Kviečiame į renginį, skirtą žodynininko dr. Antano Balašaičio 90-mečiui

Lietuvių kalbos instituto bendruomenė kartu su Lietuvių kalbos draugija, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Jurbarko Konstantino Glinskio teatru maloniai kviečia š. m. balandžio 15 d. 15 val. į nuotolinį renginį „Žodynininkui dr. Antanui Balašaičiui – 90“.
Skaityti toliau: Kviečiame į renginį, skirtą žodynininko dr. Antano Balašaičio 90-mečiui

VU Filologijos fakulteto nuotolinių pamokų ciklas „Lituanistikos atradimai“, skirtas moksleiviams

Šį mėnesį prasideda naujas nuotolinių pamokų ciklas „Lituanistikos atradimai“. Apie naujas lituanistinių tyrimų tendencijas ir požiūrius vyresniųjų klasių mokiniams ir jų mokytojams pasakos VU Filologijos fakulteto Lietuvių filologijos programos dėstytojai. Tikimės, kad šie atradimai atvers platesnius lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros akiračius.
Visus labai kviečiame! Artimiausias susitikimas – balandžio 22 dieną.

Skaityti toliau: VU Filologijos fakulteto nuotolinių pamokų ciklas „Lituanistikos atradimai“, skirtas moksleiviams

Antanas Balašaitis – žmogus, kuriam rūpi gimtosios kalbos praeitis, dabartis bei ateitis

Jurbarkiškiai žino, kad jų žemietis  dr. Antanas Balašaitis – žmogus, kuriam rūpi gimtosios kalbos praeitis, dabartis bei ateitis.
Prieš 90 metų, 1931 m. balandžio 15 d., Balniuose gimė Antanas Balašaitis, ir šiandien puikiai mums visiems parodantis, koks turi būti nesenkančios mokslinės ir dvasinės energijos, visuomeninio aktyvumo ir nuoširdaus bendruomeniškumo žmogus.
Lituanistų sambūris nuoširdžiausiai prisideda prie kraštiečių sveikinimo ir visus kviečia į balandžio 15 d. 15 val. vyksiantį nuotolinį renginį „Žodynininkui dr. Antanui Balašaičiui – 90“

Skaityti toliau: Antanas Balašaitis – žmogus, kuriam rūpi gimtosios kalbos praeitis, dabartis bei ateitis

Baltistikos pradininkui Adalbertui Becenbergeriui – 170

Šiemet Lietuvos mokslo pasaulis turėtų gausiomis konferencijomis ir kitais renginiais minėti garsaus ir Lietuvai ypač nusipelniusio vokiečių mokslininko Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) 170 metų jubiliejų. Susirinktų gausus baltų filologijos ir archeologijos tyrėjų būrys, jų studentai ir daugybė kitų šviesuolių, įskaitant ir Klaipėdos krašto istorijos, kultūros žinovus ir mylėtojus bei Karaliaučiaus universiteto istorijos tyrėjus. Nors jo vardas minimas daugybėje mokslo publikacijų, tačiau, net praėjus daugiau kaip trims posovietinio ignoravimo dešimtmečiams, dar neatidavėme garbės skolos šiam didžiam vyrui.
Skaityti toliau: Baltistikos pradininkui Adalbertui Becenbergeriui – 170

Ignė Zarambaitė: „Už kiekvienų uždarų durų – nauja galimybė!“

Minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet skelbia Vaikų literatūros premijos laureatus. Šiemet laureate tapo rašytoja Ignė Zarambaitė, ieškojusi savo kelio tarp skaičių, dokumentų, bet netrukus supratusi, kad jos gyvenimo kelrodės – tik raidės, istorijos, fantazijos, virstančios realybe vaikų ir paauglių širdyse. Ignė – ir kūrybos, ir disciplinos žmogus. Šiai rašytojai ne vis vien, kokią žinutę palieka vaikų širdyse, tad istorijos gilios, prasmingos, skleidžiančios reikšmingą mintį. Istorijų kalba – sodri, žodynas – platus ir įtaigus. Rašytoja kupina idėjų, nuolat gyvenanti naujų istorijų kūrimo procese, tad nieko nelaukdama kviečiu rašytoją pažinti geriau…

Skaityti toliau: Ignė Zarambaitė: „Už kiekvienų uždarų durų – nauja galimybė!“

„Netinkami“ epizodai ir temos knygose paaugliams: nuo ko mes juos saugome?

