Kategorija: Straipsniai

Uvertiūra – kaip jaučiasi mūsų vaikai. Kalbėsiu ne apie Lietuvos protų nutekėjimą į užsienius, bet apie mūsų vaikų pradinio ugdymo problemas. Iš pradžių norėčiau pašnekėti apie jų savijautą, kurią apčiuopti leidžia labai svarbūs ir, sakyčiau, dramatiški UNICEFtyrimų rezultatai. Naujausiame vaikų gerovės tyrime (iki 15 metų) dalyvavo 29 šalys. Apibendrinant, Lietuva – 27-a (žemiau latviai ir rumunai).

Skaityti toliau: Saulius Žukas. Ponai, prarandame gabiausius

Siūlome prieš penkis dešimtmečius – 1963-ųjų birželio 22-ąją – skaitytą, bet vis dar labai aktualią sociologo ir kultūros istoriko Vytauto Kavolio paskaitą, skirtą 1863 ir 1941 metų lietuvių sukilimams.

Skaityti toliau: Vytautas Kavolis. Lietuvis kaip revoliucijos žmogus

Vladimiras ar Vincas?
2010 m. Stasys Lipskis parašė knygą „Amžiaus audrų paviliotas“ apie Stalino saulę į Lietuvą parvežusį Justą Paleckį, kurioje, išplaudamas ribą tarp gėrio ir blogio, „taip stipriai nupudravo pagrindinį herojų – patikimą sovietų agentą nuo 1928 m., – kad šis tapo stačiai neatpažįstamas tiems, kurie gana gerai jį prisimena“¹.

Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Iš ko išsivadavo Lipskis, pavadinęs Putino biografiją romanu?

Literatūros kritikui, profesoriui Kęstučiui Nastopkai 2012 m. Lietuvos nacionalinė premija skirta „už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos mokyklos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“. Su laureatu kalbasi rašytojas Andrius Jakučiūnas.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: „Grožinė knyga gali padaryti pasaulį jaukesnį ir žmoniškesnį“

Vienas darbščiausių ir vienas drąsiausių kultūros darbininkų Jeronimas Ralys, nebūdamas nei poetas, nei rašytojas, o dienomis naktimis dirbantis vienišas provincijos gydytojas XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, kai neturėjome nei nusistovėjusios abėcėlės, nei bendrinės kalbos, ypač jos poetinio stiliaus, nutarė parnešti lietuviams dovaną iš pasaulio kultūros lobyno. Ryžosi, kaip rašo Izidorius Ignotaitis, „perplaukti savo nevilties jūrą Odisėjo keltu!“.
Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Gal mums padės gudragalvis Odisėjas?

Gegužės 9-ąją LLTI surengė respublikinę mokslinę konferenciją „Vincas Mykolaitis-Putinas iš laiko perspektyvos“, kuria buvo paminėtos V. Mykolaičio-Putino 120-osios gimimo metinės. Viena iš konferencijos rengėjų ir pranešėjų, LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Jurgutienė ir vertėja Irena Balčiūnienė, asmeniškai pažinojusi V. Mykolaitį-Putiną, buvusi jo artimiausių šeimos draugų rate, o konferencijoje skaičiusi pranešimą „Draudimas perdirbti Altorių šešėly į kito žanro meno kūrinį iš laiko perspektyvos“, maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų apie mūsų literatūros klasiko, literatūros mokslo ir kritikos autoriteto nūdienos reikšmę mums.
Skaityti toliau: Vinco Mykolaičio-Putino palikimas: tarp intrigos ir sąžinės

Minime 25-erius metus nuo Lietuvos Sąjūdžio gimimo. Jau  prabėgo daugiau nei ketvirtis amžiaus nuo dainuojančios revoliucijos, sugriovusios galingiausią praėjusio šimtmečio imperiją.

Šia proga prisiminkim Meilės Lukšienės kalbą iš 1988 m. spalio 22-23 Vilniuje Sporto rūmuose vykusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo – esminio Sąjūdžio susiformavimo ir įsitvirtinimo momento. Meilė Lukšienė – lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė.
Skaityti toliau: Meilė Lukšienė. Atsisakykim melo visur

Jeigu lietuvių kalba neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, ji bus pasmerkta išnykti, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. D. Vaišnienė. Tuo metu Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentas dr. A. Smetona tikina, kad lietuvių kalbai dabar yra patys geriausi laikai. Tačiau jis pabrėžia, kad, jei elgsimės su kalba tarsi su krištoline vaza, tai nuves ją į mirtį.
Skaityti toliau: Aušra Jakubonytė. Skandinavų nebedžiugina anglų kalbos sklaida. Kas laukia lietuvių kalbos?

Šiemet minėsime lietuvių literatūros tyrinėtojos, pedagogės, edukologės habilituotos socialinių mokslų daktarės Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines. Ji laikoma Lietuvos švietimo reformų pradininke, viena iš dvylikos ir pati svarbiausia Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjų. Iškilios visuomenės veikėjos metinių proga „Respublika“ pradeda tyrimą, kuriame su pedagogais, mokslininkais aptars, kur link nuėjo Lietuvos švietimas per Nepriklausomybės metus.
Skaityti toliau: Rūta Juknevičiūtė. Meilė Lukšienė kūrė visiškai kitokią mokyklą

Jei mokinių raštingumas kasmet vis mąžta, gal reikėtų supaprastinti lietuvių kalbos taisykles? Kalbininkai į tokią idėją reaguoja su nuostaba – jų tvirtinimu, lietuvių kalbos rašybos principai tikrai nesudėtingi, o skyryba jau palengvinta. Be to, iki šiol visos kartos kalbos taisykles išmokdavo.
Skaityti toliau: Ar reikės lietuvių kalbą pritaikyti beraščiams?