VLKK pateikė siūlymų, kaip puoselėti ir plėtoti lietuvių mokslo kalbą

2014 m. gegužės 8 d. Kalbos komisija ir Lietuvos mokslų akademija surengė diskusiją „Mokslas ir lietuvių kalba: dialogas“. Susitikime diskutuota, ar lietuvių mokslo kalba nėra išstumiama anglų kalbos, lietuviška terminija – angliškos terminijos. Kalbos komisijos atstovai pateikė siūlymų, ko pirmiausia reikėtų imtis, kad lietuvių kalba neišnyktų iš mokslo srities.
2014 m. gegužės 8 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Lietuvos mokslų akademija surengė diskusiją „Mokslas ir lietuvių kalba: dialogas“.

Diskusijoje dalyvavę Kalbos komisijos atstovai, Lietuvos mokslų akademijos nariai kalbėjo apie būdus, galinčius sušvelninti anglų kalbos dominavimą mokslo srityje, – intensyvesnį lietuviškos terminijos kūrimą, didesnį mokslo ir studijų institucijų dėmesį terminų žodynų rengimui, motyvacijos vartoti lietuvių kalbą mokslo srityje stiprinimą, būtinybę skirti ypatingą dėmesį mokslo populiarinimui.
LMA narys prof. Vytautas Jonas Sirvydis išsakė susirūpinimą dėl medicinos srities publikacijų kalbos. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje beveik neliko lietuviškų medicinos žurnalų, leidžiami angliški arba dvikalbiai, kuriuose lietuviškų tekstų nuolat mažėja. Ilgiausiai iš jų lietuviškumą išlaikęs žurnalas „Lietuvos chirurgija“ šiuo metu jau 50 proc. straipsnių spausdina anglų kalba. Tai lemia mokslo politikos nuostata, kad lietuviškai skelbiami straipsniai laikomi mažiau vertingais, nėra įskaitomi siekiant gauti docento ir profesoriaus vardą. Profesoriaus V. J. Sirvydžio nuomone, visuomenei kaip tik yra didesnis poreikis gauti naujausią informaciją lietuvių kalba, nes Lietuvos medicinos spaudą skaito beveik tik Lietuvos mokslininkai, gydytojai, rezidentai, studentai. Kita vertus, mažai tikėtina, kad dauguma Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų anglų kalba bus populiarūs užsienyje, juk visa naujausia medicinos literatūra skelbiama tarptautiniuose žurnaluose, reikiama informacija keičiamasi mokslinėse konferencijose. Nuostata leisti žurnalus tik anglų kalba ne tik mažina skaitytojų, pirmiausia praktikos gydytojų, kurių savišvietai ir tobulėjimui šie leidiniai visada buvo labai svarbūs, susidomėjimą, bet ir jauniems specialistams netiesiogiai skleidžia lietuvių kalbos menkumo, t. y. kalbos, nelabai tinkamos mokslui, idėją.

Kalbos komisijos narė, Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė dr. Albina Auksoriūtė pabrėžė, kad terminija yra vienas iš svarbiausių mokslo kalbos dalykų, kalbos neįmanoma ugdyti atsietai nuo mokslo, meno, technikos ir kitų sričių terminijos.

Kalbos komisijos Svetimžodžių skyriaus vedėja Audra Ivanauskienė kalbėjo apie jau dešimtmetį veikiančio Terminų banko informacinę ir organizacinę sistemą, lietuviškos terminijos problemas.

Kalbos komisijos narės, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos skyriaus vadovės dr. Ritos Miliūnaitės nuomone, lietuvių mokslo kalbos plėtrai būtini trys dalykai: motyvacija ją vartoti; ne tik noras, bet ir gebėjimas kurti lietuvišką terminiją; dėmesys viešųjų renginių, tarptautinių konferencijų kalbai, nes iš jų lietuvių kalba visiškai išstumta. Bendrinė kalba visuomenėje visavertiškai gali funkcionuoti tik tada, kai ji palaikoma keliose labai svarbiose vartojimo srityse – valstybės administravimo, žiniasklaidos, švietimo ir mokslo, kultūros, verslo. Jei silpnėja viena iš šių sričių – mokslo kalba, – silpnėja ir pati kalba.

Kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė apibendrindama diskusiją pabrėžė, kad kalbos politika ir mokslo politika turi derėti ir siekti bendro tikslo išlaikant valstybinės kalbos statusą. Informacija apie mokslo tyrimus turi būti prieinama visuomenei, o kalba neturėtų būti laikoma diskriminuojančiu vertinimo kriterijumi.

Kalbos komisija siūlo skatinti ir labiau vertinti mokslo populiarinimo veiklą, užtikrinti, kad mokslininkai bet kurios srities mokslo rezultatus galėtų skelbti ir valstybine kalba, ypač žurnaluose, leidžiamuose valstybės biudžeto lėšomis.

Skatinant lietuviškos terminijos plėtrą siūlytina, kad būtų pateikiamos išsamios ne lietuvių kalba parašytų mokslo darbų santraukos lietuvių kalba, skatinamas ir koordinuojamas terminijos kūrimas, terminų žodynų rengimas derinamas su jų aprobavimu Kalbos komisijoje. Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas studentų ir jaunųjų mokslininkų rašto darbų ir publikacijų kalbai, visose studijų programose dėstytinas specialybės kalbos kursas, pabrėžiant specialybės srities terminijos dalykus.

Aurelija Dvylytė,
VLKK Bendrojo skyriaus vedėja

Šaltinis čia