Šv. Paulina
Kai ji pakėlė galvą nuo siuvamosios mašinos ir pažiūrėjo pro langą, tamsus trobos stogo šešėlis jau gulė ant kiemo žolės ligi pat keliuko vartų. Šiuo metų laiku saulė leisdavosi anoj pusėj už aštrių eglyno viršūnių, tartum guldavosi ant ilgo dantyto pjūklo ir, susižeidusi į tas aštrumas, vakaro krauju nutaškydavo trečdalį dangaus.
Skaityti toliau: Romualdas Granauskas. Šventųjų gyvenimai
Poetas Algimantas Mackus (1932 02 11 – 1964 12 28) – žymiausias bežemių kartos atstovas, neornamentuotos kalbos kūrėjas.
„Mes esame per jauni, kad būtume galėję su visomis šaknimis įaugti t e n, ir esame per maži, ir esame per mažai jauni, kad su visomis šaknimis galėtumėm įaugti č i a“, – taip apie skaudžią savo tremtinio dalią kalbėjo poetas Algimantas Mackus, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų.
Sakoma, kad yra knygų, kurios turi būti ant kiekvieno lituanisto darbo stalo. „Lingvodidaktikos terminų žodynas“ turėtų būti kiekvieno lituanisto kompiuteryje.
Skaityti toliau: Lingvodidaktikos terminų žodynas
„Šiuolaikinei lietuvybei plėtoti reikalinga bendra lituanistų ir visuomenės talka“, – sakė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, „Lituanistų sambūrio“ vadovė Dainora EIGMINIENĖ. Kada ir kokiu tikslu susitelkė bei kuo gyvena „Lituanistų sambūris“, D. Eigminienės teiravosi „Švietimo naujienų“ korespondentė Aušra Židžiūnienė.
Skaityti toliau: Dainora Eigminienė. Kiekvieno atskirai ir visų kartu…
Sausio 25-ąją „Literatūros ir meno“ redakcija apskrito stalo diskusijai apie lituanistikos problemas, perspektyvas ir vizijas pakvietė tris autoritetingus – ir užimamomis pareigomis, ir savo visuomenine laikysena – pašnekovus: Lietuvių kalbos instituto direktorę dr. JOLANTĄ ZABARSKAITĘ, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorių dr. MINDAUGĄ KVIETKAUSKĄ ir šio instituto mokslo darbuotoją, Pilietinės visuomenės instituto vadovą dr. DARIŲ KUOLĮ. Pokalbį moderavo žurnalo vyriausiasis redaktorius KORNELIJUS PLATELIS.
Skaityti toliau: Lietuviais būsime, kol to norėsime
Pirmasis lietuvių kalbos žodynas – tai didžiausias Konstantino Sirvydo, gyvenusio XVII a. pradžioje Vilniuje, vadinamo žymiausiu to meto kovotoju dėl lietuvybės, nuopelnas.
Netrukus minėsime Lietuvos krikšto 625-ąsiais metines, ir tai gera proga prisiminti bei geru žodžiu paminėti jėzuitus, 1569 m. atvykusius pas mus ginti katalikybės nuo reformacijos. Jie mums ir iš vietinių gyventojų išugdė nemažai mokytų žmonių, šviesuolių, kurių bene pats žymiausias – Konstantinas Sirvydas. Tai buvo labai išsilavinęs dvasininkas, Vilniaus akademijos profesorius, garsus pamokslininkas, pirmasis ir labai žymus mūsų kalbininkas, literatūrinės lietuvių kalbos kūrėjas.
Skaityti toliau: Konstantino Sirvydo žodynas mums padeda ir šiandien
Šią vasarą penkiasdešimtmetį švęsiantis Darius Kuolys po beveik dvidešimties metų pertraukos grįžo į Vilniaus universitetą dėstyti literatūros istorijos.
Peržvelgusi gerai Lietuvoje žinomo pašnekovo išdėstytas mintis, žurnalistė nutarė, kad bet kokie intarpai beprasmiškai žalotų tekstą ir stabdytų jo sklandžią tėkmę. Tad verčiau leiskime Dariui Kuoliui, šiuo metu – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros docentui, savo istoriją pasakoti pačiam.
Skaityti toliau: Darius Kuolys: „Be tradicijos humanitaras tampa nepatikimas“
Vienas iš šešių 2011-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – rašytojas Henrikas Algis Čigriejus, ne pirmąkart Rašytojų sąjungos Valdybos siūlytas šiai premijai. „Už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę“ – šįkart prasmingai įvertinta ne tik poeto ir novelisto kūryba, bet ir gyvenimiška pozicija.
Išleidęs nemažai poezijos rinkinių (pirmasis – „Metų šviesos“, 1971), baigiantis XX-ajam amžiui H. A. Čigriejus prabilo ir kaip novelistas. 2011-aisiais išleistas penktasis novelių rinkinys „Ir parnešė apynio kvapą“. Rašytojas jau yra pelnęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą – A. Miškinio, Jotvingių premiją, Poezijos pavasario laureato vardą ir kt.
Skaityti toliau: Henrikas Algis Čigriejus: „Rašyti lemta ne dėl apdovanojimų“
Homo ludens, lietuviškasis Beckettas, pirmasis absurdistas, pirmasis postmodernistas, stereotipų ir mitų griovėjas. Tai vis Kostui Ostrauskui skirti apibūdinimai, kurių nė vienas nenusako tikrosios jo kūrybos ir darbų svarbos bei poveikio lietuvių kultūrai.
Skaityti toliau: Kostui Ostrauskui atminti
Mūsų ateitis – mūsų vaikai. Jie – būsimieji mokslininkai, pedagogai, menininkai, architektai, gydytojai, verslininkai. Norisi tikėti, kad jie kurs šviesesnę, turtingesnę ir teisingesnę valstybę. Sau, savo tėvams ir savo vaikams. O ar mes juos auklėjame Lietuvos kūrėjais? Kokiais pavyzdžiais gyvena šiandien mūsų ateitis? Apie tai – Rimvydo Stankevičiaus pokalbis su viena mylimiausių vaikų poečių Violeta Palčinskaite.
Skaityti toliau: Violeta Palčinskaitė. Neatimkite iš vaikų pasakos