Mokytojai lituanistai dažnai ragina vaikus skaityti. Būtų smagu, kad mokiniai, skaitydami knygas, stebėtų kūrinių kalbą, pasižymėtų vietas, kurias, jų nuomone, galima buvo parašyti taisyklingiau, stilingiau. Kaip tai daryti, ką patarti mokiniams, galima pasimokyti ir iš kalbininkės Ritos Urnėžiūtės straipsnio „Pabildėjimai apie lietuvių vaikų literatūrą“, skelbto „Gimtosios kalbos“ 2016 metų 11 numeryje.
Maloniai kviečiame užsiprenumeruoti „Gimtąją kalbą“ 2017 metams.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Pabildėjimai apie lietuvių vaikų literatūrą
Kategorija: Straipsniai
Marijus Šidlauskas. Lietuva, valstybe mano…
Pasirinkdamas pavadinimui šią Vinco Kudirkos ir Adomo Mickevičiaus parafrazę, tikriausiai bent jau abiejų iš amžinybės žvelgiančių didžiųjų vyrų akyse stipriai rizikuoju. Nes tai, ką jie būtų laikę savąja Lietuvos valstybe, niekaip nesutaptų, ir ne vien teritoriniu požiūriu. Tuo būdu šiedu lietuviai, tautiškasis ir istorinis, turėtų savo amžinąją ramybę aukoti amžinajam Lietuvos valstybingumo – taip sunkiai įgyjamo ir lengvai prarandamo – klausimui, pažadinančiam virtinę kitų klausimų.
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Lietuva, valstybe mano…
Valdas Papievis: „Visas mano gyvenimas yra atostogos“
Skaityti toliau: Valdas Papievis: „Visas mano gyvenimas yra atostogos“
Algis Kalėda. Kaip ir už ką vertinamas Henrykas Sienkiewiczius
Šiemet bemaž visa lenkų visuomenė mini kultinio rašytojo, vieno iš keturių savo Nobelio premijos laureatų Henryko Sienkiewicziaus dvigubą jubiliejų: gimimo 170–ąsias ir mirties 100-ąsias metines (o galbūt derėtų rašyti kita, ne tradicine chronologine eile, o pagal pačių jubiliejinių datų svorį – „mirties ir gimimo“?!). Toji proga kelia nemažai platesnių refleksijų, neišsitenkančių ritualinėje minėjimo erdvėje, besiveržiančių į plotus, kurie paprastai priskiriami literatūrinei mitologijai ir istoriosofijai.
Skaityti toliau: Algis Kalėda. Kaip ir už ką vertinamas Henrykas Sienkiewiczius
„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais.
Skaityti toliau: „Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę
Janina Degutytė: „Rašiau apie saulę, kurios nemačiau“
Skaityti toliau: Janina Degutytė: „Rašiau apie saulę, kurios nemačiau“
Biblioterapijos rūšys
Pagal taikymo tikslą, biblioterapijoje išskiriamos klinikinė, reabilitacinė ir asmenybės vystymo rūšys. Remiantis kita klasifikacija, biblioterapijos taikymas gali remtis vien skaitymu arba skaitymu ir interakcija, tai yra kažkokiais papildomais teksto analizės metodais, dalinantis mintimis apie perskaitytą tekstą. Šie metodai taikomi ne tik siekiant gydymo ir sveikatinimo.
Skaityti toliau: Biblioterapijos rūšys
Prof. Irena Veisaitė: „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“
Siūlome ištrauką iš ką tik pasirodžiusios istoriko Aurimo Švedo pokalbių knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“), kurioje pateikiami pokalbiai su germaniste, teatrologe, ilgamete „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininke Irena Veisaite, jos gyvenimo istorija bei laiko apmąstymai.
Skaityti toliau: Prof. Irena Veisaitė: „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“
Nacionalinės premijos laureatas Valdas Papievis: „Tai – ir džiaugsmas, ir didelė atsakomybė, nerimas dėl ateities“
Trečiadienį Kultūros ministerija paskelbė 2016 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Tarp jų – ir rašytojas Valdas Papievis.
Skaityti toliau: Nacionalinės premijos laureatas Valdas Papievis: „Tai – ir džiaugsmas, ir didelė atsakomybė, nerimas dėl ateities“
Audronė Kučinskienė. Vaizduojamasis romėnų menas
Klasikų asociacijos valdybos narės ir Klasikinės filologijos katedros vedėjos Audronės Kučinskienės paruošta mokymo priemonė apie vaizduojamąjį romėnų meną. Prieiga laisva ir nemokama. Smagaus skaitymo!
Skaityti toliau: Audronė Kučinskienė. Vaizduojamasis romėnų menas