Lituanistų sambūris

Šimtosios Alfonso Nykos-Niliūno gimimo metinės. Vienas didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių poetų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo kūrybinį palikimą patikėjo Lietuvai – Maironio lietuvių literatūros muziejui. Ruošiant parodą, į sales keliauja rankraščiai, knygos, asmeniniai daiktai, kartais atskleidžiantys netikėtus faktus.
Skaityti toliau: Kultūros diena. Alfonso Nykos-Niliūno gimimo šimtmetis: netikėti faktai – rankraščiuose, knygose ir asmeniniuose daiktuose

Minėdami Pasaulio lietuvių vienybės dieną pristatome virtualią archyvinių dokumentų parodą „Pasaulio lietuvių bendruomenės“, kurią parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu.
Skaityti toliau: Pasaulio lietuvių vienybės diena

Šiemet liepos 15 dieną minime poeto, vertėjo, rašytojo, literatūros kritiko Alfonso Nykos-Niliūno (1919–2015) 100-ąsias gimimo metines.
Poetas buvo itin glaudžiai suaugęs su savo gimtųjų namų aplinka Nemeikščiuose, artimaisiais, apylinkės žmonėmis bei kraštovaizdžiu, nuolatiniu gamtos kismu. Visa tai sudarė jo Visatą, be šito neįsivaizdavo būties pilnatvės. Išvykęs studijuoti į Kauną, o vėliau į Vilnių, ilgėjosi namų ir nuolat mintyse klajodavo po artimas vietas, kartais, išsiilgęs, viską palikęs, staiga parvažiuodavo.
Skaityti toliau: Namai visuomet lieka namais: Alfonso Nykos-Niliūno laiškai namiškiams

1938
Nemeikščiai
Antradienis / Birželio 14

Vakar grįžau iš Kauno. Autobusas smarkiai vėlavo, ir Utenoje buvau tik 15 minučių prieš vidurnaktį. Namo ėjau pėsčias (nes nebuvau pranešęs, kad atvažiuoju). Ėjau lėtai, sustodamas, įsiklausydamas, mėgaudamasis. Prie tiltelio per griovį, kuris skiria mūsų karalystę nuo kaimyno, mane sutiko katė ir nepapras­tai greitais judesiais trindamasi aplink kojas bėgo iš paskos. Kieme nykiai švokštė liepos ir tamsūs langai sekė mano judesius. Nenorėdamas nieko žadinti atsargiai išėmiau dešinėje durų pusėje esantį langelį (kaip aš jau nežinia kiek kartų esu daręs), įkišau ranką į vidų ir atsklendžiau geležinę velkę. Bet sesuo vis tiek išgirdo ir paklausė, kas ten. Pasakiau, kad tai aš, ir staiga viskas pasikeitė: sužibo langai, dingo nakties statika ir dar kartą prasidėjo iškilminga grįžimo šventė, verta viso gyvenimo.
Skaityti toliau: Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai

Liepos 15 dieną minime 100-ąsias Alfonso Nykos–Niliūno gimimo metines, todėl šiandienos laida skirta jam, vienam svarbiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos poetų. Niliūno poezija – daugialypė, gili, aprėpti ją visą vieno pokalbiu metu neįmanoma, todėl nusprendėme imtis konkretaus motyvo, kuris leidžia dar įdėmiau perskaityti šio poeto tekstus – išėjimo. Įžvalgomis apie išėjimo patirtį, o drauge ir vietos poetiką Alfonso Nykos – Niliūno tekstuose, dalinasi dr. Giedrė Šmitienė. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Skaityti toliau: Literatūros akiračiai. Alfonsui Nykai–Niliūnui atminti

1919-ųjų liepos 15-ąją Nemeikščiuose, Utenos apskrityje, gimė Alfonsas Nyka-Niliūnas – vienas iškiliausių modernių lietuvių poetų, reikliausias literatūros kritikas, įžvalgiausias memuaristas, pasaulinės literatūros klasikų kūrinių vertėjas. Šiandien vienas svarbių poeto gimimo šimtmečio renginių – pasivaikščiojimas jo takais Utenoje nuo dvaro vartų iki geležinkelio stoties.
Jurgita Jačėnaitė su A. Nykos-Niliūno kūrybos, gyvenimo, palikimo tyrinėtoja, literatūrologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Giedre Šmitiene kalbasi ir šia tema – ką gimtosios poeto vietos mums šiandien gali papasakoti apie jį? „Bijau, kad savaime Nemeikščiai, kaip ir Utena, nepapasakos nieko. Reikia pažinti šias vietas, ir ne tik tokias, kokios yra, bet ir tokias, kokios buvo. Ir, be abejo, reikia žinoti Nykos-Niliūno tekstus“, – teigia literatūrologė.
Skaityti toliau: Alfonsui Nykai-Niliūnui – 100. Niekad nenutrūkstanti gija su Nemeikščiais ir Utena

A. Nyka-Niliūnas gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose (Utenos r.). Tėvas Adolfas išmokė skaityti ir rašyti, motina Veronika įskiepijo meilę dainai. Gausioje šeimoje kiekvienas narys valdė kokį nors muzikos instrumentą. A. Nyka-Niliūnas grojo mandolina, lūpine armonikėle. Čipkų šeimoje buvo skiepijama meilė muzikai, grožiui, išskirtinoje pagarboje buvo knyga. Iš pat vaikystės masino ir kerėjo knygų pasaulis: vyresnieji balsiai skaitydavo jaunesniems. Tad nuo vaikystės iki dabar A. Nykai-Niliūnui knyga buvo ir yra ištikimiausia draugė. Studijų metais kartu su draugais – Kaziu Umbrasu ir Vytautu Mačerniu – naršė antikvariatus ir knygynus. Pirkdavo retas ir naujai išėjusias knygas. Pirmoji biblioteka, sukaupta studijų metais, liko Nemeikščių kaime. Šiais metais, vykdant rašytojui skirtą ekspediciją, iš sūnėno Šarūno Tranelio ir buvo gautos A. Tolstojaus, I. Turgenevo, O. Wildo, K. Hamsuno, H. Radausko, J. Kossu-Aleksandriškio, A. Miškinio ir kitų knygos su įdomiais antspaudėliais: Čipkų namų Nemeikščių biblioteka. Rašytojo namuose Baltimorėje (JAV) sukaupta gausiausia ir turtingiausia biblioteka. Jis perskaito beveik visas jį dominančias knygas ir vėl grįžta prie dvasiai artimiausių…
Skaityti toliau: Virtuali paroda, skirta Alfonsui Nykai-Niliūnui (1919–2015)