Zita Asta Alaunienė. Valstybinės lietuvių kalbos būklė mokykloje – ką galima taisyti jau dabar?

Dabartinė lietuvių kalbos padėtis paradoksali. Viena vertus, kalba turi įstatymų suteiktą valstybinės kalbos statusą, kuriam tvirtinti, prižiūrėti įsteigtos atitinkamos institucijos. Kalbą tiria nemažas kvalifkuotų specialistų būrys, leidžiami žodynai, moksliniai ir populiarūs leidiniai. Kita vertus, šis statusas pamažu menkinamas. Mažinama lėšų lietuvių kalbos tyrimams ir kalbotyros leidiniams. Dabar siekiama jungti ãtskirus lituanistikos institutus į neaiškios mokslinių tyrimų struktūros darinį. Pradedama nuo antro galo, visai nemąstoma, kaip ir ar įmanoma jungti atskirų institutų tyrimo objektus, problematiką, t. y. gelminę mokslinių tyrimų struktūrą, bet žiūrima tik į pavir­
šių – naujo darinio administravimą ir fnansus. Toks formalus jungimas gali padaryti nepataisomos žalos lituanistikai, kaip padarė mokykloje sujungtas (vadinamasis integruotas) dalykų mokymas: tikrõs integracijos nepasiekta, bet lietuvių kalbos mokymo sistema išardyta.

Dr. Zitos Astos Alaunienės mintys apie lietuvių kalbos būklę mokykloje kelia nemažai visiems labai svarbių klausimų. Straipsnis spausdintas 2018 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo 5 numeryje. Lituanistų sambūrio svetainėje skelbiamas žurnalo redakcijai nuoširdžiai tarpininkaujant ir gavus autorės leidimą.
Mielieji svetainės skaitytojai, maloniai primename, kad „Gimtoji kalba“ – kiekvieno lituanisto parankinis leidinys. Kviečiame prenumeruoti!

GK 2018_05_Alauniene