Irena Petraitienė. Vaižgantas ir Jakštas: du bičiuliai idealistai, ginčijęsi dėl literatūros

Šią dieną prieš 150 metų gimė kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jį pažįstame kaip rašytoją, spaudos darbuotoją, pedagogą. Atskiro dėmesio verta jo bičiulystė su kitu dvasininku, rašytoju prelatu Aleksandru Dambrausku-Adomu Jakštu. Pastarajam galime būti dėkingi už tai, kad jis kadaise įtikino rašytoją ne emigruoti į JAV, o pasilikti Lietuvoje. Šie du žymūs visuomenės veikėjai artimai bendravo 1920–1933 m. Kaune, kai Vaižgantas buvo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytautinės) bažnyčios rektorius. Idealizmas ir dinamizmas – šios savybės jungė kunigus. Kuo šiandien mums gali būti įdomi jų draugystė?
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. Vaižgantas ir Jakštas: du bičiuliai idealistai, ginčijęsi dėl literatūros

Gyvenimo kūrimo gramatika pagal Juozą Tumą-Vaižgantą

„Vaižgantas savo gyvenimo kelią pradėjo kaip tradicinis žmogus, kuris tapo kunigu pildydamas tėvų valią. Tačiau vėliau jis išsiveržė iš tradicinės tapatybės, kurią suprantame kaip perduodamą ir perimamą, kai žmogus nieko pats nesirenka ir nesprendžia savęs suvokimo ar gyvenimo prasmės klausimų“, – sako VDU Švietimo akademijos profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė, Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos tyrinėtoja Gitana Vanagaitė.
Skaityti toliau: Gyvenimo kūrimo gramatika pagal Juozą Tumą-Vaižgantą

Marius Mikalajūnas. Aldona Vaitiekūnienė – ištikimoji Vaižganto ginklanešė

Pažvelgus į lietuvių literatūros tyrinėjimų lauką, nesunku pastebėti, kad kai kurių literatūrologų vardai tiesiog suaugę su pasirinktų tyrinėti rašytojų vardais. Neabejotinai šalia Maironio pirmiausiai iškyla Vanda Zaborskaitė, šalia Balio Sruogos – Algis Samulionis, šalia Antano Baranausko – Regina Mikšytė, šalia Vinco Krėvės – Albertas Zalatorius, na, o šalia Vaižganto – Aldona Vaitiekūnienė. Šiuos literatūrologus galima vadinti ištikimaisiais rašytojų ginklanešiais, kruopščiai rinkusiais medžiagą, paskelbusiais daug straipsnių ir parašiusiais monografijas, skaičiusiais pranešimus per tų rašytojų minėjimus.
Skaityti toliau: Marius Mikalajūnas. Aldona Vaitiekūnienė – ištikimoji Vaižganto ginklanešė

Lietuvos nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“ pasipildė LMA Vrublevskių bibliotekos dokumentais

LMA Vrublevskių biblioteka šiais metais pateikė dvi paraiškas su pasiūlymu įtraukti dokumentus į UNESCO Lietuvos nacionalinį dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis. Siūlymui buvo pritarta ir dokumentai įrašyti į registrą. Rugsėjo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai bus įteikti liudijimai.
Skaityti toliau: Lietuvos nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“ pasipildė LMA Vrublevskių bibliotekos dokumentais

Paskaita ir protų mūšis „Pasigavome nors pragiedrulių“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, bendradarbiaujant su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, rugsėjo 23–26 dienomis vyks paskaitos ir protų mūšiai Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo ir kūrybos tema, skirti vyresniųjų klasių moksleiviams. Šiuo renginiu siekiama moksleiviams parodyti Vaižganto darbo įvairiapusiškumą, sudominti jo grožine kūryba, taip pat per Vaižganto asmenį atverti platesnę XIX a. pab.–XX a. pirmos pusės lietuvių kultūros panoramą.
Skaityti toliau: Paskaita ir protų mūšis „Pasigavome nors pragiedrulių“

Registracija į ekskursiją Broniaus Krivicko biografinėmis vietomis

Minėdami šimtąsias B. Krivicko gimimo metines, jo žūties dieną, rugsėjo 21-ąją, kviečiame lituanistus – mokytojus, mokslininkus, studentus, doktorantus – simboline kelione pagerbti poeto kario atminimą. Mūsų kelionei vadovaus du puikūs gidai: pirmasis B. Krivicko kūrybos tyrinėtojas, jo raštų rengėjas Virginijus Gasiliūnas ir partizanų istorijos tyrėjas, archeologas Vykintas Vaitkevičius.
Skaityti toliau: Registracija į ekskursiją Broniaus Krivicko biografinėmis vietomis

Apie vaikų literatūrą, auginančią žmogų. Pokalbis su doc. Kęstučiu Urba

Kviečiame į susitikimą su ilgamečiu VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoju ir mokslininku, vaikų literatūros tyrėju, vertėju ir skleidėju doc. Kęstučiu Urba rugsėjo 20 d. (penktadienį), 16 val. VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje.
Skaityti toliau: Apie vaikų literatūrą, auginančią žmogų. Pokalbis su doc. Kęstučiu Urba

Kęstutis Nastopka. Gyvenimas žodyje – Jonui Juškaičiui atminti

Alfonsas Andriuškevičius, prisimindamas savo bendravimą su dailininku ir poetu Vytautu Šeriu, rašė: „Tikrasis dialogas tarp mūsų prasidėdavo, kai imdavome deklamuoti poeziją. Ypač mėgome Joną Juškaitį. „Nuo žvaigždžių geltonos naktys!“ – šaukia Šerys. „Ir takus jau kurmiai knis!“ – atitariu aš.“
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka. Gyvenimas žodyje – Jonui Juškaičiui atminti

Pirmą kartą skelbiamas vertingiausios verstinės humanitarinės literatūros metų sąrašas

Gerai, pagaviai parašytos dalykinės literatūros paklausa ir pasiūla didėja visame pasaulyje. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS), norėdama padėti skaitytojams susiorientuoti tarp gausybės lietuviškai išleistų knygų, šįmet pirmą kartą atrinko vertingiausią verstinę humanitarinę literatūrą.
Skaityti toliau: Pirmą kartą skelbiamas vertingiausios verstinės humanitarinės literatūros metų sąrašas