Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fondą papildė Nobelio premijos laureato, rusų rašytojo Boriso Pasternako rankraštis. Tai – brolių Algirdo ir Leonido Malcų dovana bibliotekai. Rankraštis priklausė jų tėvui – Eliazarui Malcui.
Viljamo Šekspyro dramos „Antonijus ir Kleopatra“ vertimą į rusų kalbą rašytojas, vertėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas Borisas Pasternakas užrašė beveik prieš 80 metų, 1943-aisiais.
„Jis labai mėgo versti Šekspyrą, ir šita drama – viena mėgstamiausių, su malonumu vertė šitą kūrinį. Tuo metu būdavo trūkumas popieriaus. Tai čia nėra geras popierius, jis toks geltonas, dar gal per laiką pageltonavęs, ir rašyta pieštuku. Per tiek laiko dar stebėtina, kad tas pieštukas neišsitrynė, nes kai kur neryškus per tiek laiko tas raštas“, – sako Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė.
Pirmasis Nacionalinės bibliotekos turimas B. Pasternako rankraštis. Jį bibliotekai padovanojo Algirdas ir Leonidas Malcai, Eliazaro Malco, kuriam rankraštis priklausė, sūnūs. Jų tėvas su B. Pasternaku susitiko per Antrąjį pasaulinį karą Čistopolyje, Rusijos mieste, nuo Maskvos nutolusiame daugiau nei tūkstantį kilometrų. Čia tuo metu būrėsi ne vienas nuo karo epicentrų besitraukęs inteligentas. Gyvendamas Čistopolyje Malcas kolekcionavo žymių žmonių autografus, rašysenas.
„Buvo draugiški santykiai, kai turėjo palikti, atsiuntė rankraštį – „parašykit savo nuomonę ir sudeginkit, jis man nereikalingas, čia eskizinis variantas“, – teigia rankraščio dovanotojas Algirdas Malcas.
Taip rankraštis ir laiškas atkeliavo į Lietuvą. Čia E. Malcas gyveno, dirbo advokatu, buvo rašytojų sąjungos narys, vertė lietuvių literatūrą į rusų kalbą.
„Algirdas Malcas minėjo ir tėvas pasakojo, kad kai jį KGB saugumas kviesdavosi ir tą rankraštį pasiimdavo, sako, kad yra kai kurie lapai dingę. Mums atrodo, kad jis pilnas. Bet neseniai gautas, dar reikia prisėsti ir pasižiūrėti, kiek sutampa lapai“, – sako V. Vaitkevičiūtė-Verbickienė.
Rankraštį bibliotekai broliai Malcai padovanojo šiemet, praėjus 30 metų po tėvo mirties.
„Mums atrodo, kad tėvas bus laimingas, kad šitas rankraštis atsidurs garbingoje vietoje ir bus prieinamas daugeliui žmonių“, – teigia A. Malcas.
„Yra jau el. kataloge pateiktas aprašas, o kas domisi, kam įdomu, reikia ateiti į Retų knygų rankraščių skaityklą, užsisakyti, išduosim paskaityti, pavartyti“, – sako V. Vaitkevičiūtė-Verbickienė.
Parengė Inesa Rinkevičiūtė, LRT.lt