#MetųŽodis: kas taps 2018-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu?

Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą. 2018 m. vasario 21 d. buvo paskelbti 2017-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2017-ųjų Metų žodžiu internautai išrinko ŠVAISTUOMENĘ, komisija nubalsavo už NUOŠLIAUŽĄ. 2017-ųjų Metų posakiu ir komisija, ir interneto balsuotojai pripažino LAIKAUSI KAIP GEDIMINO KALNAS. Skaityti toliau: #MetųŽodis: kas taps 2018-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu?

Dokumentinis filmas „Raudonieji metai“

Dokumentinis filmas „Raudonieji metai“, sukurtas sukurtas Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato iniciatyva, įgyvendinant Europos Komisijos remiamos programos „Europa piliečiams“ 4 – ąjį veiksmą „Gyvoji Europos atmintis“. Filmo režisierius – Jonas Ohman. Filmas pasakoja apie trijų Baltijos šalių pirmosios sovietų okupacijos laikotarpį.
Skaityti toliau: Dokumentinis filmas „Raudonieji metai“

Nacionalinis diktantas 2019

Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 8 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.
Tradiciškai diktantą bus galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse. Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai, jie tai gali daryti savo patalpose. Užsienio lietuvių bendruomenės iš organizatorių gaus diktanto įrašą ir diktantą galės rašyti patogiu laiku – kovo 9-10 d.
Skaityti toliau: Nacionalinis diktantas 2019

Saulius Vasiliauskas. Ambivalentiška Leonardo Gutausko vieta lietuvių literatūros lauke

Akstinu straipsniui tapo klausimai, kaip tirti menininko dalyvavimą dviejuose skirtinguose meno laukuose, kaip koreliuoja juose užimamos padėtys, cirkuliuoja juose kaupiamas simbolinis kapitalas. Atsakyti į juos bandoma analizuojant Leonardo Gutausko poziciją lietuvių literatūros lauke.
Straipsnis skelbtas LLTI leidžiamame žurnale „Colloquia“ 41 numeryje.

Skaityti toliau: Saulius Vasiliauskas. Ambivalentiška Leonardo Gutausko vieta lietuvių literatūros lauke

Įspėjamieji ir kontroliniai Giedros Radvilavičiūtės šūviai žodžiais

„Taikliai, įžvalgiai įvardinti situacijas, tiksliai palyginti daiktus yra malonu ir labai svarbu. Tuščias kalbėjimas, neatveriantis jokių prasmių, man neįdomus nei buityje, nei su draugėmis kavą geriant, nei tekstuose“, – sako rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, paklausta, ar galima ją vadinti šaudančia žodžiais, panašiai, kaip ji apibūdina Alfonsą Andriuškevičių, sakydama, kad jis tapo žodžiais. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje viešnią kalbino Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotoja Vilija Baublytė.
Skaityti toliau: Įspėjamieji ir kontroliniai Giedros Radvilavičiūtės šūviai žodžiais

Patvirtintas Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planas

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą.
Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus akcentuojama ir senuosiuose kaimų bei vienkiemių pavadinimuose glūdinti etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.
Skaityti toliau: Patvirtintas Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planas

Švietimo bendruomenė pateikė siūlymus bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui

Didelio švietimo bendruomenės dėmesio sulaukė svetainėje www.mokykla2030.lt paskelbtas kvietimas pateikti siūlymus bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui. Šio dokumento svarstymo laikotarpiu, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 14 d., pateikta net 120 siūlymų.
Skaityti toliau: Švietimo bendruomenė pateikė siūlymus bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui

Rita Urnėžiūtė. Vertėjo Tado Petkevičiaus asmeninis kalbos duomenynas

Vienas iš Jono Jablonskio kalbos mokymo metodų buvo vertimas ir vertimo redagavimas. Daugiau ar mažiau įsitraukti į vertimo darbą yra tekę ir kalbininko šeimos nariams. Žmona Konstancija Jablonskienė vertė iš rusų ir prancūzų kalbų, pati rašė, be to, perrašinėjo vyro redaguotus tekstus. Maždaug dešimtmetį vertimų baruose darbavosi kalbininko duktė Julija Jablonskytė-Petkevičienė. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį į vertimus buvo paniręs ir Julijos Jablonskytės vyras – teisininkas, diplomatas Tadas Petkevičius (1893–1964). Šios veiklos jis ėmėsi 1953 m. grįžęs iš lagerio, kuriame NKVD karinio tribunolo nuosprendžiu buvo priverstas kalėti 8 metus. Reikšmingas Tado Petkevičiaus indėlis į grožinės literatūros vertimus – trys romanai: Filipo Bonoskio (Philip Bonosky) „Liepsnojantis slėnis“ (1957), Vasko Pratolinio (Vasco Pratolini) „Įsimylėję vargšai“ (1960), Tomo Hardžio (Thomas Hardy) „Tesė d‘Erbervilių giminės. Tyra moteris“ (1963). Populiariausias iš jų neabejotinai yra „Tesė“. Išėjo net trys šio romano leidimai.
Kauno regioniniame valstybės archyve ir Petkevičių šeimos archyve yra išlikę nemaža dokumentų, atskleidžiančių Tado Petkevičiaus bendradarbiavimą su leidyklos redaktoriais, rodančių jo kalbinį pastabumą ir siekį fiksuoti įvairius kalbos duomenis.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. Vertėjo Tado Petkevičiaus asmeninis kalbos duomenynas

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Išlikome, nes buvome kūrybingi

2018 m. gruodžio 10 d. Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei įteikta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Atsiimdama šį apdovanojimą, laureatė kalbėjo: „Tą premiją noriu priimti ne savo vardu – o savo tėvų, mokytojų ir vadovų, kurie mane, augančią Amerikoje, išmokė lietuviškai kalbėti. Per kalbą jie mane išmokė mylėti Lietuvą, jos tautosaką, istoriją ir grožinę literatūrą. Dovanodami tą kultūrinį kraitį, jie mane ir visą mano kartą labai praturtino.“
Skaityti toliau: Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Išlikome, nes buvome kūrybingi