Vilma Leonavičienė: per kalbą ir kalbas kuriame savo tapatybę

Apie Lietuvių kalbos draugijos Vilniaus skyrių ir Lietuvių kalbos dienų renginius žurnalistė Karolina Baltmiškė kalbasi su skyriaus pirmininke Vilma Leonavičiene.

Gerb. Vilma, šeštą kartą vyksta Lietuvių kalbos dienų renginiai. Kokiais renginiais prisideda LKD Vilniaus skyrius?

Vilniaus skyrius atsikūrė. Vilniaus skyrius  buvo sustabdęs savo veiklą dėl įvairiausių priežasčių. Viena pagrindinių – auštojo mokslo reforma.  Po kelerių metų jau antri metai tęsiame  atsikūrusias Vilniaus skyriaus veiklas. Šios veiklos susijusios su studentų ir visuomenės įtraukimu į Lietuvių kalbos  draugijos veiklas.


O gal šie metai, be prailginto laiko ir renginių suvarymo į virtualią erdvę turi kitų išskirtinumų, palyginti su ankstesniais metais?

Šie metai jau viltingesni. Pernai tik atsikūrėme, suplanavome veiklas ir  patekome į karantiną.  Šiemet veiklos nuotolinės. Pirmasis renginys įvyko per lietuvių kalbos ir kultūros kursus, skirtus užsieniečiams. Lietuvių kalbos ir kultūros kursai organizuojami jau 18 metų.

Skirtingai nuo ankstenių metų, šiemet dėl pandemijos teko pasirinkti kitą jų vedimo formą ir metodiką.  Tad šiemet intensyvaus mokymo kursai vyko nuotoliniu būdu. Kursuose dalyvavo 126 studentai iš 28 šalių. Pvz., Japonijos, Pietų Korėjos,  Kinijos, Indonezijos, Meksikos, Australijos, JAV, įvairių Europos šalių. Jau pernai, besimokančius lietuvių kalbos užsieniečius kvietėme į Lietuvių kalbos draugijos renginius.  Šiemet tokia veikla vyko daug aktyviau. Studentai dalyvao kursų metu lietuvių kalbos draugijos klube. Domėjosi istorine lietuvių kalbos gramatika, kalbos kilme, sistema ir kt.

Svarbiausias renginys – gražiausio lietuviško žodžio rinkimai. Studentai uždarymo metu išrinko gražiausius žodžius: kaukė, burbulas, kovidas. Gražiausi posakiai: ar jūs mane matote? ar jūs mane girdite? Šviesa tunelio gale.

Jūsų manymu, kokia Lietuvių kalbos dienų renginių įtaka Lietuvių kalbos puoselėjimui?

Mokėti kalbą – turėti sielą. Mokėti antrą kalbą – turėti dar vieną sielą. Kuo daugiau kalbų, tuo daugiau sielų, tolerancijos, atvirumo, supratimo, tvirtybės ir pakantumo. Per kalbą ir kalbas kuriame savo tapatybę: vaizdą, kurį mato kiti ir kurį priimame iš kitų. Leonidas Donskis teigia: ,,Žinoma, laimingiausi tie, kurie tiek gimtąją, tiek svetimą kalbą sutaiko su savo asmeniu ir stiliumi. Juk kalba yra savęs išskleidimo ir savirealizacijos instrumentas, o ne burtų lazdelė, kuriai palytėjus virsti kažkuo kitu. Jei vis dėlto perėjęs į kitą kalbą virsti kažkuo kitu, vadinasi, iš tikrųjų gerai nesijauti arba savo, arba kitoje kalboje bei šalyje“.

Ant gimtosios kalbos stuburo tarytum laikosi visas mūsų tapatybės pamatas. Visa tapatybės sluoksnių mozaika. Šiandien reikia beprotiškai daug kūrybos energijos, kad išlaikytume lietuvybę, lietuvių kalbą, kultūrą kaip tam tikrą gravitacijos lauką, kuris trauktų. Ir valstybę reikia perorientuoti į kitokią strategiją.

Gimtoji kalba mus priartina prie pasaulio. Leidžia pajausti betarpiškumą. Kita kalba kultūriškai nutolina. Giliausius kalbos klodus pajaučiame per poeziją. Gimtosios kalbos poezija suteikia daugiausia galimybių pabėgti iš kasdienybės ir pajausti kitą pasaulį, bendruomeniškumą, žodyno lobius, palikimą.

Lietuvių kalbos dienos tampa žinoma renginiu Lietuvos visuomenei ir pasaulio lietuviams, net užsieniečiai, besimokantieji lietuvių kalbos įsitraukia į suplanuotus renginius.  Tai tampa tradicija, o tradicijos visada padeda visuomenės nariams suvokti vertybes, jas perduoti kitiems visuomenės nariams. Manau, kad  lietuvių kalbos puoselėjimo tradicijos yra labai svarbios. Tokią kilnią misiją vykdo ir Lietuvių kalbos draugija.

Papasakokite plačiau, kokią veiklą, be Lietuvių kalbos dienų, vykdo LKD Vilniaus skyrius, su kokiomis problemomis tenka susidurti?

Planuojame įtraukti į draugijos veiklą studentiją, pasaulio lietuvius. Atkurti nėra taip paprasta. Planuojame veiklas, kurios pritrauktų įvairių profesijų žmones. Labai norime per draugijos renginius skleisti lietuvių kalbos svarbą, grožį, išskirtinumą. Planuojame Pyragų dieną: toks renginys skatintų kurti lietuviškus pavadinimus, prisiminti senuosius paveldo receptus ir aukoti, dalintis. Norime  sieti lietuvių kalbą su kitomis socialinėmis akcijomis: mentoryste, pagalba, sklaida, savanoryste. Suplanuotas Lietuvių kalbos forumas: lituanistinis švietimas. Forumo metu su lituanistinių mokyklų mokytojais kalbėsime apie lietuvių kalbos svarbą lietuvių  diasporai. Kviesime studentus rašyti  atvirą laišką ,,Aš ir lietuvių kalba“.  Suplanavome renginius su LLTI (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu): dainuojamosios poezijos vakarą, tarmių dienas žiniaskalidoje, Klasikos skaitymus skirtus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai ir kt.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

mano-krastas-logo