Suvalkiečiai Kazimiera Podolskytė (iš Keturvalakių) ir Kazys Bradūnas (iš Kiršų) susitiko studijų metais Vilniuje, literatūros paskaitose. 1943 metais per šv. Kazimierą K. Bradūnas mylimajai pasipiršo. Pora susituokė Vilkaviškio katedroje tų pačių metų rugsėjo 25 d. ir drauge priėmė istorinių įvykių nulemtus gyvenimo išbandymus: nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgo į Vokietiją, vėliau gyveno Amerikoje. Užaugino tris vaikus, kartu dalyvavo ateitininkų veikloje, Kazimiera vyrui talkino kūryboje ir leidžiant kultūrinę spaudą. Pirmąjį poezijos rinkinį „Pėdos arimuos“ (1944) K. Bradūnas dedikavo žmonai, kuri mintinai mokėjo beveik visus vyro parašytus eilėraščius, taip pat ir viso gyvenimo kūrybos rinktinę „Sutelktinė“ (2001). 1992-aisiais Bradūnai grįžo į Lietuvą ir iki gyvenimo pabaigos gyveno Vilniuje.
Skaityti toliau: Kazys Bradūnas. „Mylima Kazyt“
Kviečiame rinkti Metų žodį ir Metų posakį
Pastebėjote, kad sparčiai plinta taiklus naujadaras, atgyja netikėtų reikšmių įgavęs žodis, kad visa žiniasklaida pasigauna kokį nors šmaikštų posakį ar absurdišką frazę? Užsirašykite, pasižymėkite, įsidėmėkite šių kalbos reiškinių vartojimo kontekstą. Viso to jau reikia.
Skaityti toliau: Kviečiame rinkti Metų žodį ir Metų posakį
Skaityti toliau: Kviečiame rinkti Metų žodį ir Metų posakį
Inga Glebova. Įkalbinėjantys paskaityti: A. J. Greimo essai
Algirdo Juliaus Greimo šimtmetį primenantis vaizdo klipas, kartkartėmis įsiterpiantis tarp žinių ir kokios nors aktualijų laidos, leidžia vienam garsiausių pasaulio semiotikų greitai pasisakyti apie „beprasmingą gyvenimą“ ir tokiu būdu bent trumpam užsiimti tuo, ką jis visuomet mėgdavo – bandymais prasmės paieškomis sudominti žmones, kurie visiškai tam nenusiteikę.
Skaityti toliau: Inga Glebova. Įkalbinėjantys paskaityti: A. J. Greimo essai
Ilona Ežerinytė. Apie tyliuosius įvykius (Pasisakymas priėmus 2016 m. Prano Mašioto premiją)
2004-ųjų Vilniaus knygų mugėje per susitikimą su skaitytojais kažkas paklausė italų rašytojo Alessandro Baricco, kas tai yra kūryba, ir jis papasakojo tokią istoriją. Kartą nusivežė sūnų į vieną Romos baziliką, kad parodytų jos didybę ir grožį, puikius vitražus ir grindų mozaikas, bet vaikas, užuot dairęsis po visas tas grožybes, vis tampė tėtį už rankovės – maždaug, pažiūrėk, pažiūrėk čia, – ir tėvas galiausiai pažvelgė, kur rodė vaikas… Ant grindų, puikiųjų mozaikinių grindų, menančių praeitus šimtmečius, ropojo mažas žalias vabaliukas. „Tai ir yra kūryba, – atsakė tada rašytojas. – Pastebėti tai, ko nemato kiti.“
Skaityti toliau: Ilona Ežerinytė. Apie tyliuosius įvykius (Pasisakymas priėmus 2016 m. Prano Mašioto premiją)
Aldona Ruseckaitė. Maironis iki šiol neskelbtuose laiškuose rašė ir apie netikėtus pomėgius
„Jono Mačiulio-Maironio – prelato, poeto, profesoriaus, rektoriaus – laiškų, susijusių su jo veikla ir bičiulystėmis, yra išlikę gana nedaug“, – Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje „Metai“ (2017 Nr. 8–9 (rugpjūtis-rugsėjis)) rašo Aldona Ruseckaitė.
