Registruokimės į konferenciją „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“

Lietuvos Respublikos Seimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir asociacija „Lituanistų sambūris“ kviečia Lietuvos ir užsienio lituanistinio švietimo mokyklų mokytojus į konferenciją „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, kuri vyks 2019 m. rugsėjo 27–28 d.
Skaityti toliau: Registruokimės į konferenciją „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“

Rasa Baškienė. „Buvau svetimas akmenukas, nukritęs iš kito pasaulio…“ Rašytoją Birutę Pūkelevičiūtę prisimenant

Atėjau iš teatro: buvau ne saviškių ratelio „literatė“, bet „arlechina…“ – praėjus keleriems dešimtmečiams po nelabai sėkmingo pirmojo eilėraščių rinkinio „Metūgės“ pasirodymo sakė rašytoja, aktorė ir režisierė Birutė Pūkelevičiūtė.
Skaityti toliau: Rasa Baškienė. „Buvau svetimas akmenukas, nukritęs iš kito pasaulio…“ Rašytoją Birutę Pūkelevičiūtę prisimenant

Prieš 40 metų Lietuvos laisvės lyga paskelbė „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei“

1979 m. rugpjūtį, artėjant Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptųjų susitarimų (Molotovo-Ribbentropo pakto) pasirašymo 40-osioms metines, pogrindinė Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvos laisvės lyga paskelbė „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei“. Tai buvo itin svarbus politinis pareiškimas, kuriame išreikštas tautos siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę, griežtai pareikalauta paskelbti Molotovo-Ribbentropo susitarimus ir panaikinti jų padarinius – Lietuvos okupaciją.
Skaityti toliau: Prieš 40 metų Lietuvos laisvės lyga paskelbė „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei“

Kodėl verta rašyti dienoraštį? Žymių rašytojų mintys

Dienoraščio rašymas yra viena nykstančių veiklų, kuri mus moko vienatvės meno – susitelkti į save. Ir nors dabar populiarūs vieši dienoraščiai (tinklaraščiai), tačiau jie yra kiek kitokios prigimties nei dienoraščiai, rašomi tik sau. Viešų dienoraščių pagrindinė prielaida – iš anksto suvokiamas santykis su išore ir su savo auditorija, todėl ir lūkesčiai rašant pasikeičia. Tokie dienoraščiai yra rašomi tam, kad būtų skaitomi, suvokiami, į juos būtų reaguojama.
Skaityti toliau: Kodėl verta rašyti dienoraštį? Žymių rašytojų mintys

Kostas Kajėnas, Gediminas Šulcas. Garsiausias Talmudo komentatorius Rytų Europoje – Vilniaus Gaonas

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje. Jo galingas intelektas ir erudicija lėmė, kad Vilnius tapo dvasiniu žydų centru. Būsimas Vilniaus Gaonas nuo vaikystės pasižymėjo ypatingais gabumais.
Skaityti toliau: Kostas Kajėnas, Gediminas Šulcas. Garsiausias Talmudo komentatorius Rytų Europoje – Vilniaus Gaonas

145-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės

Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčiuje, tuometinėje Vilkmergės apskrityje ir mirė 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, JAV. Šiandien švenčiamos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento gimimo 145-osios metinės. Užulėnyje, A. Smetonos gimtinėje, bus atidengtas A. Smetonai pagerbti skirtas paminklas.
Skaityti toliau: 145-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės

Irena Kruopienė. Ir vyniosis taip atminties siūlas per kalbą – į žmones

GENOVAITĖ (RUČINSKAITĖ) KAČIUŠKIENĖ – Elzbietos ir Jono dukra, Alės ir Irenos sesuo, Algimanto žmona, Žilvino ir Indrės mama, Ugniaus, Mariaus, Audriaus, Roberto ir… (laukiamo!) močiutė, tarmiškai vadinama babyte. Pasakysiu atvirai – man ji ne Genovaitė, bet tiesiog Ginute. Su ja šiandien seseriškai ir šnekučiuojamės.
Skaityti toliau: Irena Kruopienė. Ir vyniosis taip atminties siūlas per kalbą – į žmones

Rasa Baškienė. Ankstyvieji Sigito Gedos pėdsakai Dzūkijos krašto žemėje

Tėviške, tėviške, marių plačių, žydinčių vyšnių – Mėnulio šalie! (Sigitas Geda)

„Duok ranką, mažasis berniuk, o vėliau didelis POETE. Sugrąžinkime laiką, pabūkime praeity.“ Taip prasideda knyga „Vaikiškom rankom išskleistos burės“ apie poeto Sigitos Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus – jo vaikystę ir jaunystę Veisiejų krašte, Dzūkijoje. Knygos sudarytojai JOANA VAIKŠNORAITĖ, S. Gedos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ir ALBINAS JARMALA, Veisiejų gimnazijos, pavadintos Sigito Gedos vardu, buvęs direktorius skaitytoją kviečia pabūti poeto vaikystėje ir jaunystėje, nuo kurios prasidėjo poeto „didysis plaukimas į neatrastą žodžių ir sąvokų pasaulį…“
Skaityti toliau: Rasa Baškienė. Ankstyvieji Sigito Gedos pėdsakai Dzūkijos krašto žemėje