Jokia paslaptis, kad jaunesniems skaitytojams knygas neretai parenka tėvai. Įvairios skaitymo skatinimo programos ragina tėvus skaityti patiems, jei norima, kad skaitytų ir mažieji. Raginama patiems domėtis vaikų skaitomomis knygomis, drauge nerti į siužetus ir gvildenti juose pateikiamas temas. Rinkdami knygas vaikams, tėvai vadovaujasi anotacijomis, apžvalgomis, rekomendacijomis, taip pat savo įsitikinimais, kas ir kaip tose knygose turi būti pateikiama, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Skaityti toliau: „Netinkami“ epizodai ir temos knygose paaugliams: nuo ko mes juos saugome?

Dokumentinis filmas „J. R. R. Tolkien. Pasaulių kūrėjas“

Džonui Ronaldui Rueliui Tolkienui rūpėjo ne tik parašyti įdomią istoriją, jis sugebėjimą išgalvoti pasaulius vertino kaip Dievo dovaną. Dievo, sukūrusio žmogų pagal savo paveikslą ir dar įdėjusio jam šiek tiek savo kūrybinės fantazijos. Fantazijos, kurią žmogus turėtų naudoti lygiai taip pat, kaip savo rankas ar savo protą. „Fantazavimas, – rašė profesorius, – tai natūrali žmogiška veikla. Ji jokiu būdu negriauna ar neįžeidžia žmogiškojo proto ir lygiai taip pat ji nesiaurina mokslinių žinių poreikio ir netemdo tikrovės. Priešingai: kuo skaidresnis ir aštresnis protas, tuo geresnių fantazijų jis pateiks.“ Tolkienas teigė, kad fantastinio kūrinio rašymas yra tikras krikščioniškas darbas. Jis rašė, jog „krikščionis turi suprasti, kad visos jo pastangos ir sugebėjimai yra pripildyti prasmės, nuo kurios priklauso išgelbėjimas. Ta malonė, kuri jam duota, tokia didelė, kad jo fantazijos pasaulis greičiausiai puošia ir skatina pasaulį atsiversti“.
Skaityti toliau: Dokumentinis filmas „J. R. R. Tolkien. Pasaulių kūrėjas“

Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė: džiugina, kad remiami įvairūs tyrimai ir didelis dėmesys skiriamas lietuvių kalbos atmainoms

Apie kelią į universitetą, semantikos, deiksės ir tarmių tyrimus, lietuvių ir latvių kalbas, bendrus projektus, skirtingus požiurius ir gebėjimą susitarti žurnalui „Mano kraštas“ papasakojo Lietuvių kalbos katedros docentė Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.
Skaityti toliau: Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė: džiugina, kad remiami įvairūs tyrimai ir didelis dėmesys skiriamas lietuvių kalbos atmainoms

Refleksijos. Lietuvių kalba ir susikalbėjimas

Žinome, kad lietuvių kalbą reikia ginti, saugoti puoselėti. Tačiau ar ją saugantys įstatymai nėra agresyvūs, nukreipti prieš šalies piliečius? Ar gindami kalbą neprarandame žmonių? Kokia šiandien kalbos politika? Apie tai – pokalbis su Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku dr. Audrium Valotka.
Skaityti toliau: Refleksijos. Lietuvių kalba ir susikalbėjimas

Kviečiame į nuotolinį mokslinį seminarą „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“

Balandžio 22 d., ketvirtadienį, nuotoliniu būdu organizuojamas mokslinis seminaras „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“. Tai vienas iš daugelio visoje Lietuvoje vykstančių Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių. Mokslinį seminarą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras ir Raštijos paveldo tyrimų centras.
Skaityti toliau: Kviečiame į nuotolinį mokslinį seminarą „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“

Charles’is Baudelaire’as. Piktybės gėlės, arba gyvenimas kaip oksimoronas

Kodėl žmonės kuria meną? Matyt, dėl daugybės priežasčių, bet visuomet esama išskirtinės grupės – meną kuriančios dėl paties kūrybos stebuklo. Tobulinančios savo įgūdžius, skrupulingai šlifuojančios savo meno kūdikį, kad pasiektų pačią tobulybę. Prancūzų poetas ir eseistas Charles’is Baudelaire’as, kurio 200 metų gimimo sukaktį minime 2021-aisiais (gimė 1821 m. balandžio 9 d., mirė 1867 m. rugpjūčio 31 d.), priklauso būtent šiai meno žmonių grupei.
Skaityti toliau: Charles’is Baudelaire’as. Piktybės gėlės, arba gyvenimas kaip oksimoronas