Viktorija Daujotytė: pirmiausia Salomėja Nėris išdavė pati save ir tai padarė labai skausmingai

Dar kartą apie „prakeiktąją poetę“…
Jonas Aistis yra rašęs: „Nėris yra didžiausia lietuvių poetė. <…> bet josios bendradarbiavimą su okupantu negaliu vadinti kitaip, kaip tiktai tėvynės išdavimu.“
Profesorė Viktorija Daujotytė, kalbėdama apie ne tik poetei, bet ir visai tautai kilusius iššūkius, siekia ne atsakyti, o klausti ir ieškoti. Paskutinį poetės Salomėjos Nėries sąsiuvinį rasti irgi yra svarbu.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: pirmiausia Salomėja Nėris išdavė pati save ir tai padarė labai skausmingai

Vaiva Rutkauskaitė. Iš kur gimsta vaikų literatūros klasika?

Ne paslaptis, kad renkantis knygą norima išsirinkti kuo geresnę. Siekiama, kad ir vaikai pajustų geros literatūros magiją. Tik kaip išsirinkti tą knygą iš tūkstančių leidžiamų?
„Geriausios visų laikų knygos“, „Visų laikų populiariausios knygos“, „Skaitomiausios knygos“ – į pagalbą ateina populiariojoje žiniasklaidoje sudaromi knygų sąrašai, kuriuose pateikiamos literatūros kritikų, įžymių visuomenės veikėjų ar interneto vartotojų išrinktos knygos. Šie sąrašai turėtų ir padėti atrasti vertas perskaityti knygas, ir parodyti, kiek daug knygų dar nėra perskaityta.
Skaityti toliau: Vaiva Rutkauskaitė. Iš kur gimsta vaikų literatūros klasika?

Kultūros pasas – kelias edukacijai per kultūrą ir meną

Šiandien Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė  įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją. Liepos mėnesį jau bus skelbiami kvietimai kultūros ir meno įstaigoms, menininkams bei edukatoriams teikti pasiūlymus, ką įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį.
Skaityti toliau: Kultūros pasas – kelias edukacijai per kultūrą ir meną

Giedrius Subačius. Pamatuoti kalbos pokyčius

Jei neištiks kokia nenumatyta katastrofa, nėra reikalo manyti, kad anglų ar lietuvių kalba po 100 metų išnyks. Kalba kiek pasikeis ir bus kitokia, žmonės, skaitysiantys dabartinius tekstus 2116 metais, šypsosis iš mūsų žodžių ir pasakymų, kai kuriuos laikys keistais, juokingais ar griozdiškais, bet vis tiek būtinai juos vadins angliškais ar lietuviškais. Tačiau jokios prognozės nėra paruoštos 2516 metams, rašo profesorius, Čikagos Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros vedėjas Giedrius Subačius.
Skaityti toliau: Giedrius Subačius. Pamatuoti kalbos pokyčius

Biržiškų palaikai atgulė į Lietuvos žemę

Po 56 metus trukusio laikino prieglobsčio Los Andželo Kalvarijų kapinėse į Lietuvos žemę vakar atgulė jos sūnus – Vasario 16-osios akto signataras, visuomenės ir kultūros veikėjas Mykolas Biržiška (1882–1962). Kartu grįžo jo žmonos Bronislavos Šėmytės-Biržiškienės (1879–1955), brolių Vaclovo (1884–1956) ir Viktoro (1886–1964) Biržiškų palaikai.
Skaityti toliau: Biržiškų palaikai atgulė į Lietuvos žemę

Judita Vaičiūnaitė: gyvenimas yra eilėraščiuose tiek, kiek pasidavė žodis

1937 m. liepos 12 d. Kaune pasaulį išvydo lietuvių poetė Viktorija Judita Vaičiūnaitė.
Rašyti pradėjo vienuolikos metų. Petras Vaičiūnas (J. Vaičiūnaitės dėdė) buvo poetas ir dramaturgas, eilėraščius jaunystėje bandė rašyti ir J. Vaičiūnaitės mama, vėliau pasirinkus med seselės kelią. Kaune gyveno iki septyniolikos metų, kasmet važiuodavo į Vilnių, kur gyveno Petras Vaičiūnas ir kitas tėvo brolis, Dominikonų bažnyčios klebonas Juozas Vaičiūnas.
Skaityti toliau: Judita Vaičiūnaitė: gyvenimas yra eilėraščiuose tiek, kiek pasidavė žodis

Rasa Baškienė. Ona Šimaitė – gyvenimą paskyrusi kitų gėriui

1966 metais Onai Šimaitei, karo metais gelbėjusiai Vilniaus geto žydus, buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas. 1941-1943 metais, Vilniaus geto gyvavimo metu, ji nuolat rizikavo savo laisve ir gyvybe, gelbėdama žydus ir jų vaikus, ieškodama jiems prieglobsčio ir paramos. Onai Šimaitei talkino Vilniaus universiteto rektorius prof. Mykolas Biržiška, jo brolis, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius Vaclovas Biržiška, universiteto profesūra, darbuotojai, rašytojas Kazys Jakubėnas, dvasininkai A. Lipniūnas, M.Krupavičius, M. Vaitkus ir kiti.
 Skaityti toliau: Rasa Baškienė. Ona Šimaitė – gyvenimą paskyrusi kitų gėriui

Milda Kniežaitė. Dirbtinis intelektas mokosi lietuviškai

Kalbos technologijų bendrovė „Tilde IT“ šį rudenį baigia dvejų metų projektą „Šnekos debesis“. Sukurta pirmoji šnekos atpažinimo programa Lietuvoje, ji paverčia lietuvių šneką į tekstą, pavyzdžiui, iš garso įrašo ar tiesiog diktuojamą žinutę išmaniajam telefonui.
Skaityti toliau: Milda Kniežaitė. Dirbtinis intelektas mokosi lietuviškai