Viktorija Daujotytė. Apie lietuvių kalbą: ar ji galėtų būti ir elitinė?

Mintys apie lietuvių kalbą, kurios buvo išskleistos 2011 m. vasario 24 dienos lrytas.lt daugiažodžiu pavadinimu „Apie kalbos raidą ir jos vaizdinius: kokia oficialioji lietuvių kalbos ideologija?“, nėra nei naujos, nei originalios. Problema yra šiek tiek gilesnė nei projektiniai įsipareigojimai. Projektai nurodo minties kryptį – deja. Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Apie lietuvių kalbą: ar ji galėtų būti ir elitinė?

Justinas Marcinkevičius. Kiek mūsų dar liko

Šią paskutinę viešą kalbą Justinas Marcinkevičius pasakė praėjusių metų lapkričio 23 dieną Mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje, kur visuomenės diskusijų forumas „Tauta, piliečiai, valstybė“ buvo surengęs konferenciją tema „Tauta ir piliečiai: ar esame savo valstybės šeimininkai“. Poeto trys paskutiniai norai skamba kaip dvasinis jo testamentas Lietuvai.

Skaityti toliau: Justinas Marcinkevičius. Kiek mūsų dar liko

Tomas Venclova. „Mano eilės – pokalbis su savimi“

Jau buvo skelbta, kad poetui Tomui Venclovai skirtas tarptautinio poezijos festivalio Kinijoje pagrindinis prizas – „Auksinė Tibeto antilopė“. Trečius metus Kinijos Cinchai provincijoje rengiamo tarptautinio festivalio nuolatinė komisija, kurią sudaro garsūs Kinijos ir pasaulio poetai bei vertėjai, nusprendė, kad T. Venclovos kūryba verta aukščiausio įvertinimo. Jo kandidatūra išrinkta iš 60 pretendentų ir devynių nominuotųjų iš viso pasaulio.

Nuoširdžiausiai sveikiname poetą Tomą Venclovą, „Lituanistų sambūrio“ narį, gavus garbingą apdovanojimą – „Auksinę Tibeto antilopę“.
Skaityti toliau: Tomas Venclova. „Mano eilės – pokalbis su savimi“

Tomas Venclova. Lietuvių kalba neišnyks. Kad tik neišnyktų žmogiškumas…

Naujoji Romuva, 2011 m.

Mūsų pokalbis su Jeilio universiteto profesoriumi, poetu ir publicistu Tomu Venclova prasidėjo Vilniuje, kuris nūnai sudaro gana slogų įspūdį: grafičių subjauroti senoviniai ir šiuolaikiniai fasadai, išduobtos gatvės ir šaligatviai, net ne itin gausūs nauji grindiniai jau gerokai išklerę, o jais slankioja žmonės, kurių lietuvių kalba apsčiai inkrustuota rusiškais keiksmažodžiais. Iš dabartinės Lietuvos sostinės mes vykome į prieškarinę – į Kauną, kur Tomui Venclovai tą dieną – liepos 1-ąją – turėjo būti suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro titulas.
Skaityti toliau: Tomas Venclova. Lietuvių kalba neišnyks. Kad tik neišnyktų žmogiškumas…

Tomas Venclova. „Mano eilės – pokalbis su savimi“

Poetui Tomui Venclovai skirtas tarptautinio poezijos festivalio Kinijoje pagrindinis prizas – „Auksinė Tibeto antilopė“. Trečius metus Kinijos Cinchai provincijoje rengiamo tarptautinio festivalio nuolatinė komisija, kurią sudaro garsūs Kinijos ir pasaulio poetai bei vertėjai, nusprendė, kad T. Venclovos kūryba verta aukščiausio įvertinimo. Jo kandidatūra išrinkta iš 60 pretendentų ir devynių nominuotųjų iš viso pasaulio.
„Auksinė Tibeto antilopė“ laureatui bus įteikta rugpjūčio mėnesį Cinchai provincijos sostinėje Sinine vyksiančio festivalio metu. Į jį planuoja atvykti ir pats T. Venclova.
Skaitytojams siūlome poeto mintis, užrašytas šia proga.
Skaityti toliau: Tomas Venclova. „Mano eilės – pokalbis su savimi“

Arvydas Vidžiūnas. Jablonskio stebuklai

Didžiojo J. Jablonskio 150-metis (jį minėjome 2010 gruodžio 30-ąją) yra graži proga prisiminti, o nežinantiems – pasakyti, kad, pakylėtai kalbant, nau­jų­jų lai­kų Lie­tu­vos vals­ty­bė yra sukurta ant gimtosios lietuvių kalbos, ant jos gra­ma­ti­kos, ant istorijos pamatų ir suneš­ta ant knyg­ne­šių pe­čių. Visi Sūduvos ir Zanavykų žmonės gali dar sykį oriai papūsti krūtinę: ne Vilniaus, Kauno ar Šiaulių, o Griškabūdžio, Sintautų, Rygiškių ir jų kaimynų tarmė buvo paklota į bendrinės – valstybės teisėje, kultūroje, mokyklose, knygose, laikraščiuose ir kitose srityse vartojamos – kalbos pamatus.
Skaityti toliau: Arvydas Vidžiūnas. Jablonskio stebuklai