Skaityti toliau: Aldona Ruseckaitė. Maironis iki šiol neskelbtuose laiškuose rašė ir apie netikėtus pomėgius
Kaip skaityti pasakas vaikams, kad jos būtų naudingos
Skaityti vaikams pasakas naudinga, tačiau šiandien susiduriama su problema – dideliu skubėjimu. Žmonės, skaitydami knygas, ne lavina protą, o vartoja informaciją, LRT RADIJUI sako leidyklos „Nieko rimto“ vadovas Arvydas Vereckis. Anot jo, nors kai kurios lietuvių liaudies pasakos žiaurios, ten užkoduota išmintis ir žinutė, kurią reikia atskleisti.
Skaityti toliau: Kaip skaityti pasakas vaikams, kad jos būtų naudingos
„W“ leistų užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams
Seime registruotas dar vienas vardų ir pavardžių rašybos variantas, jis nelietuviškais rašmenimis pavardę pagrindiniame paso puslapyje leistų rašyti užsieniečio sutuoktinio pavardę įgijusiems asmenims bei tokių šeimų vaikams, o vietos lenkams originali rašyba būtų leidžiama tik papildomame paso puslapyje.
Skaityti toliau: „W“ leistų užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams
Kontekstai. Lietuvos laisvės lygos „Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei“
1979 m. rugpjūtį, artėjant Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptųjų susitarimų (Molotovo-Ribbentropo pakto) pasirašymo 40-osioms metines, pogrindinė Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvos laisvės lyga paskelbė „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei“. Tai buvo itin svarbus politinis pareiškimas, kuriame išreikštas tautos siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę, griežtai pareikalauta paskelbti Molotovo-Ribbentropo susitarimus ir panaikinti jų padarinius – Lietuvos okupaciją.
Skaityti toliau: Kontekstai. Lietuvos laisvės lygos „Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei“
Irena Petraitienė. Motiejaus Valančiaus veikalas „Žemaičių vyskupystė“ – tikra XIX a. sensacija
Sukanka 170 m., kai 1847-aisiais Varnių kunigų seminarijos rektorius kun. Motiejus Valančius (vyskupas) parašė pirmą lietuvišką istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“, įrodydamas, kad ir lietuvių kalba gali būti mokslo kalba.
Skaityti toliau: Irena Petraitienė. Motiejaus Valančiaus veikalas „Žemaičių vyskupystė“ – tikra XIX a. sensacija
Regina Koženiauskienė. Vieversio giesmės. J. Čečioto rankraščio „Pieśni Wieśniaka“ intriga
Jonas Čečiotas (1796 06 24 Malušicai prie Naugarduko –1847 08 11 Druskininkai) – LDK bajorų sūnus, gilios pilietinės savivokos poetas, visuomeninių, patriotinių, istorinių giesmelių apie senovės lietuvius kūrėjas, mokęsis karaliaus Mindaugo mieste Naugarduke, studijavęs VU, dalyvavęs Filomatų ir filaretų draugijoje, patyręs rusų valdžios persekiojimą ir tremtį. Lietuvoje jo kaip poeto vardas ilgai buvo užmirštas. Tiesa, buvo minimas tik kaip geriausias Adomo Mickevičiaus bičiulis nuo mokyklos dienų, tarsi be didžiojo Adomo paramos nebūtų galėjęs alsuoti, o be jo parankės – savarankiškai vaikščioti. Tik praėjus 150 metų nuo mirties, autorius pradėjo vaduotis iš A. Mickevičiaus šešėlio.
Skaityti toliau: Regina Koženiauskienė. Vieversio giesmės. J. Čečioto rankraščio „Pieśni Wieśniaka“ intriga