Kategorija: Straipsniai

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas ir eseistas Sigitas Geda beveik nuo pirmųjų kūrybinių žingsnių tapo vienu ryškiausiu kūrėju, savo poezija, kritikos tekstais, eseistika daręs didelę įtaką lietuvių literatūrai ir jos kūrėjams. „S.Geda yra lietuvių poezijos transformatorius, perkeitėjas; poezijos tradicija yra jo perskverbiama, pleištinis judesys, plėšiantis. Nėra prasmės klausti apie plėšiančio judesio teisingumą, jis nėra atsižvelgiantis. Gali būti drastiškas, būtinai provokatyvus“, – rašė profesorė Viktorija Daujotytė.
Skaityti toliau: Sigitui Gedai atminti

Su Si­gi­tu Ge­da stu­di­jų lai­kais bu­vo­me di­de­li drau­gai (drau­gys­tė, aiš­ku, tę­sė­si ir pas­kiau). 1965 me­tais, bai­gęs uni­ver­si­te­tą, rug­sė­jo mė­ne­sį pra­dė­jau mo­ky­to­jau­ti (pa­gal pa­sky­ri­mą) Anykš­čių ra­jo­no Ku­ni­giš­kių aš­tuon­me­tė­je mo­kyk­lo­je. Lap­kri­čio mė­ne­sį bu­vau me­tams pa­im­tas į ka­riuo­me­nę. Per tą lai­ką su Si­gi­tu su­si­ra­ši­nė­jo­me. Čia at­rin­kau ke­tu­ris iš tu­ri­mų jo laiš­kų. Juo­se ap­ra­šo­mi Si­gi­to žy­giai dėl pir­mo­sios kny­ge­lės ir „Straz­do“ lei­di­mo, re­flek­tuo­ja­ma sa­vo­ji po­ezi­ja, nu­sa­ko­ma tuo­me­ti­nė li­te­ra­tū­ros gy­ve­ni­mo si­tu­a­ci­ja… Kal­ba ne­keis­ta. Pra­leis­tos vie­tos, kur šne­ka­ma apie la­bai as­me­ni­nius ar­ba bui­ti­nius da­ly­kus ir kur šiek tiek mė­gė­jiš­kai te­ori­zuo­ja­ma.
A. A.
Skaityti toliau: Keturi Sigito Gedos laiškai

1984 m. žurnale „Buisness Software Review“ pasirodė interviu su George’u Orwellu. Jame „ICP“ redaktorius Scottas Palmeris bando apžvelgti rašytojo kelią literatūrinės utopijos link ir išsiaiškinti, kaip „1984-ųjų“ vizija išsipildė tikrovėje. Straipsnio pabaigoje randame pastabą: „Nuovokiam skaitytojui turėjo kilti klausimas, kaip „Business Software Review“ pavyko prakalbinti autorių, mirusį prieš daugiau nei trisdešimt metų. Įvykti šiam modernios žurnalistikos stebuklui padėjo britų literatūros profesorius ir vienas pagrindinių G. Orwello kūrybos tyrinėtojų Davidas Wykesas. Pasitelkdamas didžiulį savo žinių bagažą, jis atsakė į interviu klausimus taip, kaip į juos, labai tikėtina, būtų atsakęs pats autorius.“

Skaityti toliau: George Orwell: „Netvarka visada turi daug bendro su laisve“

Europarlamentaras Algirdas Saudargas jau kurį laiką domisi kalbos technologijomis. Jis primena ne tik apie glūdinčias tautines vertybes, bet ir perkelia diskusiją į tarpdisciplininį lygį, aiškindamas, kad, atėjus naujiems laikams, kalba turi prie jų prisitaikyti. Šiuo atveju tai reikštų, jog kalba turi tapti „raštinga“ ir skaitmeninėje epochoje.
Skaityti toliau: Algirdas Saudargas. Lietuvių kalba privalo tapti raštinga ir skaitmeninėje epochoje

1950 m. sausio 23 d. gimė Nijolė Miliauskaitė. Šiemet poetę sveikintume 60 gimtadienio proga. Deja… Siūlome paskaityti Sigito Gedos straipsnį, rašytą praėjus metams po N.Miliauskaitės mirties.

Skaityti toliau: Sigitas Geda. Apie Nijolės Miliauskaitės gyvenimą, persefones, poeziją. Metai po mirties

Liūnė Sutema

1927 07 05–2013 01 16

2013 m. sausio 17-osios vakare liūdna žinia – Lemonte mirė Liūnė Sutema.

Eilėraščio prisiminimas: „Emigruosiu į šalį, kurios dar nėra / ir duosiu jai vardą / SUTEMA, / ir ji bus nepriklausoma / nuo dangaus ir žemės, / neperkama, neparduodama, / ir ne pasaka – / Kai Didysis Magas / ranka debesį palies, / upelė Liūnė sroventi pradės, / nusinešdama visus paskendusius – / emigruosiu į šalį, / kuri vienąkart bus –“.
Paskutinė Liūnės Sutemos emigracija.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Emigravusi į šalį, vardu SUTEMA. In memoriam Liūnė Sutema

Prisimindamas neseniai mus palikusią Liūnę Sutemą (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas literatūrologas ir semiotikos tyrinėtojas prof. Kęstutis Nastopka sako, jog netekome iškiliausios lietuvių išeivijos poetės.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: Liūnės Sutemos poezijos žemė tebėra gyvastinga

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta virtuali paroda „Vincas Mykolaitis-Putinas: Nenoriu išnykti iš savo šviesiosios būties“, skirta žymaus lietuvių poeto, prozininko, dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino 120-osioms gimimo metinėms.

Parodoje atspindėti svarbiausi rašytojo biografijos momentai, kūrybos bruožai, supažindinama su jo parašytomis knygomis, vertimais, straipsniais, pateiktas didelis pluoštas fotografijų, mokslo, kultūros veikėjų straipsnių apie poetą ir jo kūrybą.
Skaityti toliau: LNB virtuali paroda. „Vincas Mykolaitis-Putinas: Nenoriu išnykti iš savo šviesiosios būties“

Vincas Mykolaitis-Putinas yra viena tragiškiausių asmenybių lie­tuvių literatūroje. Nuo pat ankstyvos jaunystės pasmerktas vidinio emigranto likimui, jis nuolat turės kovoti su kieno nors primesta disciplina, kieno nors uždėtais varžtais, kam nors paklusti, nusilenkti, neturėdamas galimybių ar valios realiai pasipriešinti. Pirmoji ir galbūt pagrindinė jo vidinės emigracijos priežastis buvo aniems laikams būdingas stojimas į kunigų seminariją be pašaukimo, vien tik nusilenkiant tėvų valiai, paremtai įsitikinimu, kad „pripras“. Ir iš tiesų, kaip tatai liudija biografiniai faktai ir ypač kūrybos analizė, jis iki tam tikro laipsnio „priprato“. Šiame „pripratime“, mūsų nuo­mone, glūdi visos jo asmeninės tragedijos šaknys.
Skaityti toliau: Alfonsas Nyka-Niliūnas. Putinas gyvenimo ir kūrybos prieštarose (1964–1967)

Nesulaikomai eina antras Putino gyvenimo dramos šimtmetis.
Sausio šeštą, per Tris Karalius, bus minimos 120-osios poeto, prozininko ir dramaturgo, literatūros tyrinėtojo, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesoriaus, visuomenės veikėjo gimimo metinės. Vilniaus memorialiniame bute-muziejuje įvyks „Knygos teatro“ spektaklis pagal romano „Altorių šešėly“ III dalį.
Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Dar nepažintas Putinas