Kategorija: Straipsniai

Poetas, literatūrologas, vertėjas Mindaugas Kvietkauskas literatūros pamoką skiria prakalbinti miesto ir kūrėjo atminčiai. Šiedvi susipina tam, kad padėtų atpažinti pašaukimą, įvertinti žodžio tarpininkavimo galią ir atvertų buvimo stebuklą. Skaitydamas savo sukurtus eilėraščius ir ištrauką iš esė rinkinio „Miesto fuga“, autorius keliauja amžiais, skirtingais gyvenimo etapais ir netgi randa atsakymą, kodėl ant Šv. Jonų bažnyčios atbrailos esantys angelai turi neįprastus sparnus.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su rašytoju Mindaugu Kvietkausku

„Jokios Kalbos politikos gairės, jų įgyvendinimo planai, strategijos nei iki 2030-ųjų, nei iki 2050-ųjų metų lietuvių kalbai gyvuoti nepadės, jei nebus vertybinio požiūrio į gimtąją kalbą“, – taip dr. Stasys Tumėnas palydi Reginos Kvašytės, Džiuljetos Maskuliūnienės, Kazimiero Župerkos parengtą knygą „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“.  Kalbamės su viena iš knygos autorių dr. Regina Kvašytė.
Skaityti toliau: Regina Kvašytė: žodžio korektiškumas priklauso nuo įvairių aplinkybių

Kas iš tikro įklampino Kazį Jakubėną?

Šiandien dėl K. Jakubėno suėmimo ir įkalinimo dažniausiai kaltinama LRS vadovybė su Petru Cvirka priešakyje – LRS valdyba pašalino poetą iš Sąjungos, kai kurie jos nariai liudijo prieš K. Jakubėną per apklausas ir teisme. Tai tiesa, tačiau, išstudijavus Lietuvių Tautinės Tarybos (LTT) bylą (LYA f. K-1, ap. 58, b. 9792) ir atskirą paties poeto bylą (LYA f. K-1, ap. 58, b. P-4465), susidaro kitoks vaizdas: K. Jakubėnas pašalintas iš LRS ir suimtas vadovaujantis LTT trijulės parodymais, jais remiantis suformuoti ir kaltinimai poetui, o LRS vadovybės liudijimai pasidarė svarbūs tik vėlesniame bylos tyrimo etape, kai pagrindiniai kaltinimai ėmė bliūkšti ir tardytojai nutarė apsiriboti papildomais kaltinimais.
Skaityti toliau: Darius Pocevičius. Kaip Generolo Vėtros trijulė literatus klampino (III)

Spalio 27 d. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, mylimai vaikų ir suaugusiųjų poetei, vertėjai, daugybės operų ir operečių libretų autorei Ramutei Skučaitei sukanka devyniasdešimt metų.
Skaitytojams dovanojusi daugiau kaip penkiasdešimt savo poezijos knygų poetė teigia vis dar nežinanti, „kas tuos eilėraščius rašo“, bet užvis labiausiai vertina eilėraščio muzikalumą: „Man labai svarbus eilėraščio muzikalumas. Manau, kad žmogus, kuris rašo eilėraščius, turi turėti tą jausmą.“ Sukakties proga kalbamės apie gyvenimą ir poeziją, atsiminimus ir šiandieną, kūrybą vaikams ir, žinoma, apie naujos knygos laukimą.
Skaityti toliau: Ramutė Skučaitė: „Poezijos taku ėjau palengva ir tylomis“

Kokią prasmę į žodžius „jaunasis rašytojas“ įdėdavo sovietinės institucijos, atsakingos už to meto „sielų inžinierių“ būtį ir būvį? Ką ir kaip reikėjo daryti jaunuoliui arba jaunuolei įsigeidusiems pagauti už uodegos Pegasą? Kaip sovietmečiu vykdavo jaunųjų rašytojų „debiutas“, „iniciacija“, „įsitvirtinimas“? Kokį vaidmenį atliko jaunųjų rašytojų sekcijos ir būreliai sovietmečio realybėje? Tai buvo savišvietos, asmenybių brendimo, o gal ideologinės indoktrinacijos, cenzūros, rengimo darbui „ideologiniame fronte“ vieta? Ar galima kalbėti apie tam tikrą, jaunuosius rašytojus telkusių, institucijų ir būrelių hierarchiją? Kas tokių hierarchijų susiformavimą lėmė?
Skaityti toliau: Homo cultus. Istoriko teritorija. Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke

„Mano brangioji Nili, aš abejoju, ar kada nors sugebėsiu Tau atsilyginti ir atsidėkoti už šį Paryžių, persunktą tavuoju jaukumu. Gal pakaks tik švelniausių gyvenime prisiminimų“, – taip 1948 metų gruodžio 30 dieną rašytame laiške mylimajai Nijolei Bražėnaitei rašė pro geležinę uždangą į Vakarus prasiskverbęs ir Paryžiuje kuriam laikui apsistojęs partizanas Juozas Lukša. Šiandien išlikę judviejų laiškai – 136 Juozo rašyti Nijolei ir 71 Nijolės siųstas Juozui – išleisti atskira knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus. Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“.
Skaityti toliau: Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ką šiandienai liudija Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės laiškai? Pokalbis su Laima Vince

Šiemet sukako 40 metų nuo tragiškos vieno talentingiausio ir žymiausio mūsų dramaturgo, prozininko Raimundo SAMULEVIČIAUS (1937 09 25–1981 02 02) žūties. Iki šiol skaudžiu aidu nuskamba ši žinia jį pažinojusių bičiulių, kolegų širdyse. Raimundo gyvenimas nutrūko nesulaukus nė 44-rių. Bėga metai, mažėja kūrėjo amžininkų, su juo bendravusių, pažinojusių ir jo mamą Stasę, kilnią, tvirtos dvasios ir polėkio asmenybę, nepalūžusią po baisios vienturčio sūnaus netekties. Bėga metai ir nusitrina tokie tragiški dramaturgo žūties momentai.
Skaityti toliau: Gediminas Jankus. Rašytojo tragiška lemtis

2021 m. spalio 28 d., ketvirtadienį, Kauno IX forto muziejus kartu su partneriais kviečia dalyvauti pilietinėje eisenoje ir minėjime, skirtuose prisiminti ir pagerbti Holokausto aukas, nužudytas per „Didžiąją akciją“. Pilietinė eisena „Didžiajai akcijai“ atminti jungiasi prie „Atminties kelio 1941–2021“ iniciatyvos.
Lituanistų sambūris kviečia akcijoje dalyvauti visus galinčius, pamokose kalbėti apie pilietinę eiseną ir žudynes, vykusias prieš 80 metų, nes tai neturi pasikartoti.
Skaityti toliau: Pilietinė eisena ir minėjimas. 80-osioms „Didžiosios akcijos“ metinėms

Skaityti toliau: Laimantas Jonušys: Apie „jautrią“ gramatiką

Karštą liepos priešpietę mes trise dairomės po Anykščių rajono Juodžių kaimo laukus. Jau geltonuoja ražienos, tolumoje vienišuoja vėjų ir perkūnų nušlamintas klevas, už ražienų spalvomis pasipuošusi pieva, kuri nusileidžia iki Susienos upelio. Pasiryžtame ir mes nubristi iki jo, bet krūmynai ir didžiulės žolės mums pasipriešina, tenka apsigręžti.“
Skaityti toliau: Vytauto Mačernio metai | Aldona Ruseckaitė. „Mačernis kelis kartus siūlėsi aplankyti Bronę…“