Charles’is Baudelaire’as. Piktybės gėlės, arba gyvenimas kaip oksimoronas

Kodėl žmonės kuria meną? Matyt, dėl daugybės priežasčių, bet visuomet esama išskirtinės grupės – meną kuriančios dėl paties kūrybos stebuklo. Tobulinančios savo įgūdžius, skrupulingai šlifuojančios savo meno kūdikį, kad pasiektų pačią tobulybę. Prancūzų poetas ir eseistas Charles’is Baudelaire’as, kurio 200 metų gimimo sukaktį minime 2021-aisiais (gimė 1821 m. balandžio 9 d., mirė 1867 m. rugpjūčio 31 d.), priklauso būtent šiai meno žmonių grupei.
Skaityti toliau: Charles’is Baudelaire’as. Piktybės gėlės, arba gyvenimas kaip oksimoronas

Audronė Kudulytė-Kairienė. Neseniai rasti Sapfo eilėraščiai

Garsiausia senovės Graikijos poetė Sapfo, gyvenusi VII–VI a. pr. Kr. Lesbo saloje, parašė daugybę kūrinių. Jie buvo sukurti įvairiais metrais, grįstais ilgų ir trumpų skiemenų kaita. Helenistiniais laikais pasirodė 9 Sapfo knygos, kurias sudarė apie 10 tūkst. eilučių. Antikinės knygos – tai papiruso ritinėliai su ranka užrašytu tekstu.
Skaityti toliau: Audronė Kudulytė-Kairienė. Neseniai rasti Sapfo eilėraščiai

Moterų pavardės po vedybų Lietuvoje vis dar kelia aistras: kodėl vienos renkasi -ienė, o kitos -ė?

2003-iais metais Lietuvoje įteisintos moterų nepriesaginės pavardės. Būtent tada kilo didžiulės diskusijos dėl -ienės ir -ė pavardžių, kurios netyla iki šių dienų. Naujienų portalas DELFI pasidomėjo, kokias pavardes dabar moterys dažniau renkasi, ir pakalbino Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkę dr. Ritą Miliūnaitę, kuri yra išleidusi knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“.

Skaityti toliau: Moterų pavardės po vedybų Lietuvoje vis dar kelia aistras: kodėl vienos renkasi -ienė, o kitos -ė?

Gediminas Kajėnas. Amžinasis dendis, propagavęs keistą Grožį: Charles’iui Baudelaire’ui – 200

„Žmonių minia įsivaizduoja, kad poezijos tikslas yra koks nors mokymas, kad ji turi čia stiprinti sąmonę, čia tobulinti papročius, čia galų gale parodyti tai, kas naudinga… Poezijos iš didžiosios raidės tikslas yra tik ji pati; ji negali turėti kitų tikslų, ir joks eilėraštis nebus toks didingas, toks kilnus, tikrai vertas eilėraščio vardo, išskyrus tą, kuris buvo parašytas tik iš malonumo rašyti“ – taip yra teigęs vienas žymiausių moderniosios prancūzų poezijos kūrėjas Charles’is Baudelaire’as, kurio 200-ąsias gimimo metines balandžio 9 d. mini ne tik Prancūzijos, bet ir viso pasaulio poezijos mylėtojai.
Skaityti toliau: Gediminas Kajėnas. Amžinasis dendis, propagavęs keistą Grožį: Charles’iui Baudelaire’ui – 200

Marijos Gimbutienės metai | Agnė Čivilytė „Marija Gimbutienė archeologijos istorijoje: ką sužinome apie antropomorfiją?“

Aštuonioliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai. Šiandien įvyko pirmas vakaras.
Dr. Agnė Čivilytė skaitė pranešimą „Marija Gimbutienė archeologijos istorijoje: ką sužinome apie antropomorfiją?“
Skaityti toliau: Marijos Gimbutienės metai | Agnė Čivilytė „Marija Gimbutienė archeologijos istorijoje: ką sužinome apie antropomorfiją?“

Vilija Baublytė. Motiejus Valančius: ar jis kalba man?

Šiemet vasario 28 d. sukako 220 metų nuo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) gimimo. Žemaičių vyskupo, rašytojo, švietėjo, visuomenės veikėjo vardas amžiams įrašytas tautos atmintyje. Ar visada sutampa garbingi vardai, išlikę tautos atmintyje, ir vardai asmenų, kurių tekstus skaitome iki šių dienų? Nelygu, kaip atsakysime į klausimą: ar ta išskirtinė asmenybė kalba man, ar jos žodžiai pasiekia mano širdį?
Skaityti toliau: Vilija Baublytė. Motiejus Valančius: ar jis kalba man?

Vytenė Muschick: „Dalia Grinkevičiūtė – XX a. istorinio konteksto žmogus“

„Pirmasis sąmoningas susitikimas su jos kūryba greičiau panašus į sukrėtimą, šoką. Beje, tai įvyko jau po D. Grinkevičiūtės mirties (1987 m., – red. past.), kai pirmąkart perskaičiau jos tekstą „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Tuomet, jau Sąjūdžio laikais, apybraiža buvo publikuota mėnraštyje „Pergalė“. Buvau 16-os. Sukrėtė ne tik žiaurus, skausmingas teksto turinys, bet ir faktas – aš beveik nieko apie D. Grinkevičiūtės praeitį nežinojau,“ – pasakoja knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“ į vokiečių kalbą išvertusi Vytenė Muschick.
Skaityti toliau: Vytenė Muschick: „Dalia Grinkevičiūtė – XX a. istorinio konteksto žmogus“

Albina Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

Šį pavasarį sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurta Terminologijos komisija. Nuo jos veiklos prasidėjo organizuota lietuvių terminijos tvarkyba. Beje, komisijos darbo tvarka, kai terminų rinkinius parengia tam tikrų sričių specialistai, o toliau terminai svarstomi kartu su rengėjais ir kalbininkais, išlikusi iki šių dienų.
Apie šios komisijos darbo pradžią „Gimtosios kalbos“ kovo mėn. numeryje pasakoja VLKK narė, LKI direktorė dr. Albina Auksoriūtė.

Skaityti toliau: Albina Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

Algirdas Butkevičius. Balio Sruogos rankraščius išsaugojo „bambizas nuo Biržų“

Ne vienas, skaitydamas poeto, dramaturgo, rašytojo, literatūros ir teatro kritiko Balio Sruogos memuarinį romaną „Dievų miškas“, atkreipia dėmesį į ten minimą „bambizą nuo Biržų“, kuris ne kartą Štuthofo pragare rašytojui padėjo išlikti gyvam, išsaugojo šiame mirties ir kančių lageryje jo parašytų kūrinių rankraščius.
Skaityti toliau: Algirdas Butkevičius. Balio Sruogos rankraščius išsaugojo „bambizas nuo Biržų“

Sigita Šilingaitė. Apie filosofiją mokykloje

Apie filosofijos dėstymą mokykloje prieš kelis dešimtmečius Naujajame Židinyje-Aiduose kalbėjo prof. Rita Šerpytytė ir prof. Tomas Sodeika („Kaip mokyti filosofijos?“, in: NŽ-A, 1998, nr. 4). Šis pokalbis paskatino ieškoti sąsajų su dabartimi: kodėl filosofija Lietuvos mokyklose iki šiol nėra įsitvirtinusi, kokia būtų jos reikšmė šiuolaikinėse ugdymo programose, kokia mokymo metodika būtų tinkama moksleiviams ir kokia yra filosofinės literatūros vaikams pasiūla?
Skaityti toliau: Sigita Šilingaitė. Apie filosofiją mokykloje