Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2020 m. liepos 1 – rugsėjo 9 d. veikė paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“, skirta 300-osioms Vilniaus Gaono gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti. Lietuvos žydų bendruomenė buvo svarbi šalies ekonomikos bei kultūros plėtrai, o litvakai ir jų palikuonys yra palikę žymų pėdsaką kultūroje ir moksle bei iki šių dienų visame pasaulyje vaidina svarbų vaidmenį. Daug garsių pasaulio mokslininkų, menininkų, literatų, tarp jų – Nobelio premijos laureatų, yra litvakai. Holokaustas yra viena didžiausių XX a. Lietuvos istorijos tragedijų, pažymėta žiauriomis žmonių kančiomis. Didžioji dalis Lietuvos žydų bendruomenės buvo išžudyta ir išblaškyta, neįkainojami litvakų paveldo klodai sunaikinti.
Skaityti toliau: Paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“
Lietuvos žydų genocido atminimo diena | Dokumentinis filmas „Gerasis nacis“
1941–1944 m. hitlerinės Vokietijos majoras K.Plagge buvo paskirtas vadovauti kariuomenės padaliniui HKP Ost/562, kuris prižiūrėjo ir taisė kariuomenės transporto priemones Olandų g., Vilniuje.
Karlas Plagge nuolatos gelbėdavo Vilniaus geto kalinius juos įdarbindamas HKP priverstinių darbų stovykloje. Prieš pat Vilniaus geto likvidavimą, jis iš SS išrūpino leidimą Subačiaus g. įkurti žydų darbo stovyklą. Majorui buvo leista iš geto į stovyklą pervežti daugiau nei tūkstantį žmonių.
Skaityti toliau: Lietuvos žydų genocido atminimo diena | Dokumentinis filmas „Gerasis nacis“
M. K. Čiurlioniui – 145 | Konstantino laiškai Sofijai
1907 m. rudenį susitiko du žmonės Vilniuje, susipažino ir patiko kits kitam. „Nenori man duoti pamokų, bet tai nieko.“ Su giedriu humoru kažką sau konstatavo M. K. Čiurlionis. Absoliučiai viską žino jau“, – prisiminė jau po keliasdešimt metų savo pirmąjį ir lemtingąjį įspūdį Sofija Čiurlionienė.
Skaityti toliau: M. K. Čiurlioniui – 145 | Konstantino laiškai Sofijai
Aldonai Elenai Puišytei – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas
Rugsėjo 22 d. kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Skaityti toliau: Aldonai Elenai Puišytei – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas
Netektis. Algirdas Zabulionis (1954 12 04–2020 09 22)
Eidamas 66-uosius metus mirė buvęs Nacionalinio egzaminų centro vadovas, žinomas matematikas Algirdas Zabulionis. Per ilgą karjerą A. Zabulionis tyrė įvairius su švietimu susijusius klausimus, parengė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, kūrė iki šiol veikiančią brandos egzaminų sistemą, dirbo Vilniaus universiteto Matematikos metodikos katedros vedėju, vadovavo Švietimo politikos centrui, vadovavo Nacionaliniam egzaminų centrui.
Skaityti toliau: Netektis. Algirdas Zabulionis (1954 12 04–2020 09 22)
Literatūros pėdsekys. Maldos iš Dievų miško (Stasys Yla)
Laidoje „Literatūros pėdsekys“ apžvelgiamas kunigo, teologijos literato Stasio Ylos veiklos ir kūrybos kelias. Atsidūrus bet kurioje istorinėje situacijoje, kunigui ypač rūpėjo Lietuvos dvasinis veidas, krikščioniškų vertybių puoselėjimas, evangelinių tiesų priartinimas prie paprasto pasauliečio savivokos, rūpėjo katechetinis nuoširdus maldingumas bei intelektualinių žinių ugdymas.
Skaityti toliau: Literatūros pėdsekys. Maldos iš Dievų miško (Stasys Yla)
Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Klajdos tironija
Ferdinandas de Saussureʼas su pasidygėjimu konstatavo rašto įtaką šnekai, kai neteisingai perskaitytas žodis ima gyventi savo gyvenimą. „Rašytinės formos tironija, – rašė garsusis lingvistas, – išsiplečia dar labiau. Jos įtaka kalbinei bendruomenei gali būti tokia didelė, kad paveiktų ir pakeistų pačią kalbą.“
Skaityti toliau: Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Klajdos tironija
Ilgai paslaptyje laikytuose dienoraščiuose – sovietmečiu dievinto Baltušio išpažintis
Lietuvos mokyklose sovietų okupacijos metais besimokiusiems vaikams Juozo Baltušio vardas ir kūryba buvo puikiai žinoma. Tačiau vargu, ar šiandieniniai mokiniai galėtų daug papasakoti apie šią asmenybę.
Skaityti toliau: Ilgai paslaptyje laikytuose dienoraščiuose – sovietmečiu dievinto Baltušio išpažintis
Laura Vilkaitė-Lozdienė. Ar kada susimąstėte, kiek lietuvių kalbos žodžių mokate?
Jei siūlyčiau pabandyti atspėti, kiek žodžių mokate lietuviškai, koks būtų jūsų spėjimas? 500? 5 000? 50 000? 500 000? Dar daugiau? Pasaulio mokslininkai dažnai užduoda su žodyno dydžiu susijusius klausimus ir ieško į juos atsakymų. Aiškinamasi, kiek žodžių vidutiniškai moka vienos ar kitos kalbos gimtakalbis kalbėtojas, vieno ar kito amžiaus vaikai, kiek žodžių turėtų siekti išmokti užsienio kalbos besimokantis žmogus. Jei manęs, kaip lingvistės, paprašytumėte spėti, kiek žodžių jūs mokate lietuviškai, prieš atsakydama norėčiau paaiškinti kelis dalykus ir užduoti kelis klausimus.
Skaityti toliau: Laura Vilkaitė-Lozdienė. Ar kada susimąstėte, kiek lietuvių kalbos žodžių mokate?
Henrikui Radauskui – 110: poezijos ir muzikos vakaras
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko poetui Henrikui Radauskui dedikuotas poezijos ir muzikos vakaras. Muzika pagal poeto eiles dalijosi aktorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas Olegas Ditkovskis bei dainininkė Justina Kaminskaitė. Renginyje dalyvavo skirtingoms kartoms atstovaujantys poetai: Tomas Venclova, Kornelijus Platelis.
Skaityti toliau: Henrikui Radauskui – 110: poezijos ir muzikos vakaras