Gruodžio 24 d. rašytojui Broniui Radzevičiui būtų suėję 75. Tai doktorantės Sigitos Sipavičiūtės tekstas, kuriame ji mąsto, kas vis dar nepastebėta, kas mums nepažinta yra B. Radzevičiaus kūryboje.
Skaityti toliau: Sigita Sipavičiūtė. Broniaus Radzevičiaus kūrybos paslaptys
Turbūt niekas nesitikėjo, kad mada specialiai kalbėti ir rašyti netaisyklingai, tarkim, „duskit pavidolei“, „reikia kažką dariti“, įgaus kone epideminį mastą ir taps kliše, LRT RADIJUI sako vertėjas ir redaktorius Paulius Garbačiauskas. „Bet kad jau tapo, tai tapo. […] Iš principo visa, kas pasiekia komunikacinį tikslą, yra gerai ir netgi nevengtina. O visa kita – skonio dalykas“, – mano jis. VDU Lietuvių kalbos katedros profesorė Rūta Petrauskaitė priduria, kad mes labai daug ką kopijuojame ir blogiausia, kad tą darome net nejausdami. Todėl, pabrėžia ji, reikia sąmoningai kalbėti, klausyti ir turėti tam tikras nuostatas. Juk, pavyzdžiui, teisės kalba, administraciniai raštai sudaryti vien iš klišių, o jei kas labai nuo jų pavargsta, tegul skaito poeziją.
Skaityti toliau: Rūta Petrauskaitė: „Pavargote nuo kalbos klišių – skaitykite poeziją“
Gytis Norvilas yra pareiškęs: „Poetas net be teisėjo nuosprendžio turi būti visada nuošalėje (svarbi pozicija) ir rodyti liežuvį, juoba kai pilni stadionai žiūrovų.“ Nepritapėlis gali pasitraukti iš literatūrinio žaidimo ir nerodydamas liežuvio, kad vėliau grįžtų į poeziją su savo pomirtine knyga (Antano Kalanavičiaus atvejis).
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka. Iš literatūrinės nuošalės
Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, pirmiausia susiformavo turtingųjų, kilmingųjų pavardės, vėliau – vidurinio sluoksnio, o vėliausiai – valstiečių, kitų neturtingųjų sluoksnių, LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Daiva Sinkevičiūtė. Pasak jos, jei žmogus buvo turtingas ar bent jau pasiturintis, jam reikėjo kažkokio požymio, parodančio šeimą, giminę, kuriai jis priklauso. „Miestuose irgi pavardes įgijo žmonės, turėję nekilnojamojo turto, vertęsi prekyba, amatais, dalyvavę valdant miestą. Vėliau jas gavo kiti miesto gyventojai, smulkieji miestiečiai, dar vėliau – aptarnaujantis personalas“, – aiškina mokslininkė, kurią kalbino Lina Smolskienė.
Skaityti toliau: Kaip ir kodėl atsirado lietuviškos pavardės
Liudvikas Rėza, nors ir susitelkęs į kultūrinius procesus, gyveno savo epochos ritmu ir idealais, puikiai orientavosi naujovėse ir madose, LRT KLASIKAI, minint 240 L. Rėzos gimimo metines, pasakoja Kuršių nerijos tyrinėtoja Nijolė Strakauskaitė. „Juk rinkti dainas Europoje irgi buvo mados reikalas – tada imta labai domėtis mažų, tuo metu „egzotinių“ tautelių, tautinių mažumų folkloru. Tačiau L. Rėzai […] reikėjo daug stengtis, kad lietuvių liaudies dainų rinkinys pasirodytų, – jis rūpinosi visais finansiniais reikalais, kreipėsi į didžiausius autoritetus, pvz., bendravo su tokiomis Europos kultūros žvaigždėmis, kaip Johannas W. Goethe, Jacobas Grimmas ir kt. Taigi L. Rėza buvo Europos kultūros elito atstovas“, – pabrėžia istorikė.
