VUB paroda „Baltistui ir leksikografui Jonui Kabelkai (1914–1986) – 100“

Derlingas Suvalkijos lygumų kraštas išaugino ne vieną Lietuvos kultūrai nusipelniusį šviesuolį, tarp kurių visada minimas ir buvęs Vilniaus universiteto Baltų filologijos (dabar – Baltistikos) katedros docentas Jonas Kabelka (1914-11-08–1986-12-26).

Paroda veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje iki gruodžio 10 d.

JONAS  KABELKA

Jonas Kabelka, iki šiol žymiausias lietuvių latvistas, žinomas baltistas, pedagogas ir vertėjas, gimė Marijampolės apskrities Liudvinavo valsčiaus Zviniškių kaime smulkių ūkininkų Vinco Kabelkos ir Katrės Šalinskaitės šeimoje. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją ir tais pačiais 1934 metais pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą Vytauto Didžiojo universitete, kur tuo metu dėstė Antanas Salys ir Petras Skardžius. Salio paskaitos paskatino gabų studentą susidomėti baltistika, jis buvo ir pirmasis Kabelkos latvių kalbos mokytojas. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1937–39 m. Kabelka tobulinosi Berlyno universitete. Čia jo studijoms vadovavo žymus tarpukario baltistas Jurgis Gerulis, kurio patartas, 1939–41 m. tęsė baltistikos studijas Latvijos universitete. Rygoje Kabelka klausė garsiojo Janio Endzelyno ir kitų latvių profesorių paskaitų.

Įgijęs gerą išsimokslinimą ir platų lingvistinį bei kultūrinį akiratį, Jonas Kabelka į Lietuvą grįžo prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai iki aukštojo mokslo baigimo diplomo buvo likę visai nedaug (eksterno teisėmis jį gavo Kauno universitete tik 1947-aisiais). Vokiečių okupacijos metais dirbo įvairius darbus, nedaug susijusius su tuo, kam rengėsi studijuodamas trijuose universitetuose, – raštininkavo Marijampolės miesto teisme ir savivaldybėje, mokytojavo Rygiškių Jono gimnazijoje, tvarkė literatūros žurnalo „Kūryba“ kalbą.

Tikroji akademinė ir mokslinė Jono Kabelkos karjera prasidėjo dramatišku pokario metu, kai Lietuvos universitetams ir kitoms kultūros įstaigoms verkiant trūko gerą filologinį išsilavinimą turinčių darbuotojų. Jam, likusiam Lietuvoje, teko dirbti, galima sakyti, už du: „Minties“ (buvusioje Valstybinėje politinės ir mokslinės literatūros) leidykloje jis rūpinosi lituanistiniais leidiniais ir daugelį redagavo, o tuo pat metu dėstė svarbias lituanistines disciplinas ir latvių kalbą iš pradžių Kauno (1946–1949), o nuo 1950-ųjų iki pat mirties – Vilniaus universitete. Nuo 1952-ųjų pradėjo reikštis ir kaip vertėjas. Daugiausia yra išvertęs latvių ir vokiečių rašytojų romanų, iš rusų kalbos – mokslo populiarinimo knygų ir vadovėlių.

Atsidėti ramiam akademiniam ir moksliniam darbui galėjo tik nuo 1965-ųjų, kai prieš metus apgynęs daktaro disertaciją „Kristijono Donelaičio leksika“, pradėjo dirbti etatiniu Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos, vėliau – Baltų filologijos katedros dėstytoju. Docento vardas jam suteiktas 1970 metais.

Tas pora dešimtmečių, praleistų darbuojantis Vilniaus universitete, buvo vaisingiausias Kabelkos mokslinės kūrybos laikotarpis, nes tada jis parašė ir išleido savo reikšmingiausius latvistinius ir baltistinius darbus: dvi originalias studentams filologams skirtas studijų knygas – „Latvių kalba“ (1975; 1987) ir „Baltų filologijos įvadas“ (1982), taip pat didelį 42 tūkstančių žodžių „Latvių-lietuvių kalbų žodyną“ (kartu su Jonu Balkevičiumi, 1977). Kaip 1965 m. pradėtos leisti „Baltistikos“ redaktorių kolegijos narys, recenzavo svarbias latvistines knygas. Kitiems lituanistiniams leidiniams yra parašęs straipsnių apie baltų genčių senovę ir žymesnius baltų kalbų tyrinėtojus.

Kabelka turėjo savitą humoro jausmą ir buvo nepralenkiamas pasakotojas. Jis buvo gyva jungtis tarp prieškario kartos kalbininkų ir jaunesniųjų, jau savo paties mokinių, ėjusių mokslus pirmaisiais pokario ir daug vėlesniais metais. Po karo negandų atsigaunančiam ir tolydžio tvirtėjančiam lietuvių kalbos mokslui ta gyvoji jungtis buvo gaivaus oro gurkšnis, laiduojantis mūsų kalbotyros tradicijos nenutrūkstamumą ir tąsą. Asmenybės šviesą skleidžiančiu ilgamečiu pedagoginiu darbu, savo knygomis ir kitomis publikacijomis Jonas Kabelka daug prisidėjo prie to, kad Vilniaus universiteto Baltistikos katedra tapo Lietuvos latvistinių studijų židiniu ir lieka toks pat svarbus pasaulinės baltistikos centras kaip ir tuomet, kai jo gyventa ir dirbta.

Doc. Regina Venckutė

VUB logo