatūros apžvalgininkui, poetui, vertėjui Mariui Burokui už aiškius, nuoseklius ir kryptingus darbus – lietuvių bei užsienio autorių knygas pristatančius, aktualias literatūros problemas analizuojančius straipsnius ir apžvalgas žiniasklaidoje, buvo įteikta septintoji Vytauto Kubiliaus vardo premija.
Skaityti toliau: Marius Burokas: Labiausiai esu skaitytojas

Interneto svetainė „Senieji raštai“ papildyta lietuviškais XVI–XIX a. Biblijos tekstais

LKI Raštijos paveldo tyrimų centre kuriama interneto svetainė „Senieji raštai“ 2018 m. praturtėjo naujais šaltiniais. Didžiausias šiųmetis turtas – lietuviški XVI–XIX a. Biblijos tekstai. Internetinius Biblijos leidinius sudaro perrašas ir dvi žodžių formų konkordancijos, leidžiančios greitai surasti reikiamus žodžius. Internetiniai leidiniai parengti pagal projektą Lietuviškos XVI–XIX a. Biblijos istorija (vadovas dr. Mindaugas Šinkūnas), remtą Lietuvos mokslo tarybos.
Skaityti toliau: Interneto svetainė „Senieji raštai“ papildyta lietuviškais XVI–XIX a. Biblijos tekstais

Vienintelės pasaulyje „ė“ raidės istorija

Lietuviška abėcėlė, nors ir sudaryta iš lotyniškų rašmenų, kuriuos naudoja daugiau nei 36 proc. kalbų, yra ypatinga ir vienintelė visame pasaulyje. Dėkoti už tai galime Danieliui Kleinui, kuris dar prieš 365 metus, rašydamas pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, sukūrė išskirtinę raidę „ė“. Iki šiol ji naudojama tik lietuvių kalboje. O šiemet jos unikalumui pabrėžti pradėtas ir skulptūros projektas – jį įgyvendinus, Lietuvą papuoš „ė“ raidės skulptūra.
Skaityti toliau: Vienintelės pasaulyje „ė“ raidės istorija

Į Valdovų rūmus atkeliavo istorinė paroda iš Lenkijos su sensacinga relikvija

Lietuvai ir Lenkijai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį (1918–2018), Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose antradienį atidaroma tarptautinė paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“.

Skaityti toliau: Į Valdovų rūmus atkeliavo istorinė paroda iš Lenkijos su sensacinga relikvija

Antanas Balašaitis. Kalbotyros ir poezijos dermė. Kalbininkui Jonui Klimavičiui – 80

Geruliškės kaimo Vilkaviškio rajone ūkininkų Klimavičių vienas iš keturių vaikų – sūnus Jonas, gimęs 1938 m. lapkričio 26 d., krikštatėvių buvo leidžiamas į pradinę mokyklą. 1956 m. taip pat pavyzdingai baigęs Pilviškių vidurinę mokyklą, pasirinko studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Gabus studentas buvo pastebėtas būsimų mokytojų mokytojo Kazimiero Kuzavinio (1927-2006), globojusio lituanistų studentų mokslinę draugiją. Prisimindamas savo neseniai mirusį dėstytoją 2006 m. „Gimtosios kalbos“ 7-tame numeryje rašė: “Čia mane ir pasigavo, prisijaukino … Vis pakalbindavo, pašnekėdavo apie naujas knygas (ne tik kalbotyros), įvairius kalbos dalykus, daugiausia lenkė prie tarptautinių žodžių įforminimo ir apskritai kalbos kultūros, bet su istoriniu (kaip K.Būgos) pamušalu.“
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Kalbotyros ir poezijos dermė. Kalbininkui Jonui Klimavičiui – 80

LRT „Ryto allegro“ diskusija apie kalbą

Kalbą prižiūrinčios institucijos neturėtų taikyti draudimų ir baudimų žiniasklaidai, joje reikia savireguliacijos – patiems žurnalistams turėtų būti gėda nemokėti rašyti. O ten, kur prasideda kūryba, viskas priklauso tik nuo autoriaus, kalbėdamas apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo aktualumą LRT KLASIKAI sako laidų vedėjas Algis Ramanauskas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis teigia, kad laikai, kai bausta už kalbos klaidas, praeina, tačiau tam tikri taisyklingumo reikalavimai visuomet išliks.
Skaityti toliau: LRT „Ryto allegro“ diskusija apie kalbą