Kategorija: Straipsniai

Apie pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros egzamino apeliacijas

Pedagogai tikina, kad nė vienais metais po apeliacijų teikimo nebuvo pakeista tiek daug rašinių vertinimų. Ir, kas dar keisčiau, ne visada į gerąją pusę. Pasak jų, tai tik dar labiau diskredituoja vertinimo komisijos, besivadovavusios liūdnai pagarsėjusia instrukcija, darbą. Tačiau vaikams komisijos nė motais. Jiems daug labiau rūpi jų sužlugdytos viltys.
Skaityti toliau: Apie pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros egzamino apeliacijas

Oskaras Milašius: tobulas lietuvis ir puikus prancūzas

Su asociacijos Les Amis de Milosz prezidente Janine Kohler kalbasi Giedrė Pranaitytė.
Šis pokalbis įvyko Paryžiuje, kai atlikau mokslinę stažuotę Sorbonne Nouvelle universitete. Laimėjusi specialią Prancūzijos vyriausybės stipendiją, intensyviai rinkau medžiagą daktaro disertacijai apie kultūrinę diplomatiją. Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Linas Maknavičius pasiūlė pabendrauti su asociacijos Les Amis de Milosz prezidente Janine Kohler.
Skaityti toliau: Oskaras Milašius: tobulas lietuvis ir puikus prancūzas

Jūratė Sprindytė. Tvirtas Petro Dirgėlos buvimas

Dideli darbai turbūt savaime užprogramuoja anksčiau ar vėliau nutiksiančius savo tęsinius ir mistiniu būdu prisišaukia tęsėjus. Balandžio pradžioje, vos praėjus porai savaičių nuo rašytojo Petro Dirgėlos (1947–2015) mirties metinių, pasirodė originali pokalbių su juo knyga „Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“.
Skaityti toliau: Jūratė Sprindytė. Tvirtas Petro Dirgėlos buvimas

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė? (I, II)

Jūsų dėmesiui siūlome sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Keliami klausimai: kodėl sėkmingą politinę integraciją į Vakarus lydi vidinio nacionalinio pasitikėjimo krizės? Svarstoma, ar tai rinkos išlaisvinimo sukeltų skaudžių socialinių padarinių pasekmė, ar tėra laikinas epizodas demokratijos brandos procese, kuris galiausiai baigsis konsoliduota brandžia demokratija? Studija paskelbta Vytauto Didžiojo universiteto parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.“ (leidykla „Versus aureus“, 2015).
Skaityti toliau: Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė? (I, II)

Apie 2016 lietuvių kalbos VBE vertinimo instrukciją

Paaiškėjo, kad prie sąmyšio, kurį tarp abiturientų ir jų mokytojų sukėlė lietuvių ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai, didele dalimi prisidėjo rašinių vertinimo instrukcija, kuria vertintojai buvo verčiami remtis. Joje ne tik nurodyti būtini temų aspektai, bet ir sakiniai, kurie turi būti ar nebūti rašinyje. Patys pedagogai tai vadina absurdu ir idiotizmo viršūne.
Skaityti toliau: Apie 2016 lietuvių kalbos VBE vertinimo instrukciją

Dainius Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius analizuoja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi „Respublikos“ žurnalistas Rimvydas Stankevičius kalbasi apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė

Gabrielius Zaveckas. Egzaminai: už ir prieš

Anatolijus, Katrina, Patricija ir… brandos egzaminų sesija. Pirmieji trys uraganai žmonijai pridarė neabejotinai daugiau žalos, nei ketvirtasis. Vis dėlto, šiais metais pro Lietuvą „prasirito“ tik pastarasis, kuris neabejotinai sulaukia daug (gal net daugiau, nei reikia) visuomenės dėmesio. Visi nepriklausomoje Lietuvoje gimę piliečiai atsimena savo abitūros egzaminus – vieniems tai buvo jaunatviškas ir nuotaikingas išbandymas, kitiems – depresiją varantis gyvenimo etapas.“
Skaityti toliau: Gabrielius Zaveckas. Egzaminai: už ir prieš

Jūratė Jagminienė. Kuriant savo kartos ateitį… Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei – 130

Šiemet sukanka 130 metų, kai Šiaulių apskrityje, Joniškyje, gimė garsi lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja, skaučių vadė ir pedagogė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). Ta proga, manau, verta prisiminti apie talentingos lietuvių inteligentės S. Kymantaitės-Čiurlionienės nuveiktus darbus Lietuvos švietimo ir kultūros srityse.
Skaityti toliau: Jūratė Jagminienė. Kuriant savo kartos ateitį… Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei – 130

Asta Karaliūtė-Bredelienė: Apie prokrustų lovas, šimtukus ir turinį

Aš iš licėjaus, todėl patvirtindama visuomenėje susidariusį stereotipą pradėsiu nuo šimtukų statistikos. Visoje Lietuvoje lietuvių kalbos jų gauta 103, siaubingosios matematikos – 318, anglų kalbos – apie 800. [Rašau apytikrius skaičius, į tikrąją statistiką vos užmečiau akį, gali likti kokia paklaida.] Neišeina nekelti klausimo, kodėl Lietuvos jaunimas toks humanitariškai neišprusęs. Kalti mokytojai, mokyklos ir programos?
Skaityti toliau: Asta Karaliūtė-Bredelienė: Apie prokrustų lovas, šimtukus ir turinį