Skaityti toliau: Nijolė Strakauskaitė: „L. Rėza puikiai išmanė Europos naujoves ir madas“
Siūlome paskaityti profesorės Viktorijos Daujotytės esė, rašytą lituanistų auditorijai, galvojant apie jos rūpesčius ir lūkesčius, o iš esmės – programinį tekstą, keliantį esminius tautos būties, kalbos, kultūros, literatūros ir gyvenimo vertės klausimus. Pirmieji šį tekstą išgirdo „Lituanistų sambūrio“ nariai visuotiniame susirinkime, kuris vyko 2015 m. spalio 27 dieną Vilniuje.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas
Turite namuose Antano Baranausko „Anykščių šilelį“? Ar atsiverčiate jį bent kartą per metus, kai sausiui prasidėjus vis prisimenamas jo kūrėjo eilinis gimtadienis?..
Jei šiandien surinktume ir sudėtume į vieną lentyną visas skirtingas knygas, kuriose buvo išspausdintas šis geriausiai žinomas XIX a. lietuvių literatūros kūrinys, tokių leidinių susidarytų per 50. Vien tik knygų, kuriose – tik ši poema, lietuvių kalba išleista per dvi dešimtis. Ir Nepriklausomoje, ir sovietinėje, ir šiandieninėje Lietuvoje A. Baranausko poema vis naujoms skaitytojų kartoms siūloma visai padoriais tiražais, tad šimtametė tradicija skaityti šį kūrinį niekuomet nenutrūko.
Skaityti toliau: Tautvydas Kontrimavičius. Kaip Antanas Baranauskas ir Co su sovietais kariavo
NEC portale rašoma: „Skelbiame Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo ir Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (diagnostinio vertinimo ir standartizuotų testų) tvarkos aprašo projektus“.
Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo paskirtis – apibrėžti nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų tikslus, uždavinius, organizavimą, vykdymą, vykdytojus, surinktos informacijos panaudojimą. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo tvarkos aprašas (diagnostinio vertinimo ir standartizuotų testų) reglamentuoja mokinių gimtosios kalbos (skaitymo ir rašymo), matematikos, pasaulio pažinimo, gamtamokslinio ugdymo ir socialinio ugdymo pasiekimų patikrinimus pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopose, kurių visuma, kartu su atitinkamomis duomenų apdorojimo ir informavimo priemonėmis, vadinama Nacionaliniu mokinių pasiekimų patikrinimu (NMPP).
Skaityti toliau: NEC skelbia Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo ir Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo tvarkos aprašo projektus
Leidinio „Novaja gazeta“ žurnalistė Jelena Djakova kalbino Minske gyvenančią 2015 metų Nobelio literatūros premijos laureatę Svetlaną Aleksijevič. Pokalbis vyko lapkričio pabaigoje: prieš Nobelio premijos įteikimo ceremoniją, prieš Nobelio paskaitą, kurioje buvo apibūdinta 2015 metų laureatės kūrinių žanro esmė ir darbo prasmė: „Aš renku jausmų, minčių, žodžių kasdienybę. Renku savos epochos gyvenimą. Mane domina žmonių dvasios istorija. Dvasios buitis. Tai, ką didžioji istorija paprastai praleidžia…“ Pokalbis vyko ne apie istoriją – apie dabartį, kurios dar niekas negali įvertinti. Čia nėra nugludintų formuluočių, nėra paruoštų receptų. Tik „laiko upės“, nešančios mus visus, esmingo posūkio jausmas.
Skaityti toliau: Svetlana Aleksijevič: „Linkiu visiems idealizmo stiprybės“
TV laida „Kelias į namus“ – tai kelionė su žymiu Lietuvos žmogumi į jo tėviškę arba į kitą, ypač brangią jo gyvenime Lietuvos vietą. Vienos dienos kelionė į gimtąjį kraštą su prisiminimais ir susitikimai su gyvenančiais ir kuriančiais ten kraštiečiais galėtų būti ne tik geografinė kelionė, bet kelias į patį save, savo gyvenimo pasirinkimų patikrinimas. Laidos herojus tarsi kviečiamas atsakyti sau pačiam į klausimą, kokios aplinkybės, įvykiai lėmė dabar jau visiems gerai žinomą gyvenimo kelią.
Skaityti toliau: Donaldas Kajokas. Kelias į namus