Alfonso Nykos-Niliūno ir Broniaus Krivicko šimtmečio metais prasminga prisiminti, paminėti, pagerbti ir kunigą Alfonsą Lipniūną, garsųjį Šv. Jonų bažnyčios pamokslininką, Vilniaus universiteto kapelioną, okupacijų metais globojusį būsimus žemininkus – universiteto studentus literatus.
Skaityti toliau: Kvietimas į kun. Alfonso Lipniūno atminimo vakarą
2019 m. pirmą kartą bus įteikta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Kviečiame siūlyti pretendentus!
Lietuvių kalbos draugija, sveikindama visus Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga, kviečia siūlyti pretendentus, vertus apdovanoti Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija.
Šią premiją 2018 metais įsteigė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakinininko, kraštotyrininko Petro Būtėno (1896–1980) ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920–2011) atminimą.
Premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika), ir lituanistinės veiklos organizavimą.
Pretendentų kandidatūros teikiamos iki gegužės 1 dienos el. paštu lkdraugija@gmail.com.
Skaityti toliau: 2019 m. pirmą kartą bus įteikta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Kviečiame siūlyti pretendentus!
Mykolas Varnas. Besiblaškantis ideologas
Publicistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas Bronys Raila į mūsų atmintį įsiliejo kaip besiblaškantis politikas, kurį istorikė Monika Šipelytė elegantiškai apibūdino kaip „profesionalų ideologą“.
Skaityti toliau: Mykolas Varnas. Besiblaškantis ideologas
Kviečiame dalyvauti seminare „Lietuvių sakytinės raiškos ugdymas mokykloje“.
2019 m. balandžio 24 d. Kalbos ir kultūros institutas LINGUA LITUANICA kviečia dalyvauti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo seminare „Lietuvių sakytinės raiškos ugdymas mokykloje“.
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti seminare „Lietuvių sakytinės raiškos ugdymas mokykloje“.
Vieša paskaita „Simonas Daukantas ir Lietuvos Respublika“
Kokius pamatus lietuvių visuomenei S. Daukantas padėjo? Iš ko juos rentė? Kas sieja S. Daukantą ir Joną Basanavičių, S. Daukantą ir XX a. pradžios Lietuvos Respublikos kūrėjus? Kuo S. Daukanto laikysena ir idėjos išlieka svarbios dabartinei mūsų Respublikai?
Skaityti toliau: Vieša paskaita „Simonas Daukantas ir Lietuvos Respublika“
Tarptautinės vaikų knygos dienos šventė
Kviečiame kartu švęsti Tarptautinę vaikų knygos dieną ir dalintis prie šio laiško prisegta informacija – plakatu, kreipimųsi bei nominantų sąrašu savo aplinkoje. Kviečiame fiksuoti, kaip Jūs minėjote šią dieną, ir lauksime pasidalinant savo įspūdžiais nuotraukomis, tekstais ir visais kitais formatais su mumis el. paštu info@ibbylietuva.lt iki š. m. balandžio 12 dienos. Įdomiausiai, išradingiausiai atšventusiems bus įteiktas prizas – geriausių metų knygų rinkinys! Visą informaciją apie konkursą ir nugalėtojus skelbsime www.ibbylietuva.lt puslapyje.
Skaityti toliau: Tarptautinės vaikų knygos dienos šventė
Dalia Striogaitė. Ką reiškė būti keturvėjininku
Ar žinote, kad Petras Tarulis (tikr Juozas Petrėnas) ne tik rašė, bet ir sukūrė įsimenamą konstruktyvistinio stiliaus „Keturių vėjų“ dizainą, leido anonimišką humoro ir satyros laikraštį „Kultuvė“? Tyrėja pripažįsta, kad avangardininko dalia labai specifinė, todėl iš punktyrų surinko kūrėjo portretą. Kviečiame skaityti. Skaityti toliau: Dalia Striogaitė. Ką reiškė būti keturvėjininku
VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“
Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tradicija kasmet vieną dieną rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi.
Skaityti toliau: VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“
Nijolė Bulotaitė. Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija
Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Norėdama atkreipti dėmesį į vietovardžius, Vilniaus universiteto biblioteka pasikvietė VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentę dr. Filomeną Kavoliutę pasikalbėti apie vietovių ir vietų vardus, jų prasmes ir praradimus XX amžiaus antrojoje pusėje.
Docentė perskaitė pranešimą „Gražioji ir graudžioji mūsų vietovardžių istorija: pamąstymai apie vietovių ir vietų vardus, jų prasmes ir praradimus XX amžiaus antrojoje pusėje“. Tema sulaukė nemenko klausytojų susidomėjimo, sujaudino ir privertė kitaip pažvelgti į vietovardžių prasmę ir reikšmę.
Skaityti toliau: Nijolė Bulotaitė. Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija
Kviečiame paminėti Pasaulinę poezijos dieną
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. United Nations Educational Scientific and Cultural Organization, sutrump. UNESCO) 2000 metais paskelbė kovo 21 d. Pasauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur yra UNESCO būstinė.
Skaityti toliau: Kviečiame paminėti Pasaulinę poezijos dieną
Algirdas Šapoka. Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas
Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.
Skaityti toliau: Algirdas Šapoka. Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas
Algirdas Butkevičius. Keletas potėpių Eugenijaus Matuzevičiaus biografijai
Sklaidau solidžią poeto Eugenijaus Matuzevičiaus biografiją „Mes esam Šiaurės krašto…“. Tinkamai parinktas, talpus ir taiklus pavadinimas, atskleidžiantis glaudžius poeto ryšius su gimtąja žeme, jo gyvenimo ir kūrybos esmę. Knygos viršelį puošia dailininko Vaclovo Kosciuškos sukurtas poeto ekslibrisas – per šėlstančios jūros bangas drąsiai į erdves buriniu laiveliu skriejantis žmogus. Tai vienas mėgstamiausių E. Matuzevičiaus ekslibrisų. Jų būta ir daugiau. Knygos ženklų poetui yra sukūręs jo kraštietis, vėliau ir tos pačios Biržų gimnazijos auklėtinis, žymus grafikas Petras Rauduvė. V. Kosciuškos ekslibriso romantinė dvasia poetui labai artima, nes iki pat paskutinių gyvenimo akimirkų jam išliko brangi ir miela jūra, pajūrio pušynai, kopų smiltys. Kaip ir gimtojo Krinčino lygumų žemė, įkvėpusi parašyti žemininko vardą pelniusius eilėraščius.
Skaityti toliau: Algirdas Butkevičius. Keletas potėpių Eugenijaus Matuzevičiaus biografijai