LLTI kviečia lituanistus į seminarą „Lietuvių literatūra mokykloje“

Gerbiami mokytojai, kviečiame registruotis į spalio 29 d. vyksiantį seminarą, kuriame patirtimi dalinsis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės, viešnios iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.
Skaityti toliau: LLTI kviečia lituanistus į seminarą „Lietuvių literatūra mokykloje“

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras kviečia prenumeruoti „Gimtąją kalbą“

Kalbinio gyvenimo naujienos ir pasižvalgymai po įvairias kalbos tyrimų sritis, kalbininkų patarimai ir kalbos populiarinamieji straipsniai, apžvalgos ir recenzijos, skyreliai „Pedagogo užrašai“, „Metų žodis ir Metų posakis“, „Svetur“, „Iš praeities“, „Žiupsneliai“ – visa tai laukia skaitytojų 2022 m. „Gimtosios kalbos“ žurnale.
Skaityti toliau: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras kviečia prenumeruoti „Gimtąją kalbą“

Prarajoje tarp dviejų pasaulių. Nobelio literatūros premijos laureatas Abdulrazakas Gurnah

Kiekvienas rašytojas visą gyvenimą apdirba tą vieną gana nedidelį žemės lopinėlį, tiesiog kaskart žvelgdamas į jį iš kitos pusės. Tai vyksta ne specialiai – tiesiog mus visą gyvenimą jaudina tie patys dalykai. Net jeigu norisi imtis kitų temų, vis tiek autoriui iškyla tie patys reikšmingi klausimai. Jie atspindi rašytojo mąstymo būdą, o retsykiais jį netgi formuoja. (Abdulrazakas Gurnah, iš šiuolaikinių rašytojų interviu rinktinės „Rašant skirtinguose pasauliuose“ (Writing Across Worlds, 2004 m.)
Skaityti toliau: Prarajoje tarp dviejų pasaulių. Nobelio literatūros premijos laureatas Abdulrazakas Gurnah

Literatūros pamoka su rašytoju Mindaugu Kvietkausku

Poetas, literatūrologas, vertėjas Mindaugas Kvietkauskas literatūros pamoką skiria prakalbinti miesto ir kūrėjo atminčiai. Šiedvi susipina tam, kad padėtų atpažinti pašaukimą, įvertinti žodžio tarpininkavimo galią ir atvertų buvimo stebuklą. Skaitydamas savo sukurtus eilėraščius ir ištrauką iš esė rinkinio „Miesto fuga“, autorius keliauja amžiais, skirtingais gyvenimo etapais ir netgi randa atsakymą, kodėl ant Šv. Jonų bažnyčios atbrailos esantys angelai turi neįprastus sparnus.
Skaityti toliau: Literatūros pamoka su rašytoju Mindaugu Kvietkausku

Regina Kvašytė: žodžio korektiškumas priklauso nuo įvairių aplinkybių

„Jokios Kalbos politikos gairės, jų įgyvendinimo planai, strategijos nei iki 2030-ųjų, nei iki 2050-ųjų metų lietuvių kalbai gyvuoti nepadės, jei nebus vertybinio požiūrio į gimtąją kalbą“, – taip dr. Stasys Tumėnas palydi Reginos Kvašytės, Džiuljetos Maskuliūnienės, Kazimiero Župerkos parengtą knygą „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“.  Kalbamės su viena iš knygos autorių dr. Regina Kvašytė.
Skaityti toliau: Regina Kvašytė: žodžio korektiškumas priklauso nuo įvairių aplinkybių

Netektis. Romualdas Misiūnas (1945 02 09 – 2021 10 21)

Netekome lietuvių išeivijos veikėjo, istoriko, diplomato Romualdo J. Misiūno.
Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriuje jo pavardė buvo puikiai žinoma. 2013 m. Misiūnas dalyvavo Vilniaus knygų mugėje pristatant tuometiniame Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje parengtą leidinį „Tomas Venclova: bibliografijos rodyklė (1956–2011)“.
Skaityti toliau: Netektis. Romualdas Misiūnas (1945 02 09 – 2021 10 21)

