Būsimiems lituanistams

Svajoji apie studijas Vilniaus širdyje įsikūrusiame Filologijos fakultete? Domiesi lietuvių kalba bei literatūra? Galbūt stalčiuose miega paslėpti Tavosios kūrybos puslapiai? Jei į bent vieną klausimą atsakei „taip“ – šis skelbimas būtent Tau!
„Lituanistikos akademija“ – akademinis savaitgalis, skirtas 10–12 klasių mokiniams, kuriuos domina lituanistika.

Skaityti toliau: Būsimiems lituanistams

Džiuljeta Maskuliūnienė: „Koks žodis, toks ir pasaulis“

Šiais lenkų rašytojo  Vieslavo Myslivskio (Wiesław Myśliwski) žodžiais, kuriuos cituoja profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, galima apibūdinti visą šį pokalbį ir, tikriausiai sutiksite,  kiekvieno mūsų kasdienį gyvenimą. Prisiminkime „Pradžioje buvo žodis“.
Skaityti toliau: Džiuljeta Maskuliūnienė: „Koks žodis, toks ir pasaulis“

Literatūros pamoka su poete Ramute Skučaite

Poetė Ramutė Skučaitė literatūros pamoką skiria įvairaus amžiaus klausytojų širdis paliečiančioms pasakoms. Kaip ir kodėl verta jas skaityti šiandieniame pasaulyje? Susitikimo metu poetė pasidalino dviem savo sueiliuotomis pasakomis: šiuolaikine apie madą ir H. K. Anderseno „Bjauriuoju ančiuku“.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su poete Ramute Skučaite

Lietuvių kalba užsienyje: kur galime rasti ryškiausią kalbos salą?

Kviečiame pasiklausyti Žinių radijas laidos „Šneku tarmiškai“, kurioje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Mokslininkė radijo klausytojams papasakojo apie lietuvių kalbos salynus.
Skaityti toliau: Lietuvių kalba užsienyje: kur galime rasti ryškiausią kalbos salą?

Kaip pasiekti skaitmeninės kalbos lygybę Europoje iki 2030 m.?

Lietuvių kalbos institutas kartu su 52 partneriais dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Europos kalbų lygybė“ (angl. „European Language Equality“; ELE). Projekto trukmė – 2021 01–2022 06.
Europos Sąjungos kalbinį kraštovaizdį sudaro 24 valstybinės kalbos ir daugiau nei 60 regioninių mažesnių kalbų. Kalbos barjeras vis dar trukdo laisvai bendrauti ir perduoti informaciją tarp skirtingų Europos šalių. Daugiakalbystė yra kertinis Europos kultūros akmuo – kalbų įvairovė leidžia žmonėms pasijusti tikrais europiečiais.
Skaityti toliau: Kaip pasiekti skaitmeninės kalbos lygybę Europoje iki 2030 m.?

Lietuvių kalbos institutas dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Europos kalbų tinklas“

2019 m. pabaigoje Lietuvių kalbos institutas pasirašė subtiekimo sutartį su projektu Europos kalbų tinklas (2019–2021) (European Language Grid) (EKT), kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizontas 2020 pagal dotacijos susitarimą № 825627. Projekto metu kuriama lanksti debesijos platforma, suteiksianti lengvai integruojamą prieigą prie komercinių ir nekomercinių kalbų technologijų paslaugų ir duomenų rinkinių visomis Europos kalbomis, įskaitant šimtus įrankių ir paslaugų, taip pat tūkstančius duomenų rinkinių ir išteklių. EKT siekia įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus – nuo technologijų plėtros iki tyrimų centrų, nuo mažų ir vidutinių iki didelių įmonių.
Skaityti toliau: Lietuvių kalbos institutas dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Europos kalbų tinklas“

Vosylius Sezemanas. Apie tobulumą

Vosyliaus Sezemano (1884–1963) rusiškai parašytas rankraštis saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje (F 122-90). Rankraštis rašytas rašalu ant balto popieriaus lapų. Rašysena gan nestabili. Tobulumo problema svarstyta daugelyje Sezemano rankraščių. Šiame pateikiami apibendrinimai ir religinis tobulumo sampratos pagrindimas. Rankraštis galbūt parašytas jau grįžus iš lagerio 1956–1962 metais. Sezemano svarstymai apie tobulumą susisieja su Levo Karsavino nedideliu tekstu „Apie tobulybę“.
Skaityti toliau: Vosylius Sezemanas. Apie tobulumą

Kalbinių technologijų kūrėja Renata Špukienė: esame lietuviai, todėl ir technologijos su mumis turi kalbėtis lietuviškai

Mokslininkai mano, kad kalba, kuri nepasklis elektroninėje terpėje, greitai taps nebevartojama. Kalbinių technologijų įmonė „Tilde IT“ pirmoji Lietuvoje ėmėsi programinės įrangos lokalizavimo ir pradėjo vystyti pažangią šnekos atpažinimo ir sintezavimo technologiją. Jos vadovė Renata Špukienė akcentuoja, kad mes esame lietuviai, todėl ir technologijos su mumis turi kalbėtis lietuviškai.

Skaityti toliau: Kalbinių technologijų kūrėja Renata Špukienė: esame lietuviai, todėl ir technologijos su mumis turi kalbėtis lietuviškai

Žydronė Kolevinskienė: kaip apie literatūrą kalbėtis su „Instagram“ ir „TikTok“ karta?

Kokia bus mokykla po 10 ar 20 metų, jei tuomet gatvėse jau skraidys automobiliai, dalį darbų už mus atliks dirbtinio proto sprendimai, o mes kasdien naudosimės šiai dienai neįprastomis technologijomis?
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotojos mokslo reikalams, literatūrologės dr. Žydronės Kolevinskienės, viskas taip sparčiai kinta, kad neabejotinai keisis ir mokykla, ir mokytojo funkcija, ir tai, kaip, kur ir kokiu būdu vyks pamokos. Tai nepaliaujamai keičiasi jau dabar.
Skaityti toliau: Žydronė Kolevinskienė: kaip apie literatūrą kalbėtis su „Instagram“ ir „TikTok“ karta?

Irena Vaišvilaitė: galime konstatuoti, kad Lietuvos intelektualusis lygis senka

„Thomo Manno festivalis – renginys, kuris rodo Lietuvą pasauliui per čia atvykstančius intelektualus ir menininkus bei jų kontaktų tinklą, pelnytai vadintinas vienu iš mūsų valstybės minkštosios galios įrankių“, – įsitikinusi kultūros istorikė, ambasadorė, Vilniaus Universiteto profesorė Irena Vaišvilaitė. Liepos 10–17 d. Nidoje festivalis surengtas jau 25-ąjį kartą.
Skaityti toliau: Irena Vaišvilaitė: galime konstatuoti, kad Lietuvos intelektualusis lygis senka