Vienintelės pasaulyje „ė“ raidės istorija

Lietuviška abėcėlė, nors ir sudaryta iš lotyniškų rašmenų, kuriuos naudoja daugiau nei 36 proc. kalbų, yra ypatinga ir vienintelė visame pasaulyje. Dėkoti už tai galime Danieliui Kleinui, kuris dar prieš 365 metus, rašydamas pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, sukūrė išskirtinę raidę „ė“. Iki šiol ji naudojama tik lietuvių kalboje. O šiemet jos unikalumui pabrėžti pradėtas ir skulptūros projektas – jį įgyvendinus, Lietuvą papuoš „ė“ raidės skulptūra.

kleino-irasas-bretkuno-biblioje-zodis-tewike-7-eilute-79708901

Kleino įrašas Bretkūno Biblijoje (žodis „tėwißke“ (7 eilutė)

Tačiau apie viską nuo pradžių. Kodėl „ė“ raidės apskritai prireikė ir kokia jos sukūrimo istorija, pasakoja Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Šinkūnas.

„Įdomu yra tai, kad „ė“ raidės istorija užgimė ne dabartinėje Lietuvoje, bet Prūsijoje. 1639 metais Prūsijos kunigaikštis išleido visuotinį įsaką, kuriame skatino parengti lietuvių kalbos gramatiką ir liepė ruoštis lietuviškos Biblijos spausdinimui. Tuomet 1643 metais lietuvišką gramatiką parašė Kristupas Sapūnas, bet jos tuo metu neišleido. Sekdamas jo pėdomis po dešimties metų pirmąją spausdintą lietuvišką gramatiką Karaliaučiuje išleido Danielius Kleinas. Ji buvo gerokai išsamesnė ir tikslesnė nei to meto kai kurių kaimyninių tautų gramatikos ir jau turėjo neregėtą naują raidę „ė“, – pasakoja M. Šinkūnas.

Kada galima švęsti „ė“ raidės gimtadienį?

Šią raidę D. Kleinas įtvirtino savo lotyniškoje gramatikoje, kurios pratarmę pasirašė 1653 m. spalio 6 d. Pasak M. Šinkūno, tai simbolinė data, nes iš tikrųjų D. Kleinas pačią raidę sugalvojo kiek anksčiau. Prieš rašydamas lietuvių kalbos gramatiką D. Kleinas redagavo Jono Bretkūno Bibliją, joje jau galime rasti jo įrašytą žodį: „tėwiszke“ su „ė“.

Apskritai D. Kleinas raidei „ė“ buvo suteikęs gerokai platesnę reikšmę nei dabar. Tašku jis žymėjo ne tik tarties skirtumą, bet kartu suteikė ir morfologinę reikšmę. Pavyzdžiui, tašku žymėtos įnagininko ir vietininko žodžių galūnės padėjo atskirti tokių žodžių kaip „garbė“ linksnius, o tuo metu vardininko linksnis buvo rašomas „garbe“ ir t. t. Tokia rašyba išsilaikė iki maždaug XVIII a. vidurio, vėliau ji suprastėjo ir išliko įprastas „ė“ rašybos būdas.

D. Kleino gramatikoje buvo ir kitų neregėtų elementų

ė skulptūra

ė skulptūra  © Organizatorių nuotr.


M. Šinkūno teigimu, D. Kleino gramatika įgyvendino savotišką rašybos reformą: „Iki tol naudota Martyno Mažvydo senoji rašyba pasikeitė. Vienas iš svarbiausių tokio pakeitimo motyvų buvo priartinti Mažosios Lietuvos rašybą prie vartotos Didžiojoje Lietuvoje. Žinoma, tam tikrus motyvus D. Kleinas perėmė iš senosios rašybos, tačiau kartu sukūrė ir naujų elementų. Pavyzdžiui, be „ė“ raidės, D. Kleinas tašką dėjo ir virš „a“ raidės. Vėliau „a“ su tašku išnyko, bet „ė“ išliko“, – paaiškina M. Šinkūnas.

Ar galėjo „ė“ raidė išnykti?

Nors „ė“ raidė užgimė evangelikų liuteronų raštuose dar XVII amžiuje, Lietuvos katalikai ar evangelikai reformatai jos nevartojo iki pat XIX a. vidurio. Tik tuomet, kai lietuvių bendrinės kalbos „tėvas“ Jonas Jablonskis perėmė šios raidės vartojimą, ji galutinai įsitvirtino.

Naujajam pasauliui „ė“ raidė tapo žinoma po karo, kai Amerikoje spausdinant lietuviškus laikraščius buvo susidurta su problema – „ė“ raidės matricų spaustuvės neturėjo. Dažniausiai ji buvo spausdinama su brūkšneliu vietoje taškelio, kol Čikagos spaustuvėje dirbęs lietuvis Clemente’as Dedele šriftų gamintojams įrodė, kad „ė“, nors ir neįprasta, bet yra unikali ir tikra lietuviška raidė. Nuo tada „ė“ raidės liejinys atpigo.

Ypatingos raidės įamžinimas – statoma „ė“ raidės skulptūra

Šiandien nei vienas lietuvis negalėtų įsivaizduoti savo dienos be „ė“ raidės. Ji tapo lietuvių kalbos išskirtinumo simboliu. O jos įamžinimui lietuviško kapitalo technologijų bendrovė ACME grupė šaliai dovanoja ir „ė“ raidės skulptūrą.

Bendrovė inicijavo projektą „ė, sugrįžk“, kurio metu šalies menininkai, skulptoriai, architektai ir visi norintys yra kviečiami teikti idėjas šios skulptūros įgyvendinimui. Idėjų skulptūrai laukiama jau dabar. Vėliau vyks kiti projekto etapai, kur visuotinio balsavimo metu bus išrinkta geriausia idėja, kuri ir bus įgyvendinta. Skulptūrą planuojama statyti Lietuvos viduryje – Kaune, jau ateinantį pavasarį.

Idėjų pasiūlymus galima siųsti el. paštu: konkursas@ėsugrįžk.lt

Daugiau informacijos apie „ė“ skulptūros projektą galima rasti adresu: www.ėsugrįžk.lt.

Delfi