Kviečiame registruotis į „Lituanistų sambūrio“ tradicinę metinę konferenciją

Lituanistų sambūris kviečia lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus į tradicinę metinę konferenciją.
Šių metų konferencija „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“ įvyks Vilniaus universitete lapkričio 30 – gruodžio 1 dienomis.

Skaityti toliau: Kviečiame registruotis į „Lituanistų sambūrio“ tradicinę metinę konferenciją

Kviečiame paminėti Simono Daukanto 225-ąsias metines

2018-ieji yra ir Simono Daukanto metai. Simonas Daukantas pagrįstai vadinamas modernios lietuvių tautos Jonu Krikštytoju: savo darbais jis dėjo pamatus šiuolaikinei lietuvybei, žadino laisvos Lietuvos Respublikos – „Lietuvos ūkės“ – atgavimo viltį. Jis pirmasis lietuviškai rašė Lietuvos istorijos veikalus, buvo plačių užmojų švietėjas, tautosakininkas, kalbininkas.
Spalio 28 dieną minime mūsų Herodoto 225-ąsias gimimo metines.
Lituanistų sambūris kviečia visus savo narius, visus kultūros istorijai neabejingus lituanistus, istorikus, bibliotekininkus paminėti Simoną Daukantą. Kviečiame mokyklose šių metų lapkritį skirti pamoką ar popietę, dieną Simonui Daukantui – jo asmenybei, darbams ir idėjoms aptarti.
Skaityti toliau: Kviečiame paminėti Simono Daukanto 225-ąsias metines

Kaziui Binkiui – 125

Kazys Binkis (1893–1942) – lietuvių poetas, dramaturgas, publicistas, vertėjas. 1915 m. baigė mokytojų kursus, trumpai mokytojavo. Išleido eilėraščių knygas „Eilėraščiai“ (1920) ir „100 pavasarių“ (1923), humoristinių poemų „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos“ (1928), feljetonų. Parašė poemėlių vaikams, pažintinių knygų. Kartu su kitais rašytojais leido avangardinį žurnalą „Keturi vėjai“. Parašė dramas „Atžalynas“ (1938) ir „Generalinė repeticija“ (1940).
Skaityti toliau: Kaziui Binkiui – 125

Valdas V. Petrauskas: „Gyvenimas knygose – tai pati tikriausioji tikrovė“

Šių metų liepą žymiam pasaulio literatūros vertėjui Valdui V. Petrauskui sukako aštuoniasdešimt metų. Ta proga, trumpam atvykęs į Lietuvą, Rašytojų sąjungoje jis susitiko su gausiu būriu kolegų, bičiulių bei skaitytojų, o LR Prezidentūroje už ilgametį vertėjo darbą, taip pat žodynų sudarymą, jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. Šis pokalbis vyko raštu V. V. Petrauskui jau sugrįžus į namus Kanadoje.
Kalbino Gediminas Kajėnas ir Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė („Metai“)
Skaityti toliau: Valdas V. Petrauskas: „Gyvenimas knygose – tai pati tikriausioji tikrovė“

Simono Daukanto metai. Saulius Pivoras. Laisvė, emigracija, oligarchija

Respublikonizmas pagal Simoną Daukantą
Spalio 28 d. sukanka jau 225 metai nuo Simono Daukanto gimimo, vis dėlto egzistuoja dar daug pramanytų ir paviršutiniškų aiškinimų apibūdinant jo veiklos ir parašytų veikalų turinį. Itin paplitęs vertinimas, kad S. Daukantas buvo pagoniškos Lietuvos praeitį aukštinęs istorikas, kuris šaltinius vertino nekritiškai ir netgi daug ką išgalvojo siekdamas lietuvių senovę pavaizduoti kaip aukso amžių. Visiškai neteisingas vertinimas.
Skaityti toliau: Simono Daukanto metai. Saulius Pivoras. Laisvė, emigracija, oligarchija

Danutė Kalinauskaitė: „Išsižioja kitąkart elitas, ir pabyra kolorado vabalai“

Valstybinės lietuvių kalbos statuso minėjimo išvakarėse (statusas atkurtas 1988 m. lapkričio 18 d.) Nacionalinės premijos laureatės, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narės, rašytojos Danutės Kalinauskaitės mintys apie kalbą.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė: „Išsižioja kitąkart elitas, ir pabyra kolorado vabalai“

Kviečiame dalyvauti Lietuvių kalbos viktorinoje

2018 m. lapkričio 18 d. sukanka 30 metų, kai lietuvių kalbai sugrąžintas valstybinės kalbos statusas. Ta proga Šiaulių miesto savivaldybė kartu su Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriumi kviečia dalyvauti kalbos viktorinoje, kuri nuo lapkričio 6 d. 12.00 val. iki lapkričio 19 d. 12.00 val. skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti Lietuvių kalbos viktorinoje

Jurgita Jačėnaitė. Koks yra ir koks nėra Sigitas Parulskis

Jau trečią kartą rengiamą tarptautinį literatūros festivalį „Vilniaus lapai“ lapkričio 9 dieną sostinės Menų spaustuvėje atidarė vakaras su poetu, prozininku, dramaturgu, vertėju, vienu šiandienos produktyviausių rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu SIGITU PARULSKIU. Susitikime, kurį moderavo dramaturgas ir poetas Mindaugas Nastaravičius, buvo kalbama apie visumą – kas yra ir kas nėra S. Parulskis. Keletas rašytojo minčių – apie kūrybą ir gyvenimą, nuskambėjusių „Vilniaus lapų“ atidaryme.
Skaityti toliau: Jurgita Jačėnaitė. Koks yra ir koks nėra Sigitas Parulskis

Jolanta Zabarskaitė apie lietuvių kalbą ir sanskritą, kaip alternatyvą populiariai reklamai

Mėgstame didžiuotis, kad lietuvių kalba yra išsaugojusi seną struktūrą, kuri yra artima indoeuropiečių prokalbei. Lietuvos svečiams perpasakojame prancūzų kalbininko Antuano Mejė (Antoine Meillet) žodžius, kad norintieji išgirsti, kaip kalbėjo daugelio Europos tautų protėviai indoeuropiečiai, turi važiuoti pasiklausyti lietuvio valstiečio. Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė apie lietuvių kalbą ir sanskritą, kaip alternatyvą populiariai reklamai

Vydūno metams skirtas radijo laidų ciklas „Lietuvos giesmė“

2018-ieji yra ir Vydūno metai. Vyksta daug renginių, išleista leidinių, buvo ir bus parodyta laidų, pokalbių. Vydūno metams skirtas ir radijo laidų ciklas „Lietuvos giesmė“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Vydūno draugija, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Informaciniai partneriai: dienraštis „Vakarų ekspresas“, portalas Alkas.lt. Rengėjas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Projekto sumanytojas ir vadovas Sigutis Jačėnas.
Skaityti toliau: Vydūno metams skirtas radijo laidų ciklas „Lietuvos giesmė“

Ar Jonas Jablonskis sukūrė bendrinę lietuvių kalbą?

XIX a. pabaigoje lietuvių tauta pirmiausia atgimė per lietuvių kalbą. Kuriant bendrinės kalbos pamatus, labai nusipelnė kalbininkas Jonas Jablonskis. „Žinių radijas“ pasiteiravo kalbininko Aldono Pupkio nuomonės. Jis tvirtina, kad Joną Jablonskį vadinti lietuvių kalbos tėvu galima vadinti su didelėmis išlygomis.
Skaityti toliau: Ar Jonas Jablonskis sukūrė bendrinę lietuvių kalbą?