Vidas Garliauskas. Dar kartą dėl Lietuvos vardo ir lietuvių etnogenezės

Aiškinantis, kur ir kada ėmė formuo­tis lietuvių etnosas, kur ir kada atsirado Lietuvos vardas, kokia to vardo kilmė ir reikšmė, labai svarbu tyrėjo metodologinės nuostatos. Dar prieš šimtmetį Kazimieras Būga rsšė, kad „tautystės klausymas tegali būti išspręstas tiktai kalbos duome­nimis“ (RR II 13). Tokia nuostata, nagrinėdami priešistorinius baltų ir slavų santykius, rėmėsi rusų kalbininkai Viačeslavas Ivanovas ir Vladimiras Toporo­vas: „Ne viename darbe baltų–slavų problemos sprendimas iš esmės apribojamas istorijos, archeologijos ir antropologijos duomenimis. Bet seniausių baltų–slavų kalbų santykių klausimas yra išimtinai kalbinis ir jo sprendimą galima pasiekti tik kalbos priemonėmis“ (1958). Remdamasis klasikiniu krašto vardo atsiradimo modeliu (upėvardis → tautovardis → kraštovardis), autorius dar kartą žvelgia į Lietuvos vardo ir lietuvių etnogenezės problematiką ir pateikia naujų argumentų šio modelio pagrįstumui įrodyti.

GK 2019-05_Garliauskas

GK19Nr05_prenumenatorMaloniai primename, kad žurnalas „Gimtoji kalba“ yra prenumeruojamas (https://www.prenumeruok.lt/NewSubscription.aspx)
Aktyvavus nuorodą, tereikia į leidinių paieškos langelį įrašyti „Gimtoji kalba“