Ramutė Skučaitė: „Poezijos taku ėjau palengva ir tylomis“

Spalio 27 d. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, mylimai vaikų ir suaugusiųjų poetei, vertėjai, daugybės operų ir operečių libretų autorei Ramutei Skučaitei sukanka devyniasdešimt metų.
Skaitytojams dovanojusi daugiau kaip penkiasdešimt savo poezijos knygų poetė teigia vis dar nežinanti, „kas tuos eilėraščius rašo“, bet užvis labiausiai vertina eilėraščio muzikalumą: „Man labai svarbus eilėraščio muzikalumas. Manau, kad žmogus, kuris rašo eilėraščius, turi turėti tą jausmą.“ Sukakties proga kalbamės apie gyvenimą ir poeziją, atsiminimus ir šiandieną, kūrybą vaikams ir, žinoma, apie naujos knygos laukimą.
Skaityti toliau: Ramutė Skučaitė: „Poezijos taku ėjau palengva ir tylomis“

Homo cultus. Istoriko teritorija. Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke

Kokią prasmę į žodžius „jaunasis rašytojas“ įdėdavo sovietinės institucijos, atsakingos už to meto „sielų inžinierių“ būtį ir būvį? Ką ir kaip reikėjo daryti jaunuoliui arba jaunuolei įsigeidusiems pagauti už uodegos Pegasą? Kaip sovietmečiu vykdavo jaunųjų rašytojų „debiutas“, „iniciacija“, „įsitvirtinimas“? Kokį vaidmenį atliko jaunųjų rašytojų sekcijos ir būreliai sovietmečio realybėje? Tai buvo savišvietos, asmenybių brendimo, o gal ideologinės indoktrinacijos, cenzūros, rengimo darbui „ideologiniame fronte“ vieta? Ar galima kalbėti apie tam tikrą, jaunuosius rašytojus telkusių, institucijų ir būrelių hierarchiją? Kas tokių hierarchijų susiformavimą lėmė?
Skaityti toliau: Homo cultus. Istoriko teritorija. Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke

Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės

1791 10 20 Varšuvoje pasirašytas ir Stanislovo Augusto Poniatovskio vardu paskelbtas dvišalis susitarimas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statuso Abiejų Tautų Respublikoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių daugumai sutikus balsuoti už Gegužės trečiosios konstituciją, kurią itin skubėta priimti, kompromiso keliu išsireikalauta, kad unitarinėje valstybėje Lietuvai bus suteikta daugiau savarankiškumo ir teisių. Po derybų Seimo vienbalsiai priimtas aktas skelbė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Karūna (t. y. Lenkija) turės vienodai atstovų Karo ir Iždo komisijose (joms pakaitomis ir vienoda trukme vadovaus abiejų šalių atstovai, jos turės po tiek pat ministrų ir kitų pareigūnų su tais pačiais titulais ir ta pačia kompetencija), kad Iždo viešųjų įplaukų kasa liks Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir su jos iždu susijusios bylos bus sprendžiamos jos teisme.
Skaityti toliau: Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės

LNB – skaitmeninė informacijos saugotoja

Nacionalinei bibliotekai saugoti turės būti perduodamos elektronine forma publikuotos knygos, kiti leidiniai ir dokumentai. Viešosios informacijos rengėjai per 20 darbo dienų nuo dokumento išleidimo elektronine forma datos turės perduoti saugoti visų rūšių dokumentų privalomojo dokumento vienetą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Tokį nutarimą, įsigaliosiantį nuo kitų metų pradžios, Kultūros ministerijos teikimu priėmė Vyriausybė.
Skaityti toliau: LNB – skaitmeninė informacijos saugotoja

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ką šiandienai liudija Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės laiškai? Pokalbis su Laima Vince

„Mano brangioji Nili, aš abejoju, ar kada nors sugebėsiu Tau atsilyginti ir atsidėkoti už šį Paryžių, persunktą tavuoju jaukumu. Gal pakaks tik švelniausių gyvenime prisiminimų“, – taip 1948 metų gruodžio 30 dieną rašytame laiške mylimajai Nijolei Bražėnaitei rašė pro geležinę uždangą į Vakarus prasiskverbęs ir Paryžiuje kuriam laikui apsistojęs partizanas Juozas Lukša. Šiandien išlikę judviejų laiškai – 136 Juozo rašyti Nijolei ir 71 Nijolės siųstas Juozui – išleisti atskira knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus. Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“.
Skaityti toliau: Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ką šiandienai liudija Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės laiškai? Pokalbis su Laima Vince