Verstinės dramaturgijos archyvas „Dramų stalčius“

Režisieriaus Gintaro Varno iniciatyva sukurtas „Dramų stalčius“ – verstinės dramaturgijos archyvas internete. Suskaitmeninta ir surinkta 115 įvairaus laikmečio užsienio autorių pjesių, dabar prieinamų teatro žiūrovams, kūrėjams, visiems literatūros mėgėjams.

„Min­tis su­kur­ti to­kią sve­tai­nę ka­bo­jo virš ma­nęs kaip Da­mok­lo kar­das il­gus me­tus. Ki­tos ša­lys tu­ri pje­sių sau­gyk­las, o mū­sų ver­ti­mai iš­bars­ty­ti tea­truo­se, ar­chy­vuo­se, pri­va­čiuo­se stal­čiu­kuo­se, iš­spaus­din­ti pa­se­nu­sio­se kny­go­se, ku­rių be­veik ne­įma­no­ma ras­ti“, – kal­bė­jo G. Var­nas pri­dur­da­mas, kad su­rink­ti teks­tus ska­ti­no „toks pje­sių ne­sau­gu­mo jaus­mas, o taip pat ir jų sty­gius“.

Ta pro­ga in­ter­ne­ti­nia­me stal­čiu­je at­si­dū­rė ir vie­nuo­li­ka 2014–2015 m. iš­vers­tų pje­sių: W. Sha­kes­pea­re­“o, Geor­ge­“o Büchne­rio, Eu­ri­pi­do, Ped­ro Cal­deró­no de La Bar­cos, Car­lo Goz­zi ir Chris­to­fe­rio Mar­lo­we­“o kū­ri­nių. „Pra­dė­jo­me nuo An­ti­kos: an­ti­ki­nės, ro­mė­nų, vi­du­ram­žių, ita­lų, ang­lų re­ne­san­so di­džio­sios dra­ma­tur­gi­jos, – var­di­jo G. Var­nas pri­sta­ty­mo me­tu. – Prie­ina­me ir iki šių die­nų. Kaip be­bū­tų, bet aš as­me­niš­kai ran­du gi­les­nių min­čių, di­des­nių li­ki­mų ir as­me­ny­bių se­no­jo­je tea­tro li­te­ra­tū­ro­je. Tais postd­ra­mi­niais klyst­ke­liais pa­vaikš­čio­ję žmo­nės grįš prie Sha­kes­pea­re­“o, Cal­deró­no, So­fok­lio, Ais­chi­lo.“

Sve­tai­nės www.dra­mus­tal­cius.lt lan­ky­to­jai ga­li at­si­siųs­ti ir skai­ty­ti į lie­tu­vių kal­bą iš­vers­tas pje­ses, su­ma­nę jas sta­ty­ti tea­tro kū­rė­jai tu­rė­tų kreip­tis į ver­tė­ją ar­ba teks­tų au­to­rių, LAT­GA-A.

Pje­ses skait­me­ni­no tea­tro­lo­gės, pa­ste­bė­ju­sios, kad tarp lie­tu­viš­kų ver­ti­mų trūks­ta kai ku­rių kla­si­ki­nių kū­ri­nių. „Sus­kait­me­ni­nau vie­nuo­li­ka pje­sių ir su­si­dū­riau su įvai­rio­mis prob­le­mo­mis, kar­tais trūk­da­vo teks­to pus­la­pių. Kad pje­sės at­si­dur­tų sce­no­je, rei­kė­tų per­žiū­rė­ti ir pa­čius ver­ti­mus. Įdo­mu bu­vo su­ži­no­ti tai, kad anks­tes­niais lai­kais teks­tus vers­da­vo­si pa­tys re­ži­sie­riai: Ire­na Bu­čie­nė, Juo­zas Mil­ti­nis ir ki­ti“, – pa­ste­bė­jo tea­tro­lo­gė Mo­ni­ka Mei­lu­ty­tė.

„Šiais lai­kais re­tas įvy­kis to­kia ne sa­va­nau­diš­ka, o švie­tė­jiš­ka, ge­ro lin­kin­ti ir ori ini­cia­ty­va. Kuo to­kių ini­cia­ty­vų dau­giau, tuo kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas mū­sų ša­ly­je tam­pa pra­smin­ges­nis“, – sa­kė ak­to­rius Ai­nis Stor­pirš­tis, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­mos tea­tre skai­tęs nau­jai iš­vers­tos Wil­lia­mo Sha­kes­pea­re­“o ko­me­di­jos „Kaip jums pa­tin­ka“ iš­trau­ką, jo ko­le­gė El­zė Gu­da­vi­čiū­tė – Jea­no Ra­ci­ne­“o „Faid­rą“. „Dau­giau nei šim­tas su­skait­me­nin­tų pje­sių – tik pra­džia, ku­rią dar tu­rė­tu­me tęs­ti“, – pa­žy­mė­jo G. Var­nas.

Šaltinis čia

Daugiau informacijos čia

Verstinės dramaturgijos archyvas čia