„Literatūrinių slinkčių“ dalyvių kūriniuose – nuo skausmo iki metafizinio gausmo
Rugsėjo mėnesį vyks tryliktasis jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos festivalis „Literatūrinės slinktys“. Rašytojų ir dailininkų komisijos baigė vertinti konkursui atsiųstus darbus ir skelbia laureatų dešimtuką, rašoma festivalio organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Šių metų kūrybos rinkinyje bus publikuojami dailininkų Valentinos Arlauskaitės, Giedrės Mačiulaitytės, Pijaus Firsunin, Orintos Politaitės ir Benjamino Ančerio darbai. Dailininkų darbus šiemet vertino Petras Lincevičius, Dominykas Sidorovas, Karolina Latvytė Bibiano, Rosanda Sorakaitė-Ramanauskienė.
Komisijos pirmininkas P. Lincevičius sakė, kad visi konkurso dalyviai šiemet buvo stiprūs, o renkant penketuką nuspręsta susitelkti į autorių vientisumą. „Praėjusiais metais buvo didesnė vizualinė įvairovė, šiais metais matome darnią kolekciją“, – teigė jis.
„Nebylus vidinis monologas gali peraugti į meno kūrinius. Neišsakytos mintys ar nuslopinti jausmai gali suteikti stimulo kažką pavaizduoti. Todėl man kyla poreikis vaizduoti ir taip kompensuoti nebūtį. Tapau, nes vaizdų, fotografijų perpildytam gyvenime jaučiu poreikį atskirti vaizdą, dėl kurio jaučiu prievolę reflektuoti“, – taip savo kūrybą pristato dailininkė V. Arlauskaitė.
G. Mačiulaitytė savo darbuose kalba apie skausmą, psichologines traumas. Konkursui pateikti darbai vaizduoja tokius sudėtingus išgyvenimus kaip seksualinis priekabiavimas, pernelyg ankstyva pažintis su pornografiniu turiniu, savižala.
P. Firsunin darbuose fiksuojami jam svarbūs daiktai, vaizdai, turintys tam tikras laiko žymes. Tapyboje jis sako siekiantis kinematografiškumo, spalvos atsisakymo ir ramumo.
O. Politaitė kuria keramikos ir tapybos darbus. Konkursui atsiųstus darbus ji vadina asmenine dienoraščio tipo tapybine kontempliacija apie nerimą ir nujaučiamą negandą. „Visi darbai atlikti remiantis pasąmoniniu automatizmu, į rankas paėmus anglį ir dažus, su klausimu „iš kur tas sunkio jausmas?“ – sako ji.
B. Ančeris tapyboje siekia perteikti nerimą, baimes, negebėjimą įsilieti ar daryti įtaką. Jį domina įvairūs kodai, ženklai, kitimas, judėjimas, šiuolaikinis žmogus ir jo vieta, būsenos, stebėjimas, greitis, besikeičiantis, skubantis pasaulis.
Konkursui pateiktus rašytojų ir poetų kūrinius šiemet vertino Gintarė Adomaitytė, Renata Šerelytė, Saulius Vasiliauskas, Eimantas Garšauskas, Linas Daugėla ir Martynas Pumputis. Komisijos sprendimu laureatais tapo Gintarė Jotautaitė, Irma Kungytė, Gabija Kopūstaitė, Edgaras Bolšakovas ir Kšištofas Kšivecas.
Renata Šerelytė-Mendeikienė / D. Umbraso / LRT nuotr.
Komisijos narys, literatūros kritikas M. Pumputis tikisi, kad konkurso nelaimėję autoriai po metų ar kelerių vėl dalyvaus konkurse ir bus galima pamatyti jų progresą. „Pagrindinis privalumas – vystoma jauniems žmonėms aktuali tematika, visgi kūryba kartais kiek egocentriška, tiesmukoka arba pretenzinga. Nustebino ne vieno konkursanto kūryboje pasitaikę žaidimai su kalba, humoro apraiškos“, – sako jis.
G. Jotautaitė pasakoja bandžiusi rašyti įvairius žanrus, tačiau galiausiai susitelkusi į prozą. „Visos trys istorijos parašytos skirtingu laiku ir nebuvo rašomos viena po kitos, bet visose yra temų, susijusių su kasdieniško, buitiško gyvenimo supoetinimu, su kitonišku mąstymu ar pojūčiu“, – konkursui pateiktus kūrinius pristato G. Jotautaitė.
Su poezijos tekstais konkursą laimėjusi I. Kungytė svarsto, kad poezija jai yra atviri ieškojimų tyrlaukiai. Per kūrybą ji bando suvokti savo būtį, ieško pirmapradžių šaknų, stengiasi įsiklausyti į metafizinį gausmą, būtie siunčiamus signalus.
G. Kopūstaitė poeziją vadina ginklu prieš nyką. Jos kūriniuose susipina Rytų kultūrų ir lietuvių tautosakos motyvai, mitologija, pranašystės, manifestai.
E. Bolšakovas absurdo poetika paremtame apsakyme rašo apie seksualinę prievartą, o pagrindinis veikėjas po audringo vakarėlio atsiduria blaivykloje „Sala“. Pasak autoriaus, tai yra kūrinys apie vangumo nuodėmę.
K. Kšivecas poezijos tekstuose kalba apie santykį su savimi, su kitu ir su anapusybe. Pasak jo, šie eilėraščiai gimė tiriant save ir pasaulį, klausantis vidinio balso ir aplink tykančių nuogirdų, intertekstų.
Festivalio „Literatūrinės slinktys“ organizatoriai atkreipia dėmesį, kad rašytojų ir dailininkų kūriniai nėra susiję, dailininkų darbai nepapildo ir neiliustruoja literatūros tekstų. Rašytojų ir dailininkų darbai kūrybos rinkinyje publikuojami kaip savarankiški kūriniai.
Festivalis „Literatūrinės slinktys“ šiemet vyks rugsėjo 19–28 d.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
© LRT.lt