Kviečiame paminėti Simono Daukanto 225-ąsias metines

2018-ieji yra ir Simono Daukanto metai. Simonas Daukantas pagrįstai vadinamas modernios lietuvių tautos Jonu Krikštytoju: savo darbais jis dėjo pamatus šiuolaikinei lietuvybei, žadino laisvos Lietuvos Respublikos – „Lietuvos ūkės“ – atgavimo viltį. Jis pirmasis lietuviškai rašė Lietuvos istorijos veikalus, buvo plačių užmojų švietėjas, tautosakininkas, kalbininkas.
Spalio 28 dieną minime mūsų Herodoto 225-ąsias gimimo metines.
Lituanistų sambūris kviečia visus savo narius, visus kultūros istorijai neabejingus lituanistus, istorikus, bibliotekininkus paminėti Simoną Daukantą. Kviečiame mokyklose šių metų lapkritį skirti pamoką ar popietę, dieną Simonui Daukantui – jo asmenybei, darbams ir idėjoms aptarti.
Skaityti toliau: Kviečiame paminėti Simono Daukanto 225-ąsias metines

Giedra Radvilavičiūtė. Sūpynių efektas ir Daivos Čepauskaitės gydomoji galia

Laudacija 2018-ųjų Jotvingių premijos laureatei Daivai Čepauskaitei
Klausydamasi šią vasarą Biržuose „Šiaurės vasaros“ vakare baisiai gražaus Daivos Čepauskaitės skaitymo ir publikos reakcijų pasitikrinau, ką seniai žinojau – jei kūrinys geras, literatūrai nereikia brangių sklaidos priedų: muzikos, reklamos, dinamiško ar antrinančio vaizdinio fono.
Skaityti toliau: Giedra Radvilavičiūtė. Sūpynių efektas ir Daivos Čepauskaitės gydomoji galia

Povilas Andrius Stepavičius. Niekaip nepamirštami pokalbiai apie lietuvių literatūros kanoną

Lietuvos valstybės šimtmetis lietuvius paskatino iš naujo įvertinti ne tik savo valstybės nueitą politinį kelią, bet ir kultūros pokyčius bei virsmus. Viena iš kultūros atšakų – lietuvių literatūra pradėjo formuotis šiek tiek anksčiau, nei susikūrė Pirmoji Lietuvos Respublika 1918 m. Žinoma, išimtimis tektų laikyti M. Mažvydo „Katekizmą“ (1547 m.), Mikalojaus Daukšos „Postiles“ ir kitus ankstyvųjų naujųjų laikų autorius rašiusius lietuviškai. Visgi šiandien labiausiai esame veikiami XIX a. antrojoje pusėje prasidėjusios lietuvių literatūros, nuo kurios galime vesti savo nacionalinės literatūros pradžios liniją.
Skaityti toliau: Povilas Andrius Stepavičius. Niekaip nepamirštami pokalbiai apie lietuvių literatūros kanoną

Elzė Gerdvilienė. (Ne)virpantis plunksnos galiukas. Vytautė Žilinskaitė

Jos kūryboje dera lengvos humoreskos ir gilūs, daugiasluoksniai kūriniai vaikams, išspaudžiantys ašarą ne vienam suaugusiąjam. Rašytojos, prozininkės, humoristės Vytautės Žilinskaitės pristatinėti nereikia. O ir nedrąsu – kad apibūdinant neprasprūstų kuris nors tokios turtingos ir daugiabriaunės kūrybos aspektas. Autorei šiemet sukaks 88-eri. Jos kūrybą skaito jau kelintos kartos skaitytojai. Parašyta begalė kūrinių, išgyventa visokiausių patirčių.
„Mažiesiems rašyti įdomiau ir prasmingiau, iš jų gali laukti stebuklų, gali tikėti, kad iš mažo grūdelio vėliau sulapos didelis gėrio medis“ – yra sakiusi rašytoja.

Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

„Vilniaus lapai“ – tai tarptautinis literatūros festivalis Lietuvos sostinėje Vilniuje. Renginio centre – žinomų, skaitytojų pamėgtų Lietuvos ir pasaulio rašytojų susitikimai su publika įvairiose Vilniaus vietose, atviras autoriaus ir skaitytojo dialogas, gyvai skambantys poetų ir prozininkų balsai, viešai skaitoma bei interpretuojama kūryba.
Skaityti toliau: Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

Rašytojas Philipas Pullmanas: „Turime suteikti vaikams laisvę nežinoti“

Philipas Pullmanas (g. 1946 m.) – ne tik viso pasaulio, bet ir lietuvių skaitytojams gerai pažįstamas bei mėgstamas anglų vaikų ir jaunimo rašytojas, pelnęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą, kurių reikšmingiausieji – 1995 m. gautas Karnegio medalis ir 2005 m. gauta Astridos Lindgren atminimo premija.
Skaityti toliau: Rašytojas Philipas Pullmanas: „Turime suteikti vaikams laisvę nežinoti“

Knygų paroda „Šimtas šimtmečio knygų“

Keturi lituanistiniai mokslo institutai – Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas – per du pastaruosius nepriklausomybės dešimtmečius išleido per 1500 pavadinimų leidinių: mokslo šaltinių publikacijų, sintetinių mokslo veikalų, monografijų, raštų serijų, serijinių, meno leidinių, mokslo periodikos, vadovėlių ir chrestomatijų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatomos 100 svarbiausių lituanistinių mokslo knygų, skirtų Lietuvos atkūrimo šimtmečiui.
Skaityti toliau: Knygų paroda „Šimtas šimtmečio knygų“

Tomas Riklius. Technologijos: mirtis ar išsigelbėjimas lietuvių kalbai?

Vis spartėjant technologijų pažangai, pasaulyje vis tobulėjant dirbtinio intelekto programoms, lietuvių kalbos tyrinėtojai ir puoselėtojai klausia: kas atsitiktų su lietuvių kalba, jei ji liktų visos vykstančios technologijų revoliucijos užribyje?
Skaityti toliau: Tomas Riklius. Technologijos: mirtis ar išsigelbėjimas lietuvių kalbai?

Hebrajų ir jidiš kalbų perrašos lotyniškais ir lietuviškais rašmenimis taisyklės

2018 m. spalio 4 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje priimtos hebrajų ir jidiš kalbų perrašos lotyniškais ir lietuviškais rašmenimis taisyklės. Kaip pabrėžė darbo grupės vadovė dr. Lara Lempertienė, ,,plėtojantis žydų kultūros bei istorijos, biblistikos, jidiš literatūros tyrimams, svarbu pavadinimus perteikti ne bereikalingai egzotizuotomis, o natūraliomis lietuvių kalbai formomis“.
Skaityti toliau: Hebrajų ir jidiš kalbų perrašos lotyniškais ir lietuviškais rašmenimis taisyklės

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje transliacijoje-pamokoje „Adolfas Ramanauskas-Vanagas – vieno rezistento istorija“

Š. m. spalio 19 d. (penktadienį) 9.00–9.45 val. „Mokytojo TV“, tęsdama pamokų ciklą „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, kviečia dalyvauti tiesioginėje šio ciklo vaizdo pamokoje tema „Adolfas Ramanauskas-Vanagas – vieno rezistento istorija“.
Pamoką ves dr. Arvydas Anušauskas, Lietuvos istorikas, publicistas, scenaristas, visuomenės bei politinis veikėjas.
Skaityti toliau: „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje transliacijoje-pamokoje „Adolfas Ramanauskas-Vanagas – vieno rezistento istorija“