Aurelija Gritėnienė: koks žmogus yra gražus „Lietuvių kalbos žodyne“

Į didįjį dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyną“ (prieiga internete www.lkz.lt) galime žvelgti kaip į milžinišką lietuvių kalbos lobyną, apimantį apie 1000 įvairiausių šaltinių leksiką nuo 1547 iki 2001 metų. Žodynas parašytas remiantis didžiule 4,5 milijonų lapelių kartoteka. Maždaug 22 tūkstančiuose žodyno puslapių aprašyta apie 0,5 milijono antraštinių ir paantraštinių žodžių. Įvairialypė žodyno medžiaga turėtų būti įdomi ne tik kalbininkams, bet ir etnologams, etnografams, istorikams, filosofams ir kitų sričių humanitarams, nes remiantis ja galima pabandyti rekonstruoti lietuvių pasaulėjautos bruožus, mūsų vertybines nuostatas, požiūrį į save ir aplinkinį pasaulį. Šįkart pasižiūrėkime, ką didysis žodynas sako apie fizinį žmogaus grožį: kiek jis svarbus mūsų gyvenime, ar viską lemia, ar gražus žmogus yra laimingas?
Skaityti toliau: Aurelija Gritėnienė: koks žmogus yra gražus „Lietuvių kalbos žodyne“

Julius Keleras. Apie Jurgį Lebedį ir jo epochą

Šiandien 50-osios profesoriaus Jurgio Lebedžio, vieno žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų, atminimo metinės.
2013 m. vasario 14-ąją Vilniaus universiteto Baltojoje salėje įvyko profesoriaus Jurgio Lebedžio (1913–1970), Lietuvos kultūros ir literatūros istoriko, 100-ųjų gimimo metinių minėjimas bei šiam jubiliejui skirtos parodos „Profesoriui Jurgiui Lebedžiui – 100“ atidarymas. Dvidešimt ketverius metus (1946– 1970) dėstęs Vilniaus universitete, keletą metų vadovavęs Lietuvių literatūros katedrai, J. Lebedys išliko šviesiuoju prieštaringos epochos simboliu. Anoje epochoje J. Lebedys, kartu su kitais šviesuoliais, formavo ir saugojo tautinę tapatybę, veiksmingai oponavo totalitarinei ideologijai. Tai liudija ir dvi monumentalios monografijos – „Simonas Stanevičius“ (1955) ir „Mikalojus Daukša“ (1963), kitos profesoriaus knygos, studijos, straipsniai, skirti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bei Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros problemoms, taip pat ilgametė pedagoginė ir kultūrinė veikla.
Skaityti toliau: Julius Keleras. Apie Jurgį Lebedį ir jo epochą

Rašytojas Saulius Tomas Kondrotas: visada žinojau, kad bėgsiu iš TSRS sulig pirma proga

Sauliaus Tomo Kondroto kūryba užima vieną reikšmingiausių vietų lietuvių moderniosios prozos raidoje. Mįslinga, magiška, mitologinė, biblinė, siurrealistinė, intelektuali, barokiška – tokių ir panašių epitetų sulaukė autoriaus pasakojimo maniera, kritikų vertinta didžiųjų Lotynų Amerikos rašytojų (G. Garcios Márquezo, J. Cortázaro, J. L. Borgeso, M. Vargo Llosos ir kt.), magiškojo realizmo stilistikos kontekste. Pasak literatūrologės Jūratės Sprindytės, S. T. Kondroto kūryba leido lietuvių prozai pažinti kitokį mentalitetą, atrasti disciplinuotos formos grožį.
Skaityti toliau: Rašytojas Saulius Tomas Kondrotas: visada žinojau, kad bėgsiu iš TSRS sulig pirma proga

Petrui Vaičiūnui–130

Iškilus poetas, dramaturgas, vertėjas Petras Vaičiūnas (1890–1959), ypač populiaraus Jaunimo teatro spektaklio „Patriotai“ pjesės autorius, poetės Juditos Vaičiūnaitės dėdė, tarpukariu turėjo savitą pakilų ir įsakmų patrioto balsą. Sovietmečiu, kai komunistų veikėjas Kazys Preikšas rašytoją išvadino „buožinės buržuazinės Lietuvos“ garbintoju, poeto balsas pritilo. Galbūt dėl šios priežasties dar neįsisąmoninome turį tokį talentingą kūrėją.
Skaityti toliau: Petrui Vaičiūnui–130

Andrius Jakučiūnas: Pirmiausia ideologija. Kelios mintys apie Europą po antirasistinio protesto

Žmogus, išvartęs paminklus kolonialistams, automatiškai netaps laisvu nuo kolonializmo būties – tiesiog jis parodys, kad yra vergas (ir, deja, tuo pačiu metu – vidinio kolonializmo skleidėjas, mąstymo laisvės, neatsiejamos nuo žodžio „Europa“ turinio, grobikas).
Skaityti toliau: Andrius Jakučiūnas: Pirmiausia ideologija. Kelios mintys apie Europą po antirasistinio protesto

Jurga Tumasonytė. Kodėl Poetinis Druskininkų ruduo „nebe toks“?

Trisdešimtmečiai rašytojai paprastai jau pažįsta kitus rašytojus, būna išleidę knygų, kaip kiti jų kartos žmonės, domisi buto paskola, pratinasi keisti atžalų sauskelnes ir vis rečiau sėdi kavinėse iki aušros. Tokio amžiaus literatūriniai festivaliai elgiasi truputį kitaip – juos kažkas vis iš naujo arba pirmą kartą įsimyli,  apšneka, giria, kritikuoja arba net nužudo. „Poetiniam Druskininkų rudeniui“ irgi turėtų degti ausys – ta proga apie jį ir kalbamės su Mariumi Buroku, Erika Drungyte, Greta Ambrazaite, Olita Dautartaite bei Mantu Balakausku.
Skaityti toliau: Jurga Tumasonytė. Kodėl Poetinis Druskininkų ruduo „nebe toks“?

Covido19 naratyvo analizė iš kalbinės ir sociologinės perspektyvos: ar kalba veikia visuomenę?

Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, naujuose pokalbiuose tęsiama Covido19 naratyvo analizė. Kokius naratyvą(us), susiformavusius karantino metu, mato sociologas dr. Liutauras Labanauskas? Ar naratyvo(ų) atsiradimui turėjo įtakos kalbinė raiška: leksika, metaforos, gramatinės formos, sintaksė? Kaip apskritai iš sociologinių tyrimų perspektyvos atrodo kalbos įtaka visuomenei?
Skaityti toliau: Covido19 naratyvo analizė iš kalbinės ir sociologinės perspektyvos: ar kalba veikia visuomenę?