Kvietimas į kun. Alfonso Lipniūno atminimo vakarą

Alfonso Nykos-Niliūno ir Broniaus Krivicko šimtmečio metais prasminga prisiminti, paminėti, pagerbti ir kunigą Alfonsą Lipniūną, garsųjį Šv. Jonų bažnyčios pamokslininką, Vilniaus universiteto kapelioną, okupacijų metais globojusį būsimus žemininkus – universiteto studentus literatus.
Skaityti toliau: Kvietimas į kun. Alfonso Lipniūno atminimo vakarą

2019 m. pirmą kartą bus įteikta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Kviečiame siūlyti pretendentus!

Lietuvių kalbos draugija, sveikindama visus Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga, kviečia siūlyti pretendentus, vertus apdovanoti Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija.

Šią premiją 2018 metais įsteigė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakinininko, kraštotyrininko Petro Būtėno (1896–1980) ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920–2011) atminimą.
Premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika), ir lituanistinės veiklos organizavimą.
Pretendentų kandidatūros teikiamos iki gegužės 1 dienos el. paštu lkdraugija@gmail.com.
 Skaityti toliau: 2019 m. pirmą kartą bus įteikta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Kviečiame siūlyti pretendentus!

Kviečiame moksleivius dalyvauti raštingumo konkurse „Ateities lingvistas“

Kaip kalbininkas gali išmokyti robotus kalbėti lietuviškai – nuo ko pradėti?
Ateities kalbininkas turi būti pasirengęs atsakyti į šiuos ir panašius klausimus, kurie svarbūs šiuolaikinės kalbos ateities perspektyvomis XXI amžiuje.
Skaityti toliau: Kviečiame moksleivius dalyvauti raštingumo konkurse „Ateities lingvistas“

Audrius Valotka. Dirbtinis intelektas užtikrina lietuvių kalbos ateitį

Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę, pasinaudojusi viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi.
Skaityti toliau: Audrius Valotka. Dirbtinis intelektas užtikrina lietuvių kalbos ateitį

Tarptautinės vaikų knygos dienos šventė

Kviečiame kartu švęsti Tarptautinę vaikų knygos dieną ir dalintis prie šio laiško prisegta informacija – plakatu, kreipimųsi bei nominantų sąrašu savo aplinkoje. Kviečiame fiksuoti, kaip Jūs minėjote šią dieną, ir lauksime pasidalinant savo įspūdžiais nuotraukomis, tekstais ir visais kitais formatais su mumis el. paštu info@ibbylietuva.lt iki š. m. balandžio 12 dienos. Įdomiausiai, išradingiausiai atšventusiems bus įteiktas prizas – geriausių metų knygų rinkinys! Visą informaciją apie konkursą ir nugalėtojus skelbsime www.ibbylietuva.lt puslapyje.
Skaityti toliau: Tarptautinės vaikų knygos dienos šventė

Dalia Striogaitė. Ką reiškė būti keturvėjininku

Ar žinote, kad Petras Tarulis (tikr Juozas Petrėnas) ne tik rašė, bet ir sukūrė įsimenamą konstruktyvistinio stiliaus „Keturių vėjų“ dizainą, leido anonimišką humoro ir satyros laikraštį „Kultuvė“? Tyrėja pripažįsta, kad avangardininko dalia labai specifinė, todėl iš punktyrų surinko kūrėjo portretą. Kviečiame skaityti. Skaityti toliau: Dalia Striogaitė. Ką reiškė būti keturvėjininku

VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tradicija kasmet vieną dieną rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi.
Skaityti toliau: VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“

Nijolė Bulotaitė. Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija

Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Norėdama atkreipti dėmesį į vietovardžius, Vilniaus universiteto biblioteka pasikvietė VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentę dr. Filomeną Kavoliutę pasikalbėti apie vietovių ir vietų vardus, jų prasmes ir praradimus XX amžiaus antrojoje pusėje.
Docentė perskaitė pranešimą „Gražioji ir graudžioji mūsų vietovardžių istorija: pamąstymai apie vietovių ir vietų vardus, jų prasmes ir praradimus XX amžiaus antrojoje pusėje“. Tema sulaukė nemenko klausytojų susidomėjimo, sujaudino ir privertė kitaip pažvelgti į vietovardžių prasmę ir reikšmę.
Skaityti toliau: Nijolė Bulotaitė. Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija

Algirdas Šapoka. Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas

Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.
Skaityti toliau: Algirdas Šapoka